TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Policininko istorija: pamestinukas lagamine

2013 01 12 6:04
"Man patinka padėti žmonėms", - tvirtino policijos pareigūnas. / Asmeninio albumo nuotraukos

Geruoju Lietuvos policininku tituluojamas Albinas Šileika yra ir tautodailininkas. Jis tiki, kad kūryba pasaulį daro geresnį. Toks požiūris susiformavo galbūt todėl, kad vyro gyvenimo istorija skaudi. A.Šileika yra pamestinukas, gimtadienį švenčiantis tądien, kai buvo rastas.

1973 metų sausio 17 dieną Vilniuje apie dešimtą vakaro, kai spigino 20 laipsnių šaltis, iš vieno namo išėjęs gyventojas prie lauko laiptų pamatė rudą senovinį lagaminą. Išgirdo iš jo sklindantį vaiko klyksmą. Parsinešęs lagaminą namo jį atidarė ir rado kūdikį. Žmogus skubiai iškvietė medikus ir policiją. Gydytojai spėjo, kad mažylis buvo gimęs tądien. Vaikui buvo duotas vardas Albinas ir pavardė Šileika. Berniukas užaugo, sėkmingai kuria savo gyvenimą. Dabar jis yra Utenos policininkas, laisvalaikį skiriantis medžio drožybai. Šio miesto kraštotyros muziejuje A.Šileika rengia personalinę jubiliejinę medžio dirbinių parodą. Ekspozicija atidaroma sausio 17-ąją - būtent tą dieną, kai prieš keturis dešimtmečius jis, pamestinukas, buvo išgelbėtas.

Daug gerų žmonių

"Esu labai dėkingas tam žmogui, kuris, atsitiktinai išėjęs į lauką, ant laiptų rado lagaminą, skubiai mane perdavė medikams, o šie išgelbėjo man gyvybę - dokumentuose rašoma, kad buvau apnuodytas kažkokiu metalu - t. y. gimiau antrą kartą, - LŽ teigė A.Šileika. - Taip pat dėkingas ir kūdikių namams, mokykloms, kuriose augau ir mokiausi, įgijau išsilavinimą, Utenos "Caritui", laikinai mane priglaudusiam, kol gavau gyvenamąją vietą, policijos vadovybei, kolektyvui, šeimai, kuri visada mane palaiko ir džiaugiasi." Albinui pasisekė, kad jis sutiko daug gerų žmonių. Tai ir mokytojai, ir policijos pareigūnai, ir kultūros bei meno žmonės. Tačiau rasti savo kelią ne visada būna paprasta ir lengva. Ypač jei šalia nėra artimiausių žmonių, kurie globotų ir patartų, tinkamai nukreiptų. "Gyvenime nebuvo laiko skųstis ir dejuoti, tiesiog ėjau, veikiau, dariau, kad rankos ir mintys būtų užimtos prasmingais dalykais. Netraukė pražūtingos pramogos - vogti, gerti ar šiaip valkatauti, - į kurias nuklydo ne vienas našlaitis ar kitaip likimo nuskriaustas žmogus. Augau tarp vyresnių žmonių, diegusių dorovės principus: būti žmogumi, padėti kitam, būti sąžiningam, nešališkam, nesavanaudiškam, nemeluoti, prireikus ištiesti pagalbos ranką", - kodėl pavyko išvengti klystkelių, sakė A.Šileika.

Apie tėvus, brolius, seseris ar giminaičius jis jokių žinių neturi. "Esu vienas kaip pirštas", - konstatavo vyras. Ir pridūrė, kad jo turtas yra sukurta šeima - žmona ir du vaikai.

"Uošvės kambaryje"

Vyras su 35 metų žmona Inga, trylikamete dukra Gerdvile ir ketverių sūnumi Adrijumi gyvena Utenos daugiabučio trijų kambarių bute. "Yra pusantro kvadratinio metro tamsus kambariukas, kitaip vadinamas uošvės kambariu. Ten telpa stalas ir nedidelė sekcija, - kur drožinėja medį, pasakojo vyras. - Vietos daryti prievarpstes ir rankšluostines daug nereikia. O didesnių patalpų nėra galimybių įsigyti." A.Šileikos teigimu, jei turėtų kokią sodybą, tikrai kurtų didesnius darbus, tokius kaip kryžiai, koplytstulpiai ar skulptūros. Namiškiai į šeimos galvos pomėgį žiūri geranoriškai ir pritaria, džiaugiasi, kad jis su visais dalijasi kūryba. Žmona ir dukra mėgsta rankdarbius, juos dažnai dovanoja draugams. Sūnus mielai piešia ir mėgsta stebėti, kaip tėvelis raižo prievarpstes. "Drožinėju grįžęs iš darbo, šiek tiek pailsėjęs - taip atsigaunu po įtemptos paros tiesioginio darbo policijoje, - pasakojo A.Šileika. - Radęs laisvą valandėlę nuo kasdienių darbų mėgstu prisėsti ir drožinėti." Laisvalaikiu jis dar mėgsta skaityti knygas - detektyvines, istorines ir poeziją, sportuoti, žaisti krepšinį, keliauti, lankytis koncertuose ir krepšinio varžybose, gaminti valgyti.

Minčių kurti medžio dirbinius A.Šileikai kilo senokai - dar paauglystėje. "Drožybos amato pradmenų išmokau nuo vaikystės Prienų rajono Jiezno internatinėje mokykloje. Tuose vaikų namuose darbų mokytojas Juozas Mockevičius darė dirbinius iš medžio, gamino baldus, rankšluostines, tekindavo lėkštes, vazas, raižydavo prievarpstes... Vėliau drožyba vėl užsiėmiau nuo 2006 metų. Sportuodamas, tai yra žaisdamas krepšinį, patyriau traumą - nutrūko dešinės kojos Achilo sausgyslė, - kaip atsirado laiko, kol gydėsi, pasakojo policininkas. - Tada prisiminiau, kad turiu peiliukų rinkinį. O uošvis Mečislovas Rudokas parūpindavo medžio lentelių, iš kurių pradėjau vėl raižyti prievarpstes." Noras drožinėti nenuslopo, pareigūnas ir toliau kūrė medžio dirbinius, dalyvavo parodose. 2009 metais jis gavo tautodailininko pažymėjimą." A.Šileika ne tik pats raižo, bet ir kitiems išduoda meistrystės paslaptis, per penkerius metus organizavo 24 edukacinius mokymus vaikams ir suaugusiesiems.

"Kartais laikas iššvaistomas veltui, nemąstant, neieškant saviraiškos, negalvojant apie pasekmes. O įdomi veikla gali pakeisti gyvenimą, - įsitikinęs A.Šileika. - Atradau save, puoselėdamas senąsias meno tradicijas, išlaikydamas lietuviškumą drožyboje."

A.Šileika ne tik pats drožinėja medį, bet ir kitus moko.

Gerus darbus daryti nelengva

Policijos pareigūnu A.Šileika tapo per lemtingą atsitiktinumą, prieš 20 metų, kai vienoje Utenos vidurinėje mokykloje dirbo staliumi ir pavaduodamas darbų mokytoją mokė vaikus staliaus amato. Mokyklos direktorius, pamatęs, kiek sugeba jaunas ir atkaklus vyras, pasiūlė jam stoti į tuometinę Vilniuje policijos akademiją ir parašė teigiamą charakteristiką. Atranka buvo didelė, bet puikiai išlaikęs egzaminus A.Šileika įstojo, įgijo policininko kvalifikaciją. Dabar dirba Utenos apskrities Vyriausiajame policijos komisariate (VPK). Viršila A.Šileika yra šio VPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiasis postinis. Čia pareigūnai priima telefono skambučius iš Bendrojo pagalbos centro 112, registruoja įvykius. Tokiam darbui reikia gerų bendravimo įgūdžių ir greitos orientacijos, psichologinio pasirengimo. "Juk dažniausiai skambina susijaudinę, įsikarščiavę žmonės, - pasakojo A.Šileika. - Tenka juos raminti, išgauti būtiną informaciją ir skubiai išsiųsti policijos patrulius į įvykio vietą, kur daroma nusikalstama veika, viešosios tvarkos ar kitas pažeidimas, iš kur pranešama apie eismo įvykį. Tenka skambinti žmonėms, kai žūsta jų artimieji, ir informuoti apie nelaimę."

Vyras teigė, kad būti policininku yra daugiau nei darbas, tai - gyvenimo būdas. "Man patinka padėti žmonėms, kitaip tariant, daryti gerus darbus. Tai labai svarbu, kad ir kokie tie darbai būtų sunkūs, kad ir kiek reikėtų ištvermės bei kantrybės", - tvirtino A.Šileika.

Kolegos įvertina

Ką kolegos mano apie viršilos A.Šileikos tautodailinę veiklą? "Vertina teigiamai, jiems patinka mano raižiniai", - teigė policijos pareigūnas. Daug darbų A.Šileika yra padovanojęs - ir policijos vadovams, ir kolegoms. "Rengdamas parodas ar mokymus, papasakoju ir apie policijos veiklą, kaip užkirsti kelią blogiui, apie eismo saugumą, kaip išsikviesti policiją ir kitus svarbius dalykus, - tvirtino jis. - Tai mūsų pareiga, juk vadovaujamės šūkiu "Ginti. Saugoti. Padėti."

2008 metais visoje Lietuvoje vyko akcija "Pastebėk gerą policininką", ją organizavo Vidaus reikalų ministerija. Buvo įsteigtos nominacijos, žmonės rašė atsiliepimus ir padėkas policijos pareigūnams už jų vykdomus gerus darbus, pomėgius. "Lietuvos žmonės mane išrinko geruoju policininku", - sakė A.Šileika. Tuometinis vidaus reikalų ministras Remigijus Čiupaila "Už išgyvenimus, sudėtus į kūrybą" jam įteikė padėką ir austrišką medžio drožėjui skirtą raižymo peiliukų rinkinį. Kaip policijos pareigūnas A.Šileika ne kartą buvo apdovanotas. Apie jį pasakota vietos spaudoje, keletą kartų per LRT. "Nusikalsti linkę asmenys mane pažįsta ir žiūri pagarbiai", - kaip tai padeda dirbti, sakė viršila.

Ketvirtadienį A.Šileika netikėtai buvo pakviestas nuvykti į sostinę ir maloniai nustebo - vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas pasveikino jį su artėjančiu 40 metų jubiliejumi ir įteikė padėkos raštą.

Trumpai

* Per metus A.Šileika sukuria apie 180-200 darbų. Iš viso nuo 2006 metų iki šių dienų padarė per 950 vienetų prievarpsčių, 60 rankšluostinių. Kolekcijoje yra 175 darbų, keliaujančių po parodas. Raižiniai eksponuoti daugelyje Lietuvos vietų, taip pat užsienyje - Lenkijoje ir Ukrainoje.

* A.Šileikos drožinių yra įsigiję Lietuvos kaimo turizmo sodybos, draugai, pažįstami, daug darbų išvežta į užsienio šalis: Ameriką, Australijos žemyną, Japoniją, Kiniją, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Angliją, Prancūziją, Belgiją, Austriją, Portugaliją, Izraelį, Ukrainą, Latviją, Kanadą, Estiją, Airiją, Švediją, Norvegiją, Ispaniją.

* "Atradau pašaukimą drožybai. Džiaugiuosi, kad mano darbai sulaukė pripažinimo, jie vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Tai svarbiausias apdovanojimas bet kuriam menininkui. Argi reikia ko nors daugiau? - retoriškai klausė A.Šileika. - Svarbiausia yra meilė gyvenimui ir viskam, kas mus supa."

* Kitą savaitę Utenos kraštotyros muziejuje atidaroma 40 metų jubiliejui skirta paroda, pasak autoriaus, yra tarsi siekis apibendrinti nueitą kelią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"