TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pono Bračo humoro slėpiniai

2013 02 23 6:02
A.Grašys buvo vienas pirmųjų aktorių, prakalbusių scenoje tarmiškai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Žiūrovai Algirdą Grašį prisimena ir kaip teatro, ir kaip humoro programų aktorių. Dabar jis į sceną nebekyla, nes, kaip pats teigia, taupo sveikatą. Aktorius LŽ pasakoja apie gūdų sovietmetį, kaip anuomet žmonės sugebėdavo juokauti, išdėsto savo nuomonę apie dabartinę Lietuvą.

Aktorius A.Grašys kaip visada pasitempęs, istorijas pasakoja su humoru ir aukštaičių tarme. Toks jis savo namuose pasitinka LŽ žurnalistus. Šiais tarmių metais verta prisiminti, kad A.Grašys buvo vienas pirmųjų, prakalbusių scenoje tarmiškai. Aktorius prisimena, kaip viskas prasidėjo. Režisierius Vytautas Čibiras Jaunimo teatre statė Moliere'o spektaklį "Skapeno klastos". A.Grašiui buvo skirtas tarno Silvestro vaidmuo. "Tai V.Čibiras pageidavo, kad tarnai kalbėtų tarmiškai, - tvirtina aktorius. - Mat kadaise pats Moliere'as to prašydavo."

Rytų aukštaičių tarmė smagiai skambėjo ir A.Grašio humoro programose. Linksmose istorijose dažnai buvo girdėti žodelis "brač". Todėl žmonės A.Grašį pradėjo vadinti ponu Braču. Kaip pasakojama, pravardė taip prilipo, kad ne visi prisimindavo ir tikrąją aktoriaus pavardę. "Iš pradžių bijojau scenoje kalbėti tarmiškai. Kodėl? Kad galiu būti nesuprastas. Neva darkau lietuvių kalbą", - prisimena A.Grašys. Tačiau spektaklis "Skapeno klastos" turėjo didelį pasisekimą ir, aktoriaus teigimu, buvo parodytas apie 300 kartų. Vėliau tarmiškai juokaujantį A.Grašį pakvietė Povilas Mataitis, vadovavęs folkloro teatrui, ansamblis "Armonika", kiti kolektyvai, ir jis su satyros bei humoristinėmis programomis gastroliavo po Lietuvą.

Prieš trejus metus buvo išleista knyga "Algirdo Grašio legendos. Bračo pacukų satyros". Į leidinį sudėti publicistiniai ir satyriniai tekstai, parašyti aukštaičių tarme. Temų aktorius semdavosi iš gyvenimo ir spaudos. Pasak A.Grašio, buvo manoma, kad lietuviai nesupranta humoro. "O aš, būdamas iš kaimo, prisimenu, kaip vyrai susirinkę juokdavosi", - tvirtina jis. Vietos žmonių humorą aktorius taip pat paversdavo satyros kūriniais ir šie skambėdavo scenoje.

Istorijos ir gyvenimas

Žiūrovams įsiminė A.Grašio humoras apie "pacukus". Gyvenimiška istorija irgi tapo satyrinė. Aktorius su žmona Janina ir dukra Ieva apsistojo viename pajūrio viešbutyje. Šeimai atsigulus miegoti pasigirdo krebždėjimas. Kai įjungė šviesą, pamatė žiurkę. Pakviestas administratorius nepatikėjo, manė, jog tai - juokai, nes žinojo humorą apie "pacukus". Ši istorija greitai pasklido. "Kitą dieną žmonės Palangoje jau žinojo, kad Bračą apipuolė "pacukai", - šypsosi A.Grašys.

Aktorius prisiminė, kaip jam sekdavosi parodijuoti. Kartą A.Grašys dalyvavo renginyje, kurį organizavo žurnalas "Jaunimo gretos" 25 metų proga. Tarp svečių buvo ir rašytojas Juozas Baltušis. Jis atsistojo ir pasakė humoristinę kalbą. Aktorius susidomėjo: rašytojas improvizavo ar iš anksto žodžius pasirašė? "Įsiminiau J.Baltušio kalbą ir išmokau pasakyti jo intonacijomis", - pasakoja A.Grašys. Ir tuoj pat linksmai suvaidina rašytoją. "Brangūs draugai. Šį vakarą noriu tarti keletą žodžių mieloms moterims. Moteris - pats gražiausias Dievo kūrinys. Jai niekada gyvenime nebūna gana. Vyras tik ir girdi: "Tu durnas, idiotas..." - cituoja aktorius. Po kurio laiko jiedu vėl susitiko viename renginyje. A.Grašys parodijavo rašytoją jam matant. A.Baltušis žiūrėjo, juokėsi, o paskui pareiškė: "Tokios kalbos nesakiau." Tada aktorius suprato, kad rašytojas  improvizavo.

1983 metais. / Asmeninio archyvo nuotrauka

Perkeltinė prasmė

A.Grašys teigia, jog sostinės Jaunimo teatre per legendinį spektaklį "Skapeno klastos" aktoriai visada improvizuodavo. Kiekvieną kartą žiūrovai gaudavo vis kitokių progų padžiūgauti ar pasijuokti. Tarkime, kai vyko "Žalgirio" ir CSKA krepšinio rungtynės, aktoriai per spektaklį tarp žodžių įterpdavo, kaip sekasi žaisti mūsiškiams ir kiek taškų surinkta. Publika ir "Skapeno klastas" žiūrėjo, ir kartu sirgo už lietuvių komandą. Spektaklyje būdavo įvairių intarpų. "Manau, Moliere'as man atleis už tai, kad pridėdavau ir savo teksto, sakydavau: "Aik tu peklan", ar panašiai", - šypsosi aktorius. Vienu metu scenoje jis net uždainuodavo: "Ant kalno mūrai..." A.Grašys prisimena, kaip per šį spektaklį aktorius Vilhelmas Vaičekauskas improvizuodamas paminėjo Turkiją. Tai buvo tuo metu, kai lietuviai tėvas ir sūnus Brazinskai pagrobė sovietinį lėktuvą, nuskraidino jį į Turkiją ir paprašė ten politinio prieglobsčio. To užteko, kad V.Vaičekauskas būtų atleistas iš teatro. Tąsyk žodinė nuoroda į konkretų įvykį buvo gana tiesmuka.

Sovietiniais laikais Ezopo kalba buvo tapusi meno tradicija. Žmonės suprasdavo potekstę, kai po perkeltine prasme būdavo paslėpta tai, ko nevalia sakyti viešai. Publika perprasdavo ponu Braču vadinamo A.Grašio humorą apie "pacukus". "Vienas draugas man pasakė: "Algi, būk atsargesnis, kai kas susidomėjo, ką tu vadini "pacukais". Įtariama, kad rusus." Iš tiesų toks buvo tekstas ir kontekstas", - šiais, laisvės, laikais atvirai gali kalbėti A.Grašys. Aktorius primena anekdotą, kurį pasakodavo sovietmečiu: "Bobut, girdėjai? Rusai išskrido kosmosan." Bobutė klausia: "Ar visi?"

Anuomet ir A.Grašiui teko aiškintis KGB pareigūnams. Šie klausinėjo, iš kur aktorius paėmęs vieną humoristinį tekstą. "Buvo parašytas žurnale "Šluota", perėjęs cenzūrą, todėl esu ne prie ko. Pasitikiu cenzūra", - gudriai paaiškino jis.

Sveikinimai Vasario 16-osios proga

Aktoriai A.Grašys, Rimgaudas Karvelis, Ferdinandas Jakšys ir šviesaus atminimo Juozas Jaruševičius daug metų kartu dirbo teatre ir bičiuliavosi. Kai buvo pasiųsti dirbti į tuomečio Kapsuko (dabar - Marijampolė) dramos teatrą, Algirdas ir Rimgaudas gyveno viename bendrabučio kambaryje. Vėliau vyrai vienas po kito kūrė šeimas ir kraustėsi gyventi su sutuoktinėmis. Aktorių keliai kuriam laikui buvo išsiskyrę. Tačiau galiausiai visi susirinko į Vilnių, į Jaunimo teatrą, ir čia ilgai dirbo drauge.

Sovietiniais laikais bičiuliai aktoriai mokėjo bendrauti ir be žodžių. Tarkime, susitikę vasario 16 dieną tylomis paspausdavo vienas kitam ranką ir taip pasisveikindavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. A.Grašys sakė, kad jie būdavo atsargūs, apsidairydavo, ar niekas nemato. Kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, bičiuliai tradiciškai vieni kitus sveikina Vasario 16-osios proga, bet jau tardami ir linkėjimus. "Nuo tų sovietinių laikų, kai tylomis paspausdavome vienas kitam ranką, sveikinti tapo tradicija", - tvirtina aktorius. Jis priminė, kad niekada nebuvo nei komjaunuolis, nei partijos narys.

Taupo sveikatą

Pastaraisiais metais A.Grašys į sceną nebekyla. Apskritai teatre lankosi retokai. Tačiau žino, kad bičiuliai R.Karvelis ir F.Jakšys tebevaidina, ir tuo stebisi. "Klausiu jų: gal norite pirma laiko galą gauti?" - šmaikštauja A.Grašys. Aktorius taupo sveikatą, nes ligos užpuolusios. Nuo klastingiausių gydosi apie dešimt metų. "Man darytos kokios septynios operacijos", - neslepia jis. A.Grašys prisimena, kad per vieną renginį apie 20 minučių pasakojo humoreskas. Publika kvatojo. Niekam nė į galvą neatėjo, kad aktorius turi rūpesčių dėl sveikatos. A.Grašys sako palaikantis dvasinę stiprybę nekreipdamas dėmesio į negalavimus. Jis su žmona Janina gyvena naujame name, pro kurio langus atsiveria erdvūs peizažai. Vasarą stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Turi sodą, namelį ir mėgsta ten būti.

Tiki jaunimu

A.Grašys su žmona Janina užaugino du vaikus - sūnų Mindaugą ir dukrą Ievą. Jau turi ir anūkų. Dukra įleidusi šaknis Amerikoje. O sūnus, pagyvenęs užatlantėje, galiausiai grįžo į Lietuvą. Įsikūrė atskirai, bet netoli nuo tėvų. Pasak aktoriaus, šiuolaikinėmis priemonėmis nesunku vadovauti verslui vienoje šalyje, o gyventi - kitoje, ką sūnus ir daro.

Ką A.Grašys mano apie emigraciją, kai tėvynę palieka dažniausiai jauni žmonės? "Liūdna. Lietuva 120 metų gyveno caro "prieglaudoje", buvo niekinama, cenzūruojama, bet neišsivažinėjo. Tėvynė išsilaikė ir per sovietų okupaciją, trukusią daugiau kaip 50 metų, nors daugybės žmonių neteko. Dabar išvažiuoja ne tik šviesuomenė, bet ir banditėliai, - tokių čia ir nereikia", - kalba jis. Keturis kartus JAV viešėjęs A.Grašys įsitikinęs: jei žmonės Lietuvoje dirbtų kaip Amerikoje, mūsų kraštas klestėtų. Aktorius kritiškai atsiliepia ir apie mūsų teisėtvarką, sako, kad ji neveikli. Tačiau tiki, jog jaunimas pasieks, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų. "Jaunoji karta graži ir talentinga, ji - mūsų viltis. Pagrindinis dalykas yra laisvė, o ją mes turime", - apibendrina 80 metų jubiliejų kitąmet švęsiantis A.Grašys.

Trumpai

* A.Grašys gimė 1934 metų kovo 23 dieną Utenos apskrities Grašių kaime.

* 1957-aisiais baigė tuometę Lietuvos konservatoriją.

* Dirbo Kapsuko (1957-1959), Rusų dramos (1959-1961), Jaunimo (1965-1994) teatruose.

* 1960-1965 metais Vilniaus kultūros švietimo technikume dėstė kalbos kultūrą, dirbo radijo laidų diktoriumi.

* Lietuvos nusipelnęs artistas. Sukūrė keliasdešimt įsimintinų vaidmenų teatruose ir televizijoje, yra pelnęs daugybę žiūrovų aplodismentų už satyrines savo herojaus Bračo "pacukų" istorijas. Kūrybinė veikla įvertinta įvairiais apdovanojimais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"