TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po septynerių metų Danijoje

2007 03 10 0:00
Menininkė per parodos "Pavasario lygiadienis" atidarymą.
Asmeninio albumo nuotrauka

Dailininkė Jurgita Gerlikaitė ne tik kuria ir eksponuoja darbus - Lietuvoje ji norėtų įsteigti sambūrį, kuris įvairių sričių menininkus kviestų bendrauti tarpusavyje

Dar ir metai nepraėjo, kaip dailininkė Jurgita Gerlikaitė iš Danijos grįžo gyventi į Lietuvą, o jau surengė tris personalines grafikos parodas. Šiuo metu jos darbai eksponuojami studijoje-galerijoje "D'Arijaus papuošalai". Menininkės parodą "Pavasario lygiadienis" galima bus matyti beveik visą pirmą pavasario mėnesį. Danijoje Jurgita gyveno septynerius metus.

Pirmieji bandymai

"Esu iš menininkų šeimos, mano tėvas - tapytojas, mama - meno istorikė, senelė - tapytoja ir kilimų siuvinėtoja", - pasakojo Jurgita. Todėl nenuostabu, kad ir ji domėjosi menu. Sakė, jog menas, pokalbiai apie dailę, parodų lankymas buvo tiesiog į kraują įaugę. Tiesa, Jurgitai patiko ir literatūra, nuo vaikystės kūrė eilėraščius, taip pat ir piešė.

Baigusi vidurinę mokyklą Vilniaus dailės akademijoje studijavo meno istoriją ir teoriją. Gal dabar Jurgita būtų apie meną rašantis žmogus, jei ne Paryžiuje gyvenantis garsus lietuvių grafikas Žibuntas Mikšys. 1992 metais jis atvyko į Vilnių dėstyti estampo. Kursus lankė ir Jurgita. "Tai buvo pirmieji mano bandymai grafikos srityje. Žibuntas mane padrąsino, sakė: "Gerai, pirmyn", - prisiminė pašnekovė. Pasak Jurgitos, tada iš Mikšio ji išmoko grožėtis linija, erdve, dėmių santykiu ir neperkrauti dailės darbo.

Mokslai svajonių krašte

"Supratau, kad norėčiau studijuoti grafiką. Dar mane visada žavėjo Islandija, šalis, kuri pirmoji pripažino nepriklausomą Lietuvą. Pamaniau: kodėl nenuvažiavus į tą svajonių kraštą?" - kaip susiruošė į užsienį pasakojo Jurgita. Tereikėjo rasti kokią nors islandišką meno mokyklą. Lietuvė pasirinko Islandijos meno ir amatų koledžą Reikjavike. "Parašiau jiems, nusiunčiau savo darbus - taip išlaikiau stojamuosius egzaminus, o iš Šiaurės šalių rėmimo fondo gavau stipendiją. Viskas susiklostė labai sėkmingai", - šypsojosi menininkė.

Studijos Islandijoje truko trejus metus. Liko šiaurinės egzotikos įspūdžiai, nauja meninė patirtis, įgūdžiai, išmokus įvairios grafikos technikos. Jurgitai įsiminė šios šalies gamta. "Islandija - vėjuotas kraštas. Nuolat juda, keičiasi debesys - keičiasi ir kraštovaizdis, nuotaika. Nėra miškų, nedaug medžių. Lavos laukai. Apstulbino keista šviesa - baltosios naktys vasarą, tamsus metas žiemą ir šiaurės šviesos. Manau, visa tai gerokai paveikė mano kūrybą", - pasakojo lietuvė.

Kitoks bendravimas

Studijos irgi gerokai skyrėsi nuo lietuviškųjų. Islandijoje dėstytojai ir studentai tarpusavyje bendrauja betarpiškai. Vieni į kitus kreipiasi vardais, vadina kolegomis. Amžiaus skirtumas visiškai nesvarbu. "Toks bendravimas buvo labai malonus", - tvirtino menininkė. Islandijoje įprasta, kad dėstytojai organizuoja studentams vakarėlius savo namuose, siekia glaudesnio bendravimo ir nori geriau pažinti. Per peržiūras gurkšnojamas vynas, užkandama sūriu, sausainiais, vaisiais, diskutuojama. "Kiekvienas studentas yra gerbiamas kaip individualybė, kūrėjas", - apibendrino Jurgita.

Dar viena nauja patirtis, įgyta Islandijoje: bendravimas per internetą su žmonėmis iš viso pasaulio. Tarsi nebūtų jokių ribų ir atstumų. Daugiau kaip prieš 10 metų mūsų šalyje šioje srityje buvo žengiami vos pirmieji žingsniai. "Į Lietuvą tokia "mada" dar nebuvo atėjusi", - šypsojosi Jurgita. Toks bendravimas jai padėjo tobulinti anglų kalbą. Su anuomet per internetą rastais bičiuliais lietuvė bendrauja iki šiol.

Pažintis ir... vestuvės

"Grįžusi į Lietuvą nusprendžiau, kad čia turiu baigti savo mokslus - meno istorijos ir teorijos", - toliau pasakojo pašnekovė.

1997 metų vasarą ji nusprendė nuvažiuoti į Danijos sostinę Kopenhagą. Ten ir sutiko savo būsimą vyrą Andersą. Vėliau danas kelis kartus viešėjo Lietuvoje. Taip jiedu susitikinėjo kelerius metus. Per vieną iš apsilankymų inžinierius Andersas Schultzas pasipiršo. Pora susituokė Danijoje tą pačią 1999 metų vasarą. Tąkart jaunieji nusprendė ten ir gyventi. "Mane visada žavėjo Danija. Kopenhaga - nuostabus miestas. Galbūt todėl, kad ten sutikau Andersą... Jausmai išplinta ir aprėpia miestą ir visą šalį. Labai norėjau būti ten", - neslėpė lietuvė.

Be nuodingų medžiagų

Šeima nusipirko namą. Gimė dukra Laura Justina. Metus pabuvusi namie su vaiku Jurgita vėl nusprendė mokytis - dabar jau Danijoje - šį kartą netoksiškos grafikos technikų, skaitmeninės grafikos. Kursams vadovavo grafikas Henrikas Boeghas, pasak lietuvės, nepaprastai geranoriškas, kūrybingas žmogus, propaguojantis kitokią grafiką, be toksiškų medžiagų.

Meno ir dizaino fabrikas

Jurgita, patariant ir rekomenduojant Boeghui, surado grafikos dirbtuves. "Tai buvo 10 grafikų kolektyvas, dirbantis Meno ir dizaino fabrike Kopenhagoje", - sakė menininkė. Ir paaiškino, kad Meno ir dizaino fabrikas yra organizacija, suvienijanti įvairių sričių menininkus - grafikus, tapytojus, skulptorius, scenografus, mados dizainerius, net rašytojus - ir turinti savo didelę parodų erdvę, kur galima eksponuoti novatoriškus darbus. Tokio tipo sambūrį, kuris menininkus kviestų tarpusavyje bendrauti, Jurgita siekia įkurti ir Lietuvoje.

Su minėtu grafikų kolektyvu ji parengė ir kuravo vieną bendrą projektą "Mirtinos nuodėmės", vėliau parodą eksponavo ir Lietuvoje, ir Danijoje. Lietuvoje Jurgita Gerlikaitė surengė jau šešias personalines grafikos parodas.

Kas menininkei rūpėjo labiausiai, ką norėtų atskleisti vaizdais? Pasak Jurgitos, moters pasaulėjauta, jūros tematika. Ir namai buvo pajūryje, Kopenhagos priemiestyje.

Lietuviška duona

"Danijoje stengėmės kurti savo gyvenimą, įsitvirtinti", - sakė menininkė. Vis dėlto šeima nusprendė "paragauti lietuviškos duonos" ir įsikurti Jurgitos gimtinėje. Ypač to norėjo jos vyras danas, jam Lietuva - įdomus kraštas. "Aš išmokau ir puikiausiai kalbu daniškai, dabar Andersas nori išmokti lietuvių kalbos", - teigė pašnekovė.

Lietuvoje Jurgitos šeima gyvena nuo praėjusių metų. Jos vyras čia jau turi savo verslą. "O aš turiu daug savo idėjų, toliau kuriu", - sakė moteris. Ji įstojo į Dailininkų sąjungą. Turi siekių - Lietuvoje populiarinti netoksiškos grafikos technikas, kurti bendrus projektus su įvairių sričių menininkais.

Trumpai

Jurgita Gerlikaitė 1991-1993 ir 1996-1998 metais studijavo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) meno istoriją ir teoriją. 1992-aisiais lankė grafiko Žibunto Mikšio estampo kursus VDA. 1993-1996 metais Islandijos meno ir amatų koledže studijavo grafiką. 2003-aisiais Danijoje lankė grafiko Henriko Boegho netoksiško estampo ir skaitmeninės grafikos kursus. 2003-2006 metais kūrė Meno ir dizaino fabriko grafikos dirbtuvėse Kopenhagoje, Danijoje. Nuo 2006 metų Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"