TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Politinė lyderystė

2011 02 05 0:00

Lietuvoje ne vienas tūkstantis žmonių bando aktyviai dalyvauti politikoje. Antai 2007 metais vykusiuose rinkimuose į savivaldybių tarybas buvo užregistruoti 13 422 kandidatai. Veikiausiai panašus kandidatų skaičius bus ir artėjančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose.

Tačiau nors kandidatų daug - akivaizdžių rezultatų pasiekia pastebimai mažiau žmonių. Iš tiesų pasiekia tik tie, kuriuos galima būtų pavadinti politiniais lyderiais.

Politinės lyderystės samprata svarbi ir apibūdinant Lietuvos visuomenės psichologinę būseną, kuriai būdingas itin suasmenintas politinių idėjų ir krypčių suvokimas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" atliktas tyrimas rodo, kad didžiausią įtaką pasirinkimui balsuojant už kandidatą į Seimo narius turi jo asmeninės savybės (68,1 proc.) ir kandidato žinomumas (46,3 proc.).

Rinkėjų, skaitančių partijų programas ir pasirenkančių, už ką balsuoti, pagal savarankiškai padarytą politinių idėjų analizę, tėra keletas procentų. Todėl nekelia abejonių tai, kad politiniai lyderiai dar ilgai darys įtaką Lietuvos visuomenės gyvenimui.

Charizmatiška lyderystė

Aptardami charizmatiškus politikus sociologai J.Femia ir G.Slompas teigia, kad demokratinėje visuomenėje charizmatiškas lyderis dažnai yra artimesnis simboliui, suvienijančiam politines pastangas, nei iš tiesų veikiančiam politikui. Toks lyderis yra dorovės ir ydų, ateities ir praeities, draudimų ir laisvės, o apibendrintai kalbant - gėrio ir blogio simbolis ir, kaip kiekvienas simbolis, padeda šalininkams suvokti pasaulį. Priskirdami lyderiams vienokius ar kitokius apibūdinimus, piliečiai išvengia būtinybės nuolat spręsti apie politinį vyksmą. Perduoti sprendimo teisę ekspertui, pavyzdžiui, advokatui ar medikui, ganėtinai racionalus veiksmas, kuriuo pripažįstama, kad siauros srities specialistas sėkmingiau spręs kai kurias problemas. Politinio lyderio veikimas universalesnis, tačiau ir jis padaro aiškesnę prieštaringą ir sudėtingą šiuolaikinę visuomenę, kurios ekonominės ir socialinės raidos daugialypiškumas sunkiai suprantamas bei įvairiai aiškinamas net profesionalų: ekonomistų, sociologų, istorikų.

Pasikliaujant charizmatišku politiniu lyderiu, kuriamos jo ir jo šalininkų savito psichologinio ryšio prielaidos. Vienas esminių tokio ryšio elementų - simbolinis ir supaprastintas lyderio suvokimas. Vietoj nepakartojamos politiko asmenybės, jo sekėjai mato tik simbolį, išreiškiantį kurias nors savybes ar idėjas, drauge jie "įpareigoja" politiką nuolat tas savybes demonstruoti, nenukrypstant laikytis jam priskirtų ar jo pasirinktų politinių principų.

Simbolinis charizmatiško lyderio veiklos pobūdis kliudo giliau pažinti jo asmenybę, nors asmeninių bruožų akcentavimas yra vienas jo prisistatymo visuomenei elementų. Todėl gausu teiginių, kad charizma - įgimtas, neprognozuojamas ir net sunkiai pažįstamas reiškinys.

Galima prielaida, kaip rašo psichologas F.J.Greensteinas, kad charizmatiško politiko lyderystė remiasi pageidautinos ateities ir savo paties, kaip tokios ateities garanto, vizija. Ne mažiau svarbu, kad jis sugebėtų naujai pateikti žinomą visuomenei informaciją ir ją papildyti.

Visuomenės problemų sprendimas prasideda nuo jų aptarimo, kuris vyksta prisitaikant prie kultūrinių ir etinių visuomenės nuostatų. Neretai problemos apibūdinamos vadovaujantis ne savuoju požiūriu, o aplinkinių vertinimais. Politiniam lyderiui svarbu pasiekti tokį statusą, kuris leistų jam siūlyti vertinimus. Nuolat skelbdamas dabarties vertinimus bei ateities prognozes, politikas patvirtina savo informuotumą, o drauge ir įtaką, formuoja savo atstovaujamai idėjinei krypčiai palankią viešąją nuomonę ir pasiekia, kad faktai ar nuomonės, nederantys prie jo siūlomo visuomenės padėties vertinimo, atsidurtų tarsi už suvokimo ribų, būtų laikomi antraeiliais. Jis taip pat turi atrasti požymius, kurie rodytų, kad problemų kaita atitinka jo įžvalgas. Taigi jam reikia derinti originalumą, naują požiūrį į politinę ar visuomeninę situaciją su įprastomis jo šalininkų nuostatomis.

Politiko gebėjimas sukurti įtikinamą ir patrauklią ateities viziją drauge yra ir būdas šią viziją įgyvendinti. Charizmatiškas politikas turėtų sugebėti išaiškinti savo viziją skirtingo išsilavinimo, socialinės ir materialinės padėties žmonėms, pateikti ją kaip visiems suprantamą. Ne mažiau svarbu, kad jo elgesys, asmeninės savybės atitiktų viziją, nuolat į ją atkreiptų dėmesį.

Vizijai sukurti politikas gali pasamdyti viešųjų ryšių specialistus, tačiau skelbti viziją, ją propaguoti dažniausiai turės pats. Žmonės taps jo sekėjais tik tuomet, jei tikės politiko vizija ir pasitikės juo pačiu. Pasitikėjimas, anot psichologo D.P.Houghtono, yra vienas svarbiausių politinės lyderystės veiksnių, lemiančių politiko karjerą. Politikas siekia pasitikėjimo, taip pat kad jo požiūris būtų besąlygiškai paremtas anksčiau, nei siūlomi veiksmai duos patikrinamus, išmatuojamus rezultatus. Todėl patikimumas yra svarbi politiko įvaizdžio dalis, o patikimumą patvirtinančios psichologinės savybės ir elgesys yra charizmatiško lyderio ryšio su sekėjais prielaida. Pasitikėjimo politikais smukimas atskleidžia, kodėl Lietuvoje stokojama charizmatiškų lyderių, o vietoj jų bandoma konstruoti "stipraus" politiko įvaizdžius. Neretai stiprumas interpretuojamas primityvokai arba tiesmukai prilyginamas fizinei jėgai ir politikai, bandant asocijuotis su galinčiu apginti, demonstruojančiu niūrų ryžtingumą, sportinius ar panašius gebėjimus. Tokie įvaizdžiai pastebimai skiria Lietuvos bei kitų posovietinių šalių politikus nuo Vakarų valstybių, kurių demokratinėse visuomenėse vertinamos diskusijos, o lyderiai šypsosi ir leidžia suprasti, kad sieks kompromiso.

Lyderiai apie lyderius

Dar viena galimybė atskleisti politinių lyderių psichologinį savitumą - pačių lyderių apklausa, prašymas paaiškinti, kuo reikia pasižymėti, kaip dera elgtis, kad pavyktų pasiekti politinės įtakos viršūnę.

Pokalbių su partijų lyderiais apibendrinimas. Tema: "Kokiomis savybėmis turi pasižymėti politinis lyderis, kaip juo tapti?" Kalbėtasi su keturių partijų buvusiais ir esamais vadovais. Trys iš jų vadovavo parlamentinėms partijoms. Apklaustieji išvardijo šias politinio lyderio savybes: rūpinimasis visuomenės, nacionaliniais interesais; valia, tikslo siekimas; gebėjimas veikti sudėtingomis, ekstremaliomis sąlygomis; gebėjimas patraukti žmones, jiems patikti, bendravimo įgūdžiai; garbingumas, kuklumas, padorumas; ankstesnės veiklos sėkmė; rūpinimasis partijos kolegomis, jos interesais, partijos principų, vertybių ir nuostatų laikymasis; efektyvios komandos subūrimas, viešųjų ryšių valdymas.

Suprantama, kad nei tiriamųjų skaičius, nei laisvo pokalbio forma neleidžia išvardytų savybių suskirstyti pagal svarbą.

Reikėtų pažymėti, kad partijų lyderiai nepaminėjo atsitiktinumų, palankių aplinkybių sutapimo. Jie vadovavosi požiūriu, kad patys lemia politinio vyksmo sėkmę, kuri yra jų pastangų rezultatas. Savo vaidmenį jie tapatino su kryptinga, nuoseklia veikla.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"