TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Politiko įvaizdis

2011 01 08 0:00

Tenka pripažinti, kad demokratinių procedūrų paisančioje visuomenėje pirmenybę labai dažnai įgyja ne specialistai ir jų siūlymai, o daugumos, kuri pasikliauja siūlytojo įvaizdžiu, nuomonė. Todėl rinkimų kampanijose vis sunkiau atskirti politines programas nuo komunikacinio politiko ar partijos patrauklumo.

Politiko įvaizdžio modelis

Politiko įvaizdžio modelis - tai jo politinių prioritetų, asmeninių savybių ir psichologinių resursų apibendrinimas bei rinkėjų lūkesčių, jų nuostatų įkūnijimas.

 

Paprastai įvaizdis kuriamas derinant kelias jo sudedamąsias dalis ir vadovaujantis nuostata - rinkėjas reaguoja į įvaizdį, o ne į asmenį. Derinant įvaizdžio sudedamąsias dalis siekiama neprieštaringo poveikio rinkėjo pasąmonei. Jei, pavyzdžiui, įvaizdžio atrama yra biologinis vitališkumas, tai politikas asocijuojamas su plėšrūnu, su jėga ir agresyvumu, o psichologiniu lygmeniu tai patvirtins valdingas balsas, pasitikėjimo savimi demonstravimas, griežti gestai.

 

Kuriant politiko įvaizdį vadovaujamasi nuostata - reikšminga ne tai, kas yra, o tai, kas pateikiama.

Iliustruojantis pavyzdys. Pateikiame rekomendacijų kandidatui į Seimo narius Rimantui T. (54 metų, vedęs, du vaikai, išsilavinimas aukštasis. Medikas. Žmona -medikė), parengtų viešųjų ryšių kompanijos, santrauką. Rekomendacijų tikslas - sukurti palankų politiko įvaizdį.

 

Temperamentas - sangviniškas (su polinkiu į flegmatiškumą). Siūloma pabrėžti kandidato ramumą, susivaldymą. Retkarčiais leistina emocionaliai demonstruoti pasipiktinimą visuomenės negerovėmis.

Išvaizda - nesportiška. Siūloma pabrėžti kandidato dalykiškumą. Apranga - kostiumas, šviesūs marškiniai, kaklaraištis. Siūlomas bendravimo stilius - racionalus, dalykiškas, pabrėžiant specialisto kompetenciją.

 

Konkurenciniai pranašumai - siūloma akcentuoti nedalyvavimą politikoje, "nesusitepęs korupcija" (visi konkurentai, kandidatuojantys N. rinkimų apygardoje turi politinę patirtį). Akcentuoti, kad nėra kandidatą kompromituojančios informacijos (į kelis išpuolius internete siūloma nereaguoti, jų neneigti ir neaptarinėti).

 

Tikslinė grupė - vidutinio ir vyresnio amžiaus, išsilavinę žmones. Siūloma atlikti apklausą ir išsiaiškinti tikslinės grupės ribas. Bendraujant su vyresniais žmonėmis nurodyti, kad tėvas buvo tremtinys.

 

Drauge paminėti, kad sovietų okupacijos metais kandidatas dirbo padėdamas žmonėms, nesiveržė į valdžią. Tinkamas pristatymas -"gyvenimas nelepino".

 

Bendravimas su rinkėjais. Siūloma nedidelės auditorijos (20-50 žmonių). Nuoširdaus ir rimto stiliaus pokalbiai. Siūloma nedalyvauti diskusijose su konkurentais (išskyrus radijo ir TV laidas), o dalyvaujant nekritikuoti jų asmeniškai, bet pabrėžti racionalaus valdymo ir permainų valstybėje būtinumą.

Patikimas, moralus, galintis

Vertinant rekomendacijų Rimanto T. įvaizdžiui kurti santrauką lengva pastebėti, kad vien jas perskaičius prieš akis tarsi iškyla solidaus, patikimo politiko vaizdas. Tai liudytų - rekomendacijos sudarytos profesionaliai, jos gana aiškios ir tikslios. Jų pagrindu galima kurti įtaigią rinkimų kampaniją. Aptartas įvaizdžio pavyzdys yra tikslingas, paprastas, išraiškingas ir įsimenantis. Rimanto T. asmenybė, be abejo, daug sudėtingesnė nei siūlomas jo įvaizdis, tačiau sudėtingi įvaizdžio modeliai vargu ar būtų įsiminti rinkėjų, todėl įvaizdis tipizuoja politiką, pristato jį kaip baigtinį standartinių savybių rinkinį.

 

Dera pastebėti, kad šiuo įvaizdžiu pristatomos trys tarpusavyje susijusios temos - dorovinės kandidato savybės, intelektinės savybės bei jo potencialas. Suprantama, kad jos pateikiamos kaip pozityvios. Rinkimų kampanijos metu jos gali būti papildomos naujais iliustruojančiais teiginiais, tačiau pats įvaizdžio modelis iš esmės nepakis. Be to, gerai parengtas įvaizdis turi daugmaž proporcingai ir neprieštaringai atstovauti visoms trims minėtų savybių grupėms. Įtaigiai pateiktame visuomenei politiko įvaizdyje minėtos trys savybių grupės sudaro tarsi vieningą visumą. Ją turėtų papildyti "santykių" ir "veiklos" apibūdinimai. Rimanto T. įvaizdyje tai išryškinama teiginiais, kad Rimantas yra geras vadovas, šeimos žmogus, ir teoriškai nelabai perspektyviu, bet atsižvelgiant į Lietuvos rinkėjų savitumą praktikoje sėkmingai naudojamu "neveikimo" bloku - nedalyvavimo politikoje akcentavimu.

 

Rimanto T. įvaizdyje įdomus sąvokos "gyvenimas nelepino" pavartojimas. Jos nesiūloma argumentuoti, paaiškinti, todėl jos neįmanoma pagrįstai įvertinti, bet ji gali palankiai nuteikti nemažą dalį rinkėjų, kurie pasąmoningai pajus bendrumą su kandidatu.

Ar saugu pasikliauti įvaizdžiais?

Šiandien nemenka visuomenės dalis labiau pasikliauna sukonstruotais politiniais įvaizdžiais, kai pristatomas politiko kūnas, jo šeima, jo daiktai, jo pomėgiai, o ne politinės nuostatos.

Tokia "įvaizdžio politika" perduoda realias valstybės problemas visuomenės menkai kontroliuojamam valdininkų veikimui, nors demokratinė politika turėtų remtis diskusijomis ir politikų programinių nuostatų palyginimu bei racionaliu jų pasirinkimu, kurie pasikliovus įvaizdžiais lieka neaptarti ar netgi nežinomi.

 

Politikai paprastai supranta šias bendravimo su visuomene problemas, tačiau pripažinę įvaizdžio svarbą turi nuolat rūpintis, kad būtų palankiai suvokti, turi atsižvelgti į tai, kad šis suvokinys nėra stabilus ir jį tenka nuolat atnaujinti, papildyti bei pastiprinti, o tai pavyks tik padarius įvaizdį emocionaliai paveikų. Įvaizdžio suvokimas yra visuminis, todėl politikui privalu siekti, kad atskiros įvaizdžio detalės neprieštarautų derėtų tarpusavyje. Drauge įvaizdis turi būti ir lengvai įsimenantis ir paprastas. Sukurti ir palaikyti tokį įvaizdį reikia nemažų politiką konsultuojančių specialistų ir jo paties pastangų, kurios neretai prieštarauja politiko nuostatoms, nes jis geriau nei daugelis supranta, kad įvaizdžių persvara prieš idėjas kliudo visuomenei geriau suvokti dabarties problemas, tikslus ir poreikius, turėti vienijančių idėjų bei skatina akcentuoti ne realų politinį veikimą, o asmenines politiko savybes ir dorybes. Toks bendravimas su rinkėjais paprastai nuvertina racionalumą, o drauge ir galimybę protingai tvarkyti visuomenę.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"