TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Politika ir stresas

2010 12 11 0:00

Politikas atsako už save, už idėjas, kurioms atstovauja, ir už politinę organizaciją bei valstybę. Politikas kritikuojamas siekiant sumenkinti jo idėjas ir pažeminti jį kaip asmenybę. Be to, jis nuolat įsitraukęs į veiklą, todėl neretai tarsi "pamiršta" save, savo šeimą ir sveikatą. Taigi kai kurie jų "bėga" politinėse lenktynėse tol, kol galiausiai pašlyja asmeninis gyvenimas ar sveikata ir nebesugeba atlikti tos veiklos, dėl kurios tiek daug paaukojo. Yra ir nemažai politikų, išvengusių tokios baigties, bet tiek pirmieji, tiek antrieji turėjo įveikti stresą.

Stresas - kas tai?

Streso apibrėžimų esama gana daug, nors ne visi jie moksliškai tikslūs. Stresą, remiantis vienu pirmųjų jo tyrinėtojų Hansui Selje, galima apibūdinti kaip nespecifinį, universalų kūno atsaką į grėsmę ir iššūkius, kai žmogus patiria tris fazes - nerimą, priešinimąsi ir išsekimą.

Akivaizdu, kad politikas nuolat susiduria su vis naujais iššūkiais, turi veikti sparčiai kintančiomis, kiekvieną kartą vis kitokiomis aplinkybėmis, dažnai net neturėdamas visos informacijos apie jas ir negalėdamas visiškai pasikliauti sekėjais bei sąjungininkais. Būtent todėl politikas, o tiksliau - jo organizmas, į visa tai reaguoja nespecifiškai, t. y. ir į veiklos permainas, ir į konkurenciją, ir į dar daugybę kitų problemų reaguoja taip pat. Iš pradžių sunerimsta, organizmas pasirengia arba kovoti, arba bėgti, todėl dažniau plaka

širdis, įsitempia raumenys, keičiasi kvėpavimo ritmas. Paskui nerimo požymiai išnyksta, bet jiems suvaldyti reikia daugiau pastangų, nei būti ramiam saugioje aplinkoje. Dar vėliau atsiranda išsekimas, nes ilgai veikiant grėsmei ir iššūkiams, su kuriais lyg ir apsiprasta, senka organizmo energija, jo galimybės prisitaikyti prie įtampos, o "žmogiškoji mašina" susidėvi.

Atsakas į stresą

Stresas dažnai padeda politikui mobilizuoti savo gebėjimus, sėkmingai reaguoti į iššūkius. Ne vienas autorius, rašęs apie politiką, yra atkreipęs dėmesį, kad žymių politikų gebėjimai geriausiai atsiskleidžia iškilus grėsmei. Pavyzdžiui, psichologas J.Lukacas pažymi, jog Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis sėkmingiausiai veikdavo krizių metu, kai daugelis kitų politikų neįstengdavo kontroliuoti savęs ir valstybės, o laimėjęs karą su Vokietija - iš karto pralaimėjo rinkimus į parlamentą.

Vis dėlto daugeliui žmonių ilgainiui pats streso įveikimas tampa psichologine ar net psichosomatine problema. Taip pat tiktų paminėti, kad grėsmę ir iššūkius reikia suvokti bei įvertinti. Todėl tai, kas vienam, pavyzdžiui, mažiau patyrusiam politikui, yra rimtas pavojus, kitam, senam politikos vilkui, - tik smulkus keblumas.

Stresas politiko gyvenime

Politikas gali tapatintis su valstybe ar atstovaujama partija ir jų sunkumus suvokti kaip asmeninius. Šiais atvejais stresoriai, veikiantys ne politinėje srityje (tarkime, šeimoje ar kilę dėl sveikatos problemų), siejami su jiems tiesioginės įtakos nedarančiais sprendimais, ir politikas, užuot adekvačiai reagavęs į asmeninio gyvenimo permainas, ima aktyviau ar pasyviau reikštis politinėje veikloje. Panašiai įsijausti į veiklą gali ir verslininkai, menininkai, mokslininkai.

Politiko gyvenimo stresoriai dažnai susipina, todėl jam itin svarbi šeimos, artimųjų ar sekėjų parama. Antai politikas, pikčiausiai iškeiktas internete anoniminių komentatorių dėl jo idėjų, gali džiūgauti dėl vieno kito teigiamo atsiliepimo. Politiko artimiausios aplinkos palaikymas gali savitai atsverti daugelio negatyvią nuomonę apie jį. Tačiau tokia atsvara, nors psichologiškai tikrai veiksminga, iškreipia politinės padėties suvokimą ir leidžia politikui kelių žmonių palaikymą tapatinti su visuomenės palaikymu.

Ne mažiau už tiesioginius išpuolius, nukreiptus prieš politiką, stresą gali kelti ir nenormuotas darbas. Seimo posėdžiai paprastai ilgai užtrunka, pertraukos per juos, nors ir numatytos, daromos labai retai. Įstatymų svarstymai emociškai ir dalykiškai dažnai neužbaigti. Be to, Seimo salė - tai didelė televizijos studija, kurioje apšvietimas, kompiuterių ekranai vargina akis, o nuolatinis triukšmas kliudo susikaupti. Fizinis nuovargis, psichologinė įtampa ir kartkartėmis kylantis vaidmenų konfliktas, kai tenka atsakyti už tai, ko negalima visiškai kontroliuoti, akivaizdžiai kelia stresą ir daro įtaką Seime priimamų įstatymų kokybei.

Stresinį reagavimą provokuoja ir būtinybė greitai apdoroti didelį kiekį informacijos, susipažinti su pernelyg daug dokumentų bei elektroninių laiškų, dalyvauti daugelyje renginių.

Būtina pažymėti ir tai, kad daugelį politikų galima priskirti vadinamojo A tipo asmenybėms. Tai žmonės, kurie nuolat skuba, bando kuo daugiau nuveikti per kuo trumpesnį laiką. Per atostogas tvarko reikalus ir dažnai vienu metu dirba kelis darbus: kalba telefonu, skaito dokumentus ir peržiūri e. paštą. Jie taip pat linkę dominuoti, agresyviai lenktyniauti, siekia pergalės bet kokia kaina ir lengvai susierzina dėl kritikos.

Seimo Sveikatos reikalų komitetas yra atlikęs parlamentarų apklausą apie jų fizinę ir psichinę sveikatą. Apklausoje dalyvavo 112 Seimo narių. Paaiškėjo, kad nė vienas jų nemanė, jog turi labai gerą sveikatą. Tikrai reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad 39 proc. Seimo narių prisipažino per pastarąjį mėnesį patyrę didelę įtampą ir stresą. Maždaug ketvirtadalis jų savo kasdienę veiklą vertino kaip labai varginančią, keliančią didžiulę įtampą.

Gal šie skaičiai patvirtina humoristinę nuostatą: geriausias būdas atsikratyti streso - sukelti jį kitiems. Todėl politikai, užuot dirbę drauge, visuomenei, o visuomenė - politikams, perkelia savo stresą.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"