TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po tuo pačiu dangumi su paukščiais

2008 10 18 0:00
T.Cuddahis savo kieme po medžiu.
Asmeninio albumo nuotrauka

JAV Pensilvanijos valstijos Amblerio miestelio senelių namų personalo skyriaus vadovas Thomas Cuddahis prisipažįsta, kad paauglystėje penkerius metus buvo įnikęs į kvaišalus. Dabar amerikietį labai traukia gamta. Jis žavisi plėšriaisiais paukščiais. Dėl to, kad jie atrodo tokie galingi ir išdidūs. Gal ir todėl, kad vaikystėje Thomas jautėsi tarsi žvirbliukas: nedrąsus, silpnesnis už kitus, pasitenkinantis trupiniu.

- Esate kilęs iš didelės šeimos?

- Gimiau Niuporto mieste Rod Ailendo valstijoje. Šeimoje buvome šeši vaikai: penkeriais metais už mane vyresnis brolis ir keturios jaunesnės seserys. Tėvas buvo įrenginių firmos direktorius, mama - administratoriaus asistentė. Liūdna - tėvelius jau palaidojome.

Su seserimi Susanne gyvename netoliese, tad kiekvieną dieną susitinkame, domimės, kaip sekasi. Brolis ir kitos seserys gyvena kitose valstijose, tad ryšys su jais kiek susilpnėjęs.

- Koks buvote mokykloje?

- Buvau neklaužada ir tikras galvos skausmas tėvams: nesimokiau, nes nenorėjau, man labai nepatiko mokykla. Kai buvau pirmoje klasėje, mane pašalino iš mokyklos.

- Kodėl?

- Nes nenorėdavau praleisti animacinių filmukų per televiziją. Jie man patiko labiau nei pamokos. Dabar net nebeprisimenu, apie ką tie filmukai (juokiasi).

- Kaip sekėsi mokytis, kai grįžote į mokyklą?

- Kai mane išmetė, mama su manimi labai rimtai kalbėjo. Ji stengėsi motyvuoti, kad tapčiau "normalus", kaip sesės bei brolis, ir grįžčiau į mokyklą. Galiausiai žodį tarė tėvelis - jis buvo man autoritetas. Grįžau. Iki aštuntos klasės viskas buvo ganėtinai gerai, nepaisant to, kad buvau tikrintas dėl nesugebėjimo mokytis.

Į liūną įtraukė sesuo

- Sakote, kad iki aštuntos klasės viskas buvo gerai. Kas nutiko vėliau?

- Pradėjau vartoti narkotikus. Kodėl? Pasakysiu tiesiai - nežinau. Pabandėme su jaunesne seserimi Susanne. Ji buvo tas žmogus, dėl kurio pradėjau vartoti kvaišalus.

- Kaip nutiko, kad jaunėlė pradėjo vesti iš kelio vyresnįjį brolį?

- Paauglystė. Tėtis tarnavo karo laivyne, tad jo dažnai nebūdavo namie, o mamai su šešiais vaikais susitvarkyti nebuvo lengva. Problemų prisidarydavome tik mudu su Susanne, kiti keturi buvo drausmingesni. Net kai po daugelio metų apie tai mąstau, negaliu pasakyti konkrečios priežasties, kodėl įnikome į kvaišalus.

Vartojome marihuaną ir hašišą - juos rūkėme arba uostėme.

- Kiek laiko tai truko?

- Apie penkerius metus. Vartojau ir vienas, ir su Susanne, ir su draugais. Keista, bet per tą laiką niekada nebuvome sugauti policijos, o juk buvome nepilnamečiai!

Galbūt banaliai nuskambės, bet per tą laiką, kol buvau įnikęs į kvaišalus, praradau išties daug - dalį draugų, sugadinau santykius su tėvais, vėl buvau pašalintas iš mokyklos, išleidau beprotiškai daug pinigų. Buvau savo gyvenimą sugriovęs paauglys. Džiaugiuosi, kad nė karto neperdozavau, ir mudu su seserimi vis dar gyvi. Narkotikų nebevartoju nuo 1977 metų.

Gamta patiko labiau

- Pakalbėkime apie šviesesnius dalykus. Kai buvau pas jus svečiuose, mačiau begalę knygų apie gamtą, paukščius, net sieninis laikrodis - su įvairiais paukščiais. Kada pradėjote domėtis gamtos pasauliu?

- Nors ir buvau netikęs mokinys, visą gyvenimą jaučiau aistrą retiems gyvūnams. Nuolat vaikščiodavau po pievas ir stebėdavau gyvus padarus. Vėliau, kai persikrausčiau į mažą Pensilvanijos miestelį Amblerį, nustebau, kokia ten nuostabi laukinė gamta. Dešimt metų nuomojuosi namelį miško viduryje, tad turiu galimybę stebėti elnius, pamatyti lapių, retkarčiais tarp medžių į mano kiemą įšokuoja triušių. Greta gyvenanti sesuo Susanne laiko tris arklius.

Rytais keliuosi anksti, sėdžiu verandoje ir stebiu paukščius. Jais ypač domiuosi - tokie skirtingi ir spalvingi! Labiausiai mane traukia plėšrūs paukščiai: ereliai, vanagai, pelėdos.

- Kodėl?

- Jie sklendžia taip lengvai ir išdidžiai. Stiprūs, galingi ir savimi pasitikintys skrajūnai. Galbūt ir jie kažko bijo, bet neparodo. Kartais, kai susimąstau, ieškau priežasčių ir klausiu savęs: kodėl man patinka ereliai, o ne, sakykim, žvirbliai. Manau, jog tas jausmas - iš vaikystės. Tarp vaikų jausdavausi kaip mažas žvirbliukas: nedrąsus, silpnesnis už kitus, pasitenkinantis trupiniu. Žavėjausi tais, kurie buvo už mane pranašesni.

- Ar reikia domėtis gamta?

- Mano nuomone, taip. Tiesiog žmonės neskiria pakankamai laiko gamtai pažinti ir ja džiaugtis. Tarkim, mano sesuo dirba fermoje ir kartais manęs paklausia: koks čia paukštis? Paprastai sakau: toks dažnai pasitaikantis. Nesistengiu aiškinti plačiau, nes žinau, kad jai neįdomu. Ji neskiria laiko klausytis ar domėtis, kas vyksta aplink ją. Manau, gamta turėtų būti svarbi mūsų gyvenimo dalis. Tačiau dauguma mūsų, tiek valdžia, tiek paprasti žmonės, naikina laukinę gamtą.

Šypsosi, bet pasipūtę

- Kaip jaučiasi žmogus - vienos galingiausių pasaulio valstybių pilietis?

- Aš laimingas, kad esu amerikietis - mes turime visišką laisvę. Kita vertus, galiu būti šališkas, nes niekada nesilankiau Europos šalyse.

- Lietuvoje tipiško amerikiečio portretas piešiamas taip - stambus, nepasižymintis intelektu, valgantis nesveiką maistą. Kaip yra iš tikrųjų? Ar sutinkate su tokiu požiūriu?

- Iš dalies - taip. Tikrą amerikietį apibūdinčiau taip: greitas maistas, nutukimas, kalbos laisvė ir teisė balsuoti. Dar jis yra labai pasipūtęs ir didelis snobas.

- Pastebėjau, kad jie nuolat klausia: "Kaip laikaisi, kaip sekasi?" - bet, regis, nė nelaukia atsakymo. Ir visą laiką šypsosi. Tokią išraišką Lietuvoje įprasta vadinti amerikietiška šypsena. Ką apie tai manote?

- Manau, kad tai priklauso nuo vietos. Didesniuose miestuose pasisveikinimas su praeiviu tėra mandagumo išraiška, mažesniuose - nuoširdumas. Po rugsėjo 11-osios įvykių Amerikos žmonės tapo dėmesingesni ir pagarbesni vieni kitiems.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"