TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Politikai prisistato visuomenei

2011 01 15 0:00

Politikų įvaizdžiai kuriami remiantis kone visomis įmanomomis savybėmis - charakteriu, temperamentu, elgesio motyvais, gebėjimais, bendravimo stiliaus ypatumais, moralinėmis nuostatomis, emocijų raiškos ypatumais, kūrybingumu, kryptingumu, patirties ir net gyvenamosios vietos, aprangos ar pomėgių išskirtinumu.

Sąmoningai kuriamas politiko įvaizdis turėtų patvirtinti jo pranašumus ir atitraukti dėmesį nuo trūkumų. Politikas, prekybininkas ar psichoterapeutas žino, kad būtina įtaigos prielaida - įteigiančiojo autoritetas, todėl skiria daug jėgų ir laiko susieti save su rinkėjo, pirkėjo, paciento pasąmone. Tačiau visiškai laisvai pasirinkti įvaizdį asmuo vargu ar gali, nes jis daugiau ar mažiau išryškina ir pristato visuomenei savojo "Aš" savybes.

Ką sako informaciniai lankstinukai?

2008 metų Seimo rinkimams Vyriausioji rinkimų komisija išleido informacinius biuletenius, kuriuose kandidatai prisistato rinkėjams, t. y. tarsi pateikia savo įvaizdžio santrauką.

Apžvelgus išrinktų į Seimą politikų prisistatymus paaiškėjo, kad kiek daugiau nei pusė išrinktųjų į Seimą (net 73 atvejai) neminėjo savo asmeninių savybių, o pristatė politinę partiją ir jos programą. Kartais toks pristatymas turėjo psichologinį aspektą. Įdomu, kad šis galėjo remtis priešingomis savybėmis. Pavyzdžiui, akcentuoti ir siūlyti rinkėjui teiginiai "mes - jauna politinė jėga" (kitaip sakant, neturime patyrimo) arba "turime politinio patyrimo" (kitaip tariant, esame seni).

Psichologiškai įdomesni tie atvejai, kai per prisistatymus užsimenama apie politiko asmenines savybes.

Vyraujanti prisistatymo ypatybė - bendrumo su rinkėjais pabrėžimas. Politikai rašė: "Jūs mane pažįstate", "kaip ir jūs gyvenu N. rajone", "esu paprastas" ar tiesiog pranešė - "esu toks, kaip jūs". Bendrumas pabrėžiamas ir pažadais veikti drauge su rinkėjais. Pavyzdžiui, "kurkime Lietuvą kartu", "dirbsime kartu", "žmonių gerovę kurkime kartu" (nors nė vienas panašiai prisistatęs neužsiminė, kuo toks bendras politiko ir rinkėjų darbas pasireikš). Savita bendrumo skelbimo atmaina yra pažadas atstovauti rinkėjams. Tokio pobūdžio prisistatymuose rašoma "atstovausiu jūsų interesams", "Seime atstovausiu Lietuvos žmonėms", "tarnausiu žmonėms".

Paplitęs ir "darbštumo", "darbo" pabrėžimas. Šitaip prisistatyti mėgsta antrai kadencijai kandidatuojantys Seimo nariai. Jie gana dažnai teigė "tęsiu pradėtus darbus".

Sąžiningumas akcentuotas 17 proc. tekstų (to priežastis gali būti savitas atsakas į žiniasklaidos nuolat skelbiamą informaciją apie korupciją). Juose buvo rašoma apie principingumą, patikimumą.

Kiek mažiau politikų pabrėžė savo veiklumą. Jie prisistatė kaip "drąsūs", "ryžtingi", "energingi", "veiklūs". Šiai grupei galima priskirti ir prisistatymus, žadančius permainų. Tokių buvo 28 procentai.

Dar vieną, gana negausią, politikų grupę sudaro tie, kurie informavo apie savo išsilavinimą ir kvalifikaciją. Jų tebuvo 8 procentai. Šis santykinai nedidelis tokio pobūdžio prisistatymų skaičius skatina užduoti retorinį klausimą: "Ar politikai mano, kad rinkėjams jų išsilavinimas ir žinios nesvarbūs?"

Nemažai politikų patrauklia savo įvaizdžio dalimi laiko ko nors nedarymą. Skelbusiųjų "nekeičiau partijų", "neįsivėliau į korupciją" ar tiesiog parašiusiųjų - "nevogiau" buvo net 19 procentų.

Sėkmingas prisistatymas

Prisistatymų apžvalga patvirtina, kad politikams nelengva ir nepaprasta įtaigiai prisistatyti. Jų prisistatymai skirti vartojimui ir remiasi paplitusiais stereotipais, t. y. supaprastinimais, nes negali apimti įvairiapusiškos politiko asmenybės. Prisistatymas turi būti paprastas, lengvai suprantamas ir atitikti politiką palankiai vertinančiųjų nuomonę. Pavyzdžiui, "valingas", "stiprus", "protingas" - tinkami politikui prisistatyti, o apibūdinimai: "sudėtingas", "nenuspėjamas", "prieštaringas" akivaizdžiai netiktų, nors daugumą žmonių šie ir panašūs žodžiais pristato pakankamai tiksliai.

Ne mažiau svarbu, kad politiko prisistatymas, jo siūlomas įvaizdis, būtų atsparus kritikai. Sugretinę dviejų Lietuvos politikų - Vytauto Landsbergio ir Rolando Pakso - įvaizdžius pastebėtume, kad politiniai oponentai, sumaniai pasinaudoję žiniasklaida, padarė V.Landsbergį vienu nemėgstamiausių politikų, nors svarbiausius jo siekius: atkurti nepriklausomybę, integruotis į Vakarų šalių ekonomines ir gynybines struktūras palaikė ir visuomenė, ir dauguma politinių jėgų. Tokia situacija psichologiškai išskirtinė - visuomenė pritaria politiko idėjoms, laiko politiką šių idėjų simboliu, bet politiko įvaizdis neatlaiko kryptingo kompromitavimo. Tuo metu R.Paksas, ypač prezidentinės rinkimų kampanijos metu, dėl kritikos sulaukė tik dar didesnio palaikymo, nes jo įvaizdžio kūrėjai sugebėjo kritiką išaiškinti kaip kovotojo prieš visuomenės nepalankiai vertinamą politinę sistemą puolimą, todėl stipresnė kritika tik palaikė įvaizdį. Drauge ši situacija patvirtino, kad pernelyg didelė politinė antireklama gali sukelti ir priešingą efektą, nei siekė jos platintojai.

Prisistatymo esmė

Prekės, paslaugos ar politiko prisistatymas - tai vaizdinys, skirtas pirkėjui ar rinkėjui paveikti. Visų pirma - paveikti emocijas ir pasąmonę, tik paskui racionalumą. Todėl, kaip jau minėta, politikai pabrėžia bendrumą su rinkėjais ir kviečia pasitikėti. Politiko prisistatymas - tai jo ženklas, siunčiamas rinkėjui, o drauge ir naujos realybės, kurioje sumenkinami negatyvūs aspektai ir konstruojami kiti - palankesni, kūrimas. Jis, kaip ir bet koks kitas ženklas, veikia tam tikroje informacinėje erdvėje, todėl politikai neišvengiamai turi propaguoti ir iškreiptą, nevisiškai realybę atitinkantį visuomenės vaizdinį, kuris gerai dera su politiko prisistatymu. Toks politiko prisistatymą remiantis visuomenės vaizdinys pasižymi savitomis ypatybėmis. Jis turi būti abstraktus ir nepatikrinamas, jame nėra niuansų, nes jo vertybės neginčijamos, blogis ir gėris aiškiai atskirti bei lengvai atpažįstami.

Politikas, kaip ir aktorius, siekia užkariauti dėmesį. Panašūs tikslai lemia, kad ir jų veikimo būdai supanašėja, todėl atidžiau pažvelgę pastebėsime, kad rinkėjui teikiamas politinio pasaulio vaizdas savo struktūra panašus į kovinį kino filmą, kuriame žiūrovas tapatinasi su laiminčiu herojumi. Politiko prisistatymas, jo siūlomas ar jam primestas politinio spektaklio personažas, kalbėjimo, aprangos, kūno sudėjimo bruožai tampa sudėtingos schemos dalimi. Šią schemą, kaip ir kino filmo, sudaro: metaforinis realybės apibūdinimas - didvyris (politikas), kovojantis su blogiu, ir ženklai, leidžiantys atpažinti didvyrio ir blogio šalininkus.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"