TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Politiko mama nemėgsta viešumos

2007 09 29 0:00
Mamuke vadinamos A.V.Muntianienės rankos nebijojo jokių darbų.
Autorės nuotrauka

Marijampolėje gyvenanti Seimo pirmininko Viktoro Muntiano mama apie aštuonis išaugintus savo vaikus sako: "Tai mano gyvenimas, rūpestis ir džiaugsmas."

Tvirto charakterio moteris šiandien nesijaučia išskirtinė nei dėl daugiavaikės motinos vardo, nei dėl į politiko karjeros aukštumų pasiekusio antragimio Viktoro. Kai vakarais įsijungia televizorių ar radijo imtuvą, elgiasi apdairiai. Išgirdusi apie Seimo pirmininko darbo dienos rezultatus arba klausosi, arba tuoj pat televizorių išjungia.

Gyvena kaip visi

Į gimtuosius namus pas mamą visa Muntianų gausi šeimyna paprastai susirenka tik keletą kartų per metus. Tada, pasak našlės Angelės Valerijos Muntianienės, per kelis kambarius greitai ištiesia

stalus arba padengia daug vietos neužimantį švedišką stalą. Toks sujudimas paprastai būna per didžiąsias tradicines šventes. Tik nakvynei visiems vietos jų jaukiame namelyje neužtenka.

Seimo pirmininko mama galėtų gyventi daugiabučio namo nuosavame bute ir žiemą nereikėtų rūpintis šildymu, bet pasirinko tėvų namus, kur prabėgo ne tik jos pačios, bet ir jos vaikų vaikystė. Čia per vasarą jai netrūksta užsiėmimų: tai žole užžėlė daržas, tai tvora nukrito, tai jau laikas rūpintis malkomis ir kamino išvalymu. Paprastai našlė tokiems darbams pasamdo žmogų, o vaikų pagalbos prašo tik tada, kai labai prireikia. Rugsėjo antroje pusėje Seimo pirmininko mama džiaugėsi dar turinti savo darže pačios išaugintų agurkų bei šiltnamyje užderėjusių pomidorų.

Užsukusius netikėtus svečius A.V.Muntianienė vaišino raudonskruosčiais obuoliais "Rudens dryžius". Šios veislės gausiai derančią obelį gimtojoje Marijampolėje pasodino sūnus Viktoras. Iš augintinių dabar Muntianų kieme yra du šunys ir du katinai. Pasak šeimininkės, tvartai per šalti gyvulėliams laikyti, o ir jai pačiai jau būtų per sunku šiais rūpintis.

75 metų A.V.Muntianienė dar labai guvi ir šneki, nors laikinų sveikatos problemų pasitaiko. Prieš mėnesį netikėtai suklupo ties slenksčiu ir net buvo trumpam netekusi sąmonės, bet atsigavusi greitosios pagalbos automobilio nekvietė - pati prisistatė pas medikus. Pasitaiko ir kitokių sveikatos negalavimų, bet ji nepasiduoda ir neaimanuoja. "Mūsų, Muntianų, charakteris atkaklus - neperlauši. Man kartą viena dukra prasitarė: "Nepyk, mamuke, bet kažin, ar galėčiau gyventi kartu", - prisimena Seimo pirmininko mama.

Pagerbimo ceremonijos atsisakė

"Man nereikia viešumos", - tokiu teiginiu į ją dėmesį atkreipusius kaimynus marijampoliečius sustabdo A.V.Muntianienė. Nustebino ir Marijampolės savivaldybės darbuotojus, atsisakydama

oficialios pagerbimo ceremonijos per Motinos dieną. Garbaus amžiaus marijampolietė sako, kad dukterų užaugino nemažai - šešias, o sūnų - tik du, be to, dar tesusilaukė tik 14 anūkų bei vos trijų proanūkių.

Prisimindama motinystę pasakojo, kad tik neseniai nustojo eiti į mokyklą per rugsėjo pirmosios šventę. Prie to buvo taip pripratusi, kad kitaip negalėdavo. Nueidavo kartu su kitais pabūti prie mokyklos, nors jos vaikai jau seniai ne mokyklinio amžiaus ir ne vienas dešimtmetis palikę gimtąjį lizdą. Kai atžalos lankė mokyklą, motina buvo labai pareiginga - nepraleido nė vieno vaiko klasės susirinkimo. Mokykloje apie sūnų Viktorą mokytojai jai sakydavo: "Jeigu ką moka, tai moka, o jei nemoka, tai jis jau nenusirašinės ir pagalbos iš nieko nelauks."

V.Muntianas Marijampolėje lankė rusakalbiams skirtą mokyklą, nes tėvelis buvo ukrainietis, todėl šeimoje visi vaikai buvo mokomi ir lietuviškai, ir rusiškai. Pasak motinos, vidurinę jis

baigė "vidutiniškai", bet vėliau labai "pasitempė" ir jo žinios tuometiniame Vilniaus inžinieriniame statybos institute buvo įvertintos raudonu diplomu. Ji mano, kad sūnus stengėsi, nes jam labai patiko pasirinkta inžinieriaus statybininko specialybė.

Kiek mama prisimena, vaikystėje laisvalaikiu Viktoras, kaip ir daugelis berniukų, labai mėgo futbolą. Namie augo apsuptas mergaičių, nes turėjo tik vieną, 12 metų jaunesnį brolį. Muntianų šeimoje visi

vyresnieji rūpindavosi mažesniaisiais ir padėdavo mamai. Šeimoje "pagrandukas" - jauniausia sesutė - gimė, kai A.V.Muntianienei buvo 39 metai, o sūnus Viktoras jau tarnavo armijoje.

Darbo nesibaidė

Šiandien A.V.Muntianienė atvirai sako, kad po karo auginti tokį būrį vaikų buvę labai sunku. Daug metų šeima gyveno jos tėvų namelio antrame gale. Tik jaunėlė gimė, kai šeima buvo gavusi ir persikėlusi gyventi į daugiabučio namo trijų kambarių butą. Motina savęs negailėjo ir septynis kūdikius maitino iki metų, tik vienam, sako, turėjusi maisto nešti iš virtuvėlės. Nors gyveno mieste, visą laiką šeima turėjo daržą. Stengėsi patys užsiauginti įvairių daržovių, prisiruošti atsargų žiemai. Daugiausia namų ruošos darbų, anot A.V.Muntianienės, teko vyriausiems - dukrai Danutei ir

sūnui Viktorui. Ne paslaptis, kad paaugus vaikams motina eidavo dar ir į darbą. Dirbo viešbutyje kambarine. Paskui 18 metų iki išėjo į pensiją dirbo Marijampolės policijos komisariate valytoja. Buvo reikli sau ir kitiems, o prižiūrėti turėdavo lankomiausią pastato dalį. Plaunant skudurus, nuo šalto vandens buvo pradėję gelti rankas.

Pamažu jai kartu su vyru, talkinant vaikams, pavyko visus pastatyti ant kojų, o vėliau kiekvienas yrėsi į gyvenimą pats. Pasak motinos, dar studijų metais Viktoras uždarbiaudavo. Baigęs institutą sūnus važiavo į Jakutiją, Vokietiją. Su statybiniais būriais buvo atsidūręs Tulos srityje, nes norėjo užsidirbti pinigų. "Toks buvo Seimo pirmininkas. Iš Jakutijos parvežė sesutėms dovanų po striukę, o man - didelį šiaurinio elnio kailį-kilimą. Dovanos visiems labai patiko. Tik tą kilimą, kai pradėjo slinkti šeriai, pastūmiau po lova. Patys su martele Violeta išsikėlė vestuves. Ji taip pat marijampolietė, o vestuvės buvo jos tėvų namo antrajame aukšte. Ten abu gyveno, kol gimė anūkėlė. Sūnus dirbo statybos inžinieriumi ir vėliau gavo butą Marijampolėje, J.Būgos gatvėje. Atmintis kartais šlubuoja, bet kai ką dar gerai prisimenu. Jau 21 metai, kai sūnaus šeima persikėlusi į Kėdainius. Dirbo jis banke, savivaldybėje. Ten apie jį jau beveik nieko nežinau, bet, kai buvau nuvažiavusi ir su juo ėjome per miestą - sūnus lydėjo mane į stotį - beveik nesutikome žmogaus, kuris nebūtų pasisveikinęs", - prisimena A.V.Muntianienė.

Šiuo metu motinos širdis daugiausia jaudinasi dėl jaunėlio sūnaus Vitalijaus, jis išvykęs ir dirba užsienyje. Kiti septyni vaikai rado vietą Lietuvoje. Dukros Lidija ir Danutė gyvena ir dirba Kaune, Liudmila - Vilniuje, Irutė - jau klaipėdietė, o Raisa ir Ina dabar arčiausiai mamos - Marijampolėje.

Gražūs prisiminimai

Mintimis persikėlusi į savo jaunystės laikotarpį, A.V.Muntianienė prisiminė, kad jai tebuvo 14 metų, kai kartą jos tėtis parsivedė namo nepažįstamą jauną vyriškį. Taip ji susipažino su savo vyru. Apie jokias vedybas iš pradžių nė negalvojusi. Tačiau iš Krymo atvykęs aštuoneriais metais už ją vyresnis kariškis buvo labai atkaklus ir lietuvaitę įsižiūrėjo taip, kad per ketverius metus "prisipratino". Na, o paskui, kaip ir daugelis vyrų, svajojo turėti nors kelis sūnus. Bet vis buvo ne berniukų metai... Berniukai pagal gimdymų skaičių Muntianų šeimoje buvo antras ir šeštas.

"Na, nedaug sūnų, tik du, bet geri žmonės. Man geri, bet gal ne visi taip galvoja, visaip yra manančiųjų", - atvirauja A.V.Muntianienė. Ji apgailestavo, kad jau devynerius metus yra našlė. Tačiau per tą laiką nei vieną dieną nepamiršo "savo žmogaus".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"