TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po Pamplonos fiestos - meilė ir vedybos

2007 07 21 0:00
Vestuvių drabužiai taip pat priminė San Fermino festivalį.
Asmeninio albumo nuotrauka

"Tai didžiulis savęs pažinimas. Kaip elgiesi, kai užplūsta absoliuti baimė. Jos sukaustytas stovi, lauki, kol buliai išbėgs", - prisiminė vilnietis Aistis Zabarauskas bulių bėgimą per San Fermino festivalį, kasmet liepos mėnesį rengiamą Ispanijos mieste Pamplonoje.

Kelionė į Pamploną Aisčiui Zabarauskui ir Ritai Stanelytei padarė tokį įspūdį, kad ir grįžę į Vilnių jiedu nebenorėjo skirtis. Tiek daug visko drauge patyrė. Šių metų gegužę Rita ir Aistis susituokė. Jaunavedžių drabužiai taip pat priminė Pamploną. Jaunoji vilkėjo baltą suknelę, pagražintą ispaniškais motyvais, o jaunasis pasipuošęs baltu kostiumu, raudona juosta ir raudona skarele.

E.Hemingway herojų keliais

Rita ir Aistis kartu studijavo žurnalistiką Vilniaus universitete. 2001 metais baigę studijas gana retai susitikdavo - paprastai per kurso draugų susiėjimus. Per vieną tokį susitikimą ir sutarė vykti į San Fermino festivalį.

Jau seniai, pasak Ritos, įkvėpti Ernesto Hemingway knygos "Fiesta", abu puoselėjo tokią svajonę ir kelionę planavo gana ilgai, tačiau vis nepavykdavo suderinti planų. Pradžioje ketino keliauti ir daugiau draugų, bet kitiems, matyt, tai nebuvo taip gyvybiškai svarbu, tad 2004 metų lapkritį tvirtai sutarė vykti dviese ir kitų metų liepą išskrido į Barseloną.

Per dviejų savaičių atostogas vilniečiai iš Barselonos traukiniu nuvažiavo į Pamploną, vėliau - į San Sebastjaną prie Viduržemio jūros. Žodžiu, keliavo tais pačiais keliais, kaip ir E.Hemingway knygos personažai.

"Nuvažiavus į Pamploną viskas yra kitaip, - prisiminė Aistis. - Išlipi iš traukinio ir turi perlipti vos ne perone miegančius žmones. Visur jų pilna, apsirengusių baltos ir raudonos spalvos drabužiais. Kas ką nori, tas tą daro. Gamtos reikalai, meilės reikalai - viskas vyksta gatvėje. Žmonių suvažiuoja iš viso pasaulio, ir priežastis vėlgi - E.Hemingway. Nebūtų tos knygos ir Pamplonos festivalis būtų tiek pat žinomas kaip Valensijos "La Tomatina": parodo per žinias, kad žmonės mėtosi pomidorais, ir viskas! O Pamplonoje vyksta antikinio pasaulio lygio bakchanalija. Gali pamatyti ir girtų japonų, ir blaivių australų."

Žvelgiant buliui į akis

Pagal dydį Šiauliams prilygstančioje Pamplonoje jau daugiau kaip keturis šimtmečius kasmet liepos 7-14 dienomis miesto globėjo šventojo Fermino garbei rengiamas festivalis, dar vadinamas bulių bėgimu, arba encierro. Kiekvieną rytą, aštuntą valandą, iš gardo išbėga po penkis šešis bulius. Jie varomi į koridos aikštę, kurioje vakare kaunasi su toreadorais.

"Norėjau pasižiūrėti, kokia bus mano reakcija, bet kai pamačiau bulius, nusprendžiau, jog nesąmonė bėgti prieš tokį mėsos kalną bukomis žudiko akimis, - prisiminė Aistis. - Žinai, kad bulius elgsis, kaip jam gamta liepia. Čia tik tu, kažkoks šapelis, bandai iššokti prieš jį, kažką demonstruoti. Jam demonstruoti nieko nereikia. Žinai, jog viskas prasidės po aštuonių minučių, ir iš baimės net sunku kalbėti. Nėra žodžių. Prisiverti ką nors pasakyti šalia stovinčiam žmogui. Kartu su visais sudainuoji bulių garbinimo dainą. Iššauna fejerverkai. Pagaugai eina. Lieka tik laukti. Lauki išplėtęs akis, kas dabar bus. Tegul jie bėga - žiūrėsim! Ta emocijų kaita man labiausiai patiko, nes įvertinti save ir žinai, ko gali iš savęs tikėtis gyvenime."

Vis dėlto Aistis bėgo, kiek tik buvo galima bėgti. Visas takas - per 800 metrų - suskirstytas į tris keturis etapus. Žmonių srautas toks didžiulis, kad kiekvienas nubėga gal kokius 200 metrų. Kai Aistis pasitraukė, vienas bulius jau bėgo šalia, o kitas šnopavo už nugaros. Pašnekovas juokavo, kad būtų gal nusifotografavęs tą akimirką, jei būtų norėjęs pats kristi negyvas. Gatvė siaura ir - gal šimtas tūkstančių žmonių. Antra tiek žiūrovų - girtų, linksmų ir per daug pasitikinčių, tačiau neagresyvių. Gatvės grindinys slidus nuo šlapimo, vyno, vėmalų ir vandens, nes viskas plaunama tokiai miniai vaikštant. Ir balti drabužiai toli gražu nebėra balti.

Bulių bėgimas, kaip patikslino Rita, tėra šventės dalis. San Fermino festivalį pagrindinėje miesto aikštėje priešais savivaldybę atidaro Pamplonos meras. Kai iššauna fejerverkai, visi į aikštę susirinkę žmonės, apsirengę baltais drabužiais ir susijuosę raudonais diržais, pakelia į viršų raudonas skareles. Taip pagerbiamas šventasis Ferminas. Drąsuoliai šoka nuo fontanų ir atrakcijų netrūksta visą savaitę. Gatvėse vyksta vaidinimai, griežia orkestrai, vaikšto persirengėliai milžinai.

Pamplonos bakchanalija

Pašnekovai kelionę vadino sėkminga, nors pačią pirmą dieną Ispanijoje Aistis pametė piniginę, kurioje buvo visi pinigai ir banko kortelės, tad teko gyventi iš Ritos kišenės. Pasak jų, viskas gražiai susiklostė, nes kelionė buvo mažo biudžeto. Iš Lietuvos vežėsi ir palapinę, ir miegmaišius.

"Ispanijoje maistas ir vynas tikrai nėra brangūs, o pramogų ten ieškoti nereikėjo - jos pačios mus surasdavo, ypač Pamplonoje, - pasakojo Aistis. - Vynas, šokiai, bėgimas, emocijos... Po trijų dienų silpnesnė širdis pradeda daužytis. Triukšmas, šurmulys - 24 valandas per parą. O jei miegi palapinėje - ausys stačios, akys plačios, ir dar saugokis, kad kas neapvogtų."

San Fermino festivalyje vilniečiai išbuvo tris dienas ir išvažiavo iš Pamplonos, kaip prisipažino, visiškai netekę jėgų. Pasak Ritos, pats taikliausias žodis apibūdinti Pamplonos dvasią būtų bakchanalija. Žmonėms reikia apsivalyti, atsikratyti savo demonų, galbūt sustoti būtent tada, pamatyti visą įmanomą siaubą ir išeiti visiškai kitokiems. Jiems patiems buvo taip smagu nusivilkti tuos tikrai jau nebe baltus drabužius ir nusiprausti po dušu. Tai irgi savitas apsivalymas. Viskas baigėsi. Dabar reikia susidėlioti į lentynėles, kas ten buvo patirta.

Tyrinėjant aplinką ir save

Pašnekovai tikino nesantys adrenalino mėgėjai. Veikiau - tyrinėtojai. Labai mėgsta keliauti, tačiau ieško ne vaizdų, o įspūdžių, tikrų emocijų. Tyrinėja aplinką, kelionės maršrutus, save. Ir kelionė į Pamploną buvo aplinkos, kurioje vyko E.Hemingway knygoje aprašyta drama, ir savo pojūčių toje aplinkoje tyrinėjimas.

Ką tik Rita ir Aistis grįžo iš Jamaikos. Ten su žvejais plaukė į jūrą, barus jūroje ar žiūrėti krokodilų. Vietos gyventojo paprašė automobiliu pavažinėti po salą. Išmėgino ir Jamaikos viešąjį transportą. Žodžiu, tris atostogų savaites lietuviai šioje saloje keliavo ne turistų maršrutais ir, kaip pripažino net jamaikiečiai, pamatė gerokai daugiau negu daugelis salos gyventojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"