TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po skyrybų - onkologinė liga

2010 09 04 0:00
Dabar E.Lipeikaitės gyvenimas "liejamas akvarelės dažais".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dailininkė Eglė Lipeikaitė sugeba įveikti bet kokius sunkumus - ir negailestingo likimo siųstus, ir kelionių po kalnus. Po skyrybų su vyru - vaikų psichiatru Linu Slušniu moteris susirgo onkologine liga, buvo operuota, vėliau švitinta. Galiausiai ji atgavo jėgas ir vėl nepailsdama rūpinasi trimis atžalomis, dirba, kuria ir keliauja.

Vasaros pabaigoje menininkė E.Lipeikaitė grįžo iš kelionės po Altajų. Ruduo jai - pats darbų metas. Mokiniai vėl renkasi į pernai jos įkurtą Akvarelės studiją, namie reikia rūpintis vietoj nenustygstančiais dviem paaugliais sūnumis Antanu ir Gvidu, rasti laiko studentei dukrai Ievai, o ir pati - pilna kūrybinių idėjų. Gyvenimas atrodo pripildytas šviesių spalvų, tad net nuostabu, iš kur tiek jėgų semiasi moteris, išgyvenusi ne vieną sunkų ir dramatišką laikotarpį.

"Nereikia skubėti".

Susitinkame Eglės dailės studijoje mediniame name Žvėryne. Čia ji ir pati lieja akvareles, ir kitus to moko. Nedidelė patalpa jauki tarsi namai. Į vieną sieną remiasi koklių krosnis, prie kitos stovi stalas. Pakraščiuose sustatyti ilgakojai molbertai. Ant sienų ir kitų plokštumų pastelinėmis spalvomis užburia ir pačios Eglės, ir jos mokinių darbai - daugiausia peizažai. O už studijos langų šlama rudens vėjo linguojamos medžių šakos.

Kitų metų pavasarį menininkei sukaks 40 metų. Todėl klausiu: gal ta proga gegužę surengs dešimtąją personalinę parodą? Eglė nusišypso: "Apie tai nepagalvojau, jūs tą mintį pakišote. Metų pradžioje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvau surengusi pačią didžiausią savo parodą. Darbai buvo eksponuojami dviejose salėse. Dabar - lyg ir atoslūgis. Pirmiausia todėl, kad viską darau savo lėšomis. Vien įrėminti paveikslus kiek kainuoja. Taigi, nors darbų turiu, dažnai rengti parodų negaliu. O ir nereikia skubėti. Ateis laikas - bus paroda."

Vilniaus dailės akademijoje dizaino studijas baigusiai Eglei visada patiko lieti akvareles. Lankė įdomaus menininko Vytauto Pečiukonio, labiau žinomo kaip Agnus Elegras, pamokas. Sako, kad tapyba ją traukė nuo mažens. O V.Pečiukonio studijoje išmoko retos ir sudėtingos - šlapio akvarelės liejimo - technikos. Nuo tada mieliausia kūryba Eglei - su akvareliniais dažais ir popieriumi. Tai ir būdas leisti laiką gamtoje. "Kurį laiką tai buvo mano pomėgis - eidavau į lauką ir liedavau akvareles savo malonumui, - teigia menininkė. - O prieš metus tas malonumas virto pagrindine veikla. Pradėjau dirbti su mokiniais. Jauniausiam mokiniui ketveri, vyriausiam - gal kokie 65-eri. Iš viso jų yra apie tris dešimtis, dirba skirtingose amžiaus grupėse." Dauguma lankančiųjų Akvarelės studiją - iki tol niekada nepiešę. Vadovė moko juos nuo pirmojo žingsnio. Būna, ateina žmogus ir sako: "Turėjau svajonę - norėjau būti dailininkas. Tačiau tapau muzikantu." Kartais akvarelės pamokas drauge su vaikais lanko ir jų mamos.

Tos pamokos yra E.Lipeikaitės pragyvenimo šaltinis, nes įkūrusi savo studiją nebedirba grafikos dizainere, tad jai nebereikia didesnės dalies dienos praleisti prie kompiuterio. Dabar moters gyvenimas "liejamas akvarele".

Kosmetikos neperka

Svarstau, kad menininkei tikriausiai nėra lengva gyventi: laiką norėtųsi skirti kūrybai, o reikia mąstyti apie materialius dalykus, kaip pragyventi, išlaikyti vaikus. Todėl norisi sužinoti, kaip sekasi Eglei veikti "keliuose frontuose". Moteris sako, kad visada tenka plėšytis į kelias puses. Dabar jai pasidarė šiek tiek lengviau, nes vaikai paaugo. Be to, padeda Eglės tėvai, o buvęs vyras L.Slušnys moka alimentus.

"Iš kūrybos pragyventi sunku, tarkime, vien iš savo paveikslų pardavimo gal apskritai neįmanoma, - tvirtina pašnekovė. - Dabar, kai mokau dailės ir jau turiu įdirbio, manau, kad įsitvirtinsiu." Per pirmus metus, kai atidarė Akvarelės studiją, jai pavyko šiek tiek uždirbti. Tačiau kūryba, kaip sako Eglė, tik tuština šeimos kišenę. Kokybiškos dailės priemonės yra brangios, įrėminti darbus kainuoja nemažai, o kad galėtum juos eksponuoti dailės galerijoje taip pat reikia turėti pinigų. "Kartais pajuokauju, kadangi neperku kosmetikos, pinigų galiu skirti akvarelės dažams", - valiūkiškai šypsosi moteris.

Dailė ir kulinarija

Ar daug laiko menininkė skiria buičiai? "Namie darau tik tai, kas būtina. Nepersistengiu, - neslepia moteris. - Idealios tvarkos nėra. Rūpinuosi namais tiek, kad juose būtų patogu gyventi." Vaikai žino: jie turi susiplauti indus, susitvarkyti. Tačiau kartais supa meniška netvarka, nes kiekvienas šeimos narys savo kambaryje elgiasi laisvai.

Trijų vaikų mama sakosi esanti liberali, bet yra dalykų, dėl kurių ji būna griežta. Tarkime, sūnums prie kompiuterio leidžia sėdėti tik po vieną valandą per dieną. "Geros mamos laiko neriboja, dar ir pačios kompiuterinius žaidimus pažaidžia", - paburba berniukai. Ir išdumia pas draugus, kurių namuose prie kompiuterio leidžiama būti ilgiau. Tai pasakodama moteris juokiasi. Supranta paauglius sūnus, bet jai svarbu, kad šie nepriprastų prie virtualaus gyvenimo ir "neišsijungtų" iš realaus pasaulio. Vis dėlto Eglė nebūna visą laiką labai reikli, kartais įnikusi į kūrybą "leidžia" berniukams mokykloje prisirinkti prastesnių pažymių.

Rūpesčius, kylančius auginant vaikus ir tvarkant namus, Eglė vadina maratonu. Tačiau gal jai maloni kulinarinė kūryba? "Viską moku pagaminti ir viską padarau, bet virtuvė manęs netraukia, - atvirai sako menininkė. - Kitos moterys sako, jog joms patinka, bet man retai kada norisi leisti laiką prie puodų. Dabar gerai, turiu studiją. O anksčiau savaitgaliais šeimą išvarydavau iš virtuvės, ji virsdavo mano kūrybinėmis dirbtuvėmis, skirtomis tik tapybai."

Eglės atžalos kartais "paragauja" dailės, nuėjusios į mamos studiją. Tačiau vaikų dėmesys nukreiptas kitur. 20-metė dukra Ieva - studentė, būsima pradinių klasių mokytoja. Sūnūs - 13 metų Antanas ir 11-os Gvidas - lanko ir vidurinę, ir muzikos mokyklą. Pastarojoje mokosi pūsti fleitą. Abiem berniukams patinka muzikuoti, tad kitokių būrelių nelanko. O mama džiaugiasi - nors vaikų bandymai piešti yra reti, bet sėkmingi.

Artimas žmogus

Klausiama, ar sudėtinga vienai rūpintis trimis atžalomis, menininkė paaiškina, kad turi gyvenimo draugą. Jis šiek tiek padeda, bet nebūdamas Eglės vaikų tėvas negali tarti griežtesnio žodžio. Gal kartu gyvenantis artimas žmogus - taip pat menininkas? "Jis yra fizikas. Mudu - buvę bendraklasiai, - atskleidžia pašnekovė. - Taip susiklostė gyvenimas, kad abu esame išsiskyrę. Andrių pažinojau nuo mokyklos laikų, jis atrodė ramus ir patikimas. Geras draugas. Be to, nors jis - fizikas, bet meniškos prigimties žmogus, turi jautrumo. Ar domisi akvarele? Taip. Gal ne viską supranta, bet visada mane palaiko. Suvokia, kaip man svarbu piešti. Žino, kad mums išvažiavus į gamtą jis viskuo rūpinsis, o aš liesiu akvareles."

Pora kartu eina į kalnus, nors anksčiau draugas nebuvo turistas. Vieną kartą Eglė pasiūlė Andriui kartu pakeliauti, tada jis galėsiąs suprasti, ar toks laisvalaikis prie širdies. "Grįžęs jis pasakė: "Labai gražu, bet per sunku." Vis dėlto po poros metų Andrius vėl išsiruošė drauge su manimi, - kaip juodu rado bendrą pomėgį pasakoja moteris. - Pastarąjį kartą keliavome po Altajų, šis žygis buvo ypač sunkus."

Diagnozė

Menininkės gyvenime buvo ilgokas laikotarpis, kai negalėjo daryti to, kas jai labiausiai patinka, o svarbiausia - pasinerti į kūrybą. Eglė ištekėjo labai jauna, 18 metų, būdama Dailės akademijos studente. Šeimoje atsirado trys vaikai: dukra Ieva, sūnūs Antanas ir Gvidas. Žmonos ir mamos pareigos atimdavo daug laiko. O ir vyras L.Slušnys nesižavėjo žmonos potraukiu kurti meną. Taigi akvarelė buvo atidėta į šalį, pirmojoje vietoje atsidūrė šeima. Dabar ji mano, kad buvo per daug paklusni sutuoktinė, mat stengėsi daryti tai, ką sako vyras. Eglė laukė, kol paaugs vaikai, tikėjosi, kad tada galės laiko skirti ir kūrybai.

"10 metų gyvenome kartu, maniau, laimingai. Paskui ketverius metus "tampėmės" - skyrėmės, - pasakoja moteris ir pamini, kad buvo priežasčių, dėl kurių iširo šeima. - Tie išgyvenimai gadino mano sveikatą. Galiausiai susirgau vėžiu." Tai buvo patys skaudžiausi likimo smūgiai, kuriuos teko patirti jautriai menininkei. "Tuo metu atrodė, kad pasaulis griūva", - sako Eglė.

Ji mano, jog onkologine liga susirgo todėl, kad skyrybos su vyru kainavo daug nervų, tokia buvo pasekmė. Taigi moteriai teko patirti iškart kelis sunkius išbandymus. Eglė viską išlaikė. Prieš trejus metus ištvėrė piktybinio auglio operaciją. Paskui jai buvo paskirta spindulinė terapija. Ir onkologinė liga nuo jos pasitraukė. "Ištrūkau iš mirties gniaužtų", - sako menininkė.

Tačiau jėgoms susigrąžinti reikia nemažai laiko. "Einu į kalnus, nors turiu 50 proc. nedarbingumą. Dar silpnumą, kraujas iki galo neatsinaujinęs. Tačiau metastazių nėra", - kalba po sunkios ligos vis labiau atsigaunanti moteris.

Nors sukrėtimai buvo dramatiški, vėliau Eglė į tą sudėtingą laikotarpį pradėjo žiūrėti kitomis akimis - ramiau. Moteris žino, kad buvęs sutuoktinis turi moterį, kad jiems gimė dukrelė. Tačiau L.Slušnio gyvenimu nesidomi. "Mes nesipykstame, bet bendraujame mažai", - sako pašnekovė. Kai Eglei buvo sunkiausia, ją palaikė vaikai, tėvai ir dabartinis gyvenimo draugas.

Žvaigždėtas dangus

Kokios patirties moteris įgijo? Eglė sako išmokusi tausoti sveikatą, supratusi, kaip greitai galima visko netekti. "Kartais pagalvoju: gal dabar per daug egoistiškai rūpinuosi savimi? Tarkime, jei kurią nors dieną būna silpna, jaučiu netenkanti jėgų, tada nieko neveikiu: tiesiog išgeriu kavos, išeinu pasivaikščioti, kur man tuo metu norisi, nueinu į kiną. Pasilepinu, kad kitą dieną vėl būtų gerai", - pasakoja ji.

Po ligos menininkė pradėjo daug kurti. Gamtos prieglobstyje ji atitrūkdavo nuo rūpesčių ir liedavo akvareles. Atsidurdavo lyg kitame pasaulyje. "Pojūčiai buvo labai užaštrinti, todėl dirbti sekėsi itin gerai, - teigia akvarelės meistrė. - Aišku, dabar nebenorėčiau patirti tokios būsenos. Per daug didelė kaina. Daug geriau, kai viskas ramu. Tačiau tada menas mane labai palaikė."

Akvarelės puošia ne tik dailininkės studijos, bet ir buto sienas. Namie meno darbai ir ramina, ir įkvepia Eglę. "Vienoje akvarelėje - ežeras pro rūką. Kai iš ryto prasimerkiu ir ją pamatau, pasidaro labai gera. Kituose darbuose - vakaro atspalvių kopos ir jūra naktį. Jie sukuria tam tikrą ramią nuotaiką", - pasakoja ji.

Menininkė - vilnietė, bet sako esanti gamtos vaikas. Todėl jai patinka gražioje aplinkoje lieti akvareles, keliauti į žygius. "Mieste dūstu", - tvirtina. Keliones mėgstanti moteris teigia, kad kalnai apskritai suteikia stiprybės. Moteriai ne kartą pavyko patikrinti, kad per tokius žygius ištvermės jai netrūksta.

Kai šios vasaros pabaigoje Eglė su lietuviais keliautojais buvo Altajuje, pačią pirmą dieną visi patyrė daug streso. Grupės stovyklavietei reikalingus daiktus pakrovė ant arklių, kad šie nešulius nugabentų į nakvynės vietą. Tačiau visą dieną keliavę žmonės galiausiai suprato, jog patys stovyklos nebepasieks. "Likome be maisto, palapinių, ant kietos žemės, po šaltu dangumi... Miegmaišius pasiklojome ant šlaito, o šie čiuožė žemyn. Daug adrenalino, - dabar prisimindama šypsosi Eglė. - Tačiau buvau taip pavargusi, kad šiltai apsirengusi užsnūdau. Naktį prabudau. Visiška tyla. Toks ryškus dangus kalnuose ir spindi tiek žvaigždžių, kad Paukščių takas atrodė tarsi ištisinė balta šviesa. Dar pamačiau daugybę krintančių žvaigždžių. Tiesiog stebuklas. Staiga pasijutau nepaprastai laiminga."

Nuo tada, kai menininkė įveikė sunkią ligą, gyvenimą ji vadina atgaiva. Dabartis teka gera vaga, nes ji daro tai, kas labiausiai patinka. "Esu viskuo patenkinta", - tikina sunkių sukrėtimų patyrusi moteris. Kai pasakau, kad ji yra labai stiprus žmogus, Eglė nusišypso. "Gyventi norisi, - trumpai atsako. - Kas yra mano variklis? Galbūt meilė žmonėms. Ji duoda labai daug jėgų."

Trumpai

* Dailininkė prisistato trumpai: "Akvarelės mokiausi pas tapytoją V.Pečiukonį ir studijuodama dizainą Vilniaus dailės akademijoje. Dalyvauju tarptautinėse akvarelės parodose užsienyje. Esu surengusi 9 personalines parodas Lietuvoje."

* Dailininkei E.Lipeikaitei komercija nėra svarbus dalykas. Tarkime, dalį paveikslų menininkė parduoda, bet daugiau išdovanoja. "Žmogus pamato mano darbą. Sako, kad jam patinka. Pagalvoju: ar gali būti geresnė proga? Kitaip tas paveikslas ir stovės užkištas už spintos", - su šypsena pasakoja pašnekovė.

* Dar vienas menininkės pomėgis - žodinė kūryba. Rašyti pradėjo sunkiu gyvenimo laikotarpiu. Kūrė pasakas, eilėraščius, impresijas. Mintis užrašinėja iki šiol.

* Eglės žodinė miniatiūra "Nakties slėptuvė"

"Kai vakaro šešėliai šlavė kambarį, o mudu įstrigome lovos seklumoje, radau tavo ausyje nakties trupinį ir į jį įkritau. Anapus skylutės liko tuščiavidurė moteris, garuojanti nuovargiu. O aš, taškinė figūrėlė, visu savo turiniu sutekėjau gilyn į juodumos šulinį. Buvo taip tamsu, kad jaučiausi praryta net užsimerkus.

Apsidairiau, bijodama apakti. Virš galvos pralėkė begarsis šviečiantis daugiakampis. Jį gaudė kitas, apaugęs briaunuotomis vaivorykštėmis. "O varge, kaip prašmatniai važiuoja stogas", - bandžiau nusisukti į kitą pusę. Bet žvilgsnį nupjovė jaučių kojų kariuomenė, nusitempdama mano marškinius. Supratau, kad klimpstu į sapnų sąvartyną, kuriame ritasi nauja miego istorija. Bet tu krustelėjai, ir aš iškritau iš ausies, prisikimšusi pilną burną nakties palikimo. Šmurkštelėjau į savo atvėsusį kūną ir tave apkabinau.

Uždegei šviesą.

- Pažiūrėk, naktis sulindo į nosies rozetę.

- Papūsk ten, gal iškris.

- Ar gali man duoti daugiau nakties?

- Turiu tamsos laikraštį po televizoriumi, tik neištraukiu.

Užgesinai ir pamačiau, kad mūsų naktis kiaura. Akyse blizgėjo keturi lašai dienos. O juose kito ryto įkurtuvių laukė baltas miestas.

- Labanakt."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"