TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Po Vilniaus apylinkes keliauja "lunatikai"

2014 06 28 6:00
Įvairaus amžiaus ir profesijų LUNI keliautojus vienija smalsumas ir aktyvus gyvenimo būdas. Rasos Pakalkienės (LŽ) nuotraukos

"Dabar eisime per slaptą perėją. Toliau ant sienos pamatysite nupieštą ženklą, pabandykite atspėti, ką jis reiškia", - daugiau kaip šimtui kelionės po Vilniaus apylinkes dalyvių sakė vedlys Darius Pocevičius. Paskui būrys smalsuolių traukė tolyn, akylai stebimi vietos gyventojų, nesuprantančių, kas vyksta.

Kelionės po įvairias neturistines Lietuvos sostinės vietas pastaruoju metu darosi vis populiaresnės. Kaip sako tokius žygius organizuojantis literatas D. Pocevičius, žvalgytis ir geriau pažinti Vilnių patinka smalsiems žmonėms. Kelionės rengiamos su Laisvojo universiteto (LUNI) vėliava. Šio visuomeninio sambūrio dalyviai pagal abreviatūrą juokais vadina save lunatikais. Iš tiesų jie dažnai eina keistais, mažai žinomais keliais.

Neseniai viename žygyje po Vilniaus Liepkalnio apylinkes dalyvavo LŽ žurnalistė. Vietinių Lipovka vadinamos kalnais kalneliais, nuokalnėmis, vingiuotais siaurais takais ir praėjimais tarp namų keliavo daugiau kaip šimto žmonių, apsiavusių patogią avalynę, būrys. Dažnas buvo su kuprine ant pečių, fotoaparatu rankose. D. Pocevičius LŽ sakė, kad nuo pat pradžių į žygius žmonių renkasi daug. O keliauti po Vilnių ir apylinkes pradėta daugiau kaip prieš trejus metus. "Daugelis vietų jau išvaikščiotos skersai ir išilgai bei dviračiais išvažinėtos", - tvirtino jis.

Vilniaus panorama nuo Liepkalnio - tokį vaizdą galima pamatyti per LUNI organizuotą ekskursiją.

Apie Vilnių - lenkų ir rusų kalba

Maršrutus vedlys sudaro ieškodamas informacijos internete, leidiniuose, palaikydamas ryšį su žinovais. "Yra miesto tyrinėtojų grupės, - aiškino D. Pocevičius. - Jie tyrinėja ne turistinį, o nuo pašalinių akių paslėptą, daugeliui nežinomą miestą. Jie padeda mums dalydamiesi savo nuolat kaupiama informacija. Kitas dalykas - per įvairius interneto šaltinius patenkančios žinios. Tai ne istorinė, ne vadovėlinė informacija. Ji gaunama iš gyventojų. Yra interneto forumų, į kuriuos renkasi Vilniaus istoriją išmanantys žmonės. Jie diskutuoja, ginčijasi dėl kiekvieno ženklo, kampo, namo... Tokios žinios nėra struktūrizuotos, jos fragmentuotos, o šaltinių yra daugybė. Gal ir keista, bet dažniausiai informacija apie Vilnių būna lenkų arba rusų kalba, nors Lietuvos sostinė lietuvinama nuo 1933 metų."

Prieš kviesdamas smalsuolius į kelionę organizatorius maršrutą pirmiausia pats išbando. Žygis vyksta pagal konkretų planą, bet kad būtų įdomiau, šiek tiek erdvės paliekama improvizacijai. "Keliones organizuoju ne tik aš, yra kelios grupės, - sakė D. Pocevičius. - Apskritai žygius bet kas gali siūlyti, o kiti patarti, ką dar galima įterpti į maršrutą, ką dar būtų įdomu pamatyti, galiausiai jis aplimpa velniai žino kuo ir net tenka braukyti. O kelionės metu prie manęs prieina ir jauni, ir pagyvenę žmonės. Jie bando mane taisyti, pasakyti, ką jie žino, savo informaciją. Vyksta kūrybiniai ginčai."

Kelionių entuziastas teigė, kad pasaulyje populiari "žmonių istorija" (angl. "people history"). Tai ne rūmų, valdovų, didikų, vadinamojo elito, užkariavimų, o paprastų žmonių istorija: kada, kur ir kaip jie gyveno. Lietuvoje tokia gyvenimo būdo istorija nėra gerai ištyrinėta ir žinoma.

Literatas Darius Pocevičius už kelionių organizavimą atlygio negauna.

Smogiamasis būrys

D. Pocevičiaus tikslas - ir papildyti šiuolaikinių žmonių žinių bagažą apie savo miestą, ir juos išjudinti. "Reikia sulaužyti tą prakeiktą trikampį, kurio kraštinėmis dažniausiai vaikštoma: namai-darbas-parduotuvė, - kalbėjo jis. - Tūkstantį kartų pramintomis gatvėmis žmonės eina kaip robotai, nieko nebemato. O reikėtų domėtis, kur gyveni. Mes tai darome laisvalaikiu."

D. Pocevičius pasakojo, kad iš pradžių keliautojų būriu buvo susidomėjusi policija, ji nesuprasdavo, kodėl ir kur eina žmonių minia, galbūt tai - demonstracija ar mitingas, o tam reikėtų leidimo. "Atvažiuodavo, patikrindavo dokumentus, - prisiminė žygeivis. - Tai buvo iš pradžių - kokius šešis ar septynis kartus. Vėliau prie mūsų kelionių priprato. Pamatė, kad esame tvarkingi ir smalsūs žmonės, tiesiog siekiantys pažinimo."

Būna ir nuotykių. Tarkime, per žygį vaikinas rado moterišką batelį ir apie tai paskelbė socialiniame tinkle. Ir mergina, pametusi batelį, atsirado. Tai buvo istorija, primenanti pasaką apie Pelenę. "Smagiausi dalykai, kaip vadinu, "lunatikų" porelės, - pasakojo D. Pocevičius. - Kai jaunuoliai per LUNI keliones, paskaitas, seminarus ar renginius susipažįsta, o po kokių metų jau vaikšto susikibę už rankų. Užsimezga romantiniai ryšiai. Tokių porelių galima suskaičiuoti daugiau kaip dešimt."

Kas tie žmonės, mėgstantys išsiruošti į pažintines keliones po sostinę ir apylinkes? "Galėčiau išskirti dvi grupes. Jaunimą iki 25 metų traukia romantika, nuotykiai, ypač patinka naktiniai pasivaikščiojimai po Vilnių. Kita grupė - vyresnio amžiaus žmonių, nuo kokių 30 iki 70 metų. Jų tikslai - pažintiniai. Jie nori sužinoti apie kitokį Vilnių, negu rašoma spalvinguose turistiniuose leidiniuose, - teigė D. Pocevičius. - Visi kelionių dalyviai yra smalsūs, mėgstantys aktyvų gyvenimo būdą."

Yra gal 30-40 nuolatinių keliautojų, einančių beveik į kiekvieną žygį ir besisielojančių, jei dėl kokių nors priežasčių negali to padaryti. Tokius vedlys pažįsta iš matymo ir asmeniškai. "Tai smogiamasis LUNI būrys", - šypsodaena pasakė kelionių entuziastas.

Kultūros papildinys su socialiniu užtaisu

Už kelionių po Vilnių ir apylinkes organizavimą D. Pocevičius jokio atlygio negauna. Ši veikla yra visuomeninė. Arba galima sakyti, kad tai - tiesiog pomėgis. Apskritai LUNI, pasak D. Pocevičiaus, yra bendruomeninis darinys ir tarsi atsvara valstybinei švietimo sistemai. Tai turiningą laisvalaikį su paskaitomis, seminarais, kelionėmis ir vasaros stovyklomis organizuojančių savanorių sambūris. Laisvojo universiteto lankytojams viskas yra nemokama, o organizatoriai ir lektoriai už darbą nieko negauna. LUNI entuziastų branduolys su metais keičiasi, bet veikla lieka intensyvi, atsiranda norinčiųjų skaityti paskaitas, supažindinti su įdomiais dalykais, rengti diskusijas, kino peržiūras, keliones ir taip toliau. "Vilniuje kiekvieną savaitę, išskyrus vasarą, vyksta trys ar keturi renginiai, - sakė D. Pocevičius. - Laisvąjį universitetą kažkas lygino su "Žinijos" draugija, veikusia sovietmečiu. Tačiau mes dar turime socialinį užtaisą. Kas veda paskaitas? Manau, truputį "nučiuožę" gerąja prasme žmonės, dėl kokių nors priežasčių nerandantys savo vietos akademiniame pasaulyje, turintys įdomų tyrimo objektą, bet už atlygį dirbantys kitokį darbą, norintys pasidalyti mintimis apie savo mokslinius darbus, kol jie nėra aprobuoti, apie juos padiskutuoti, siekiantys pasitikrinti savo idėjas ir taip toliau. LUNI vyksta abipusiai informaciniai mainai."

Daug įvairių gyvenimų

Pats D. Pocevičius - ne vilnietis. Gimė ir augo Kaune. Lietuvos sostinėje gyvena apie ketvirtį amžių. O apie miestą žino daugiau už dažną tikrą Vilniaus gyventoją. "Paradoksalu, bet taip yra, - sakė jis. - Kadaise, kai atvykau į Vilnių, jaučiausi it koks kolonistas, atvažiavęs į svetimą miestą. Tada dar buvo sovietmetis. Mieste skambėjo rusų, lenkų kalba, nors buvo ir lietuvių. O nuėjęs į kapines - jaunystėje mėgdavau jose lankytis - stebėdavausi, kad ten labai mažai lietuviškų užrašų. Pradėjau tuo domėtis. Ir supratau, kad Vilniuje lietuviška dvasia dar "šviežia"."

Pastaruoju metu D. Pocevičius pristatomas kaip literatas, kelių interneto svetainių redaktorius, vienas iš LUNI iniciatorių, tiesiog laisvas žmogus. "Kaip mėgstu sakyti, kas septyneri metai mano gyvenimas keičiasi. Nugyvenau daug įvairių gyvenimų. Buvau mokslininkas ir norėjau tapti žymiausias pasaulyje. Paskui buvau verslininkas. Vėliau - poetas, rašytojas, girtuoklis... Dar buvau politinis aktyvistas. Dabar esu švietėjas, - su humoru apie save pasakojo D. Pocevičius. - Pragyvenimui užsidirbu vienoje leidykloje, dirbu ir prie kelių internetinių projektų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"