TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Prancūziškos teatro pamokos

2013 09 14 6:00
Spektaklio "1 for 2" epizodas. Trupės "23:50" nuotrauka

Buvusi Vilniaus teatro "Lėlė" aktorė Jūratė Trimakaitė toliau mokytis ir tobulėti į Prancūziją išvažiavo beveik nemokėdama prancūzų kalbos, o dabar šneka laisvai. Su įvairiataute grupe bendramokslių ir bendraminčių lietuvė sukūrė spektaklį, kurį parodė ir gimtajame krašte. Sostinės "Lėlės" teatre antradienį žiūrovams kūrybingo jaunimo trupė "23:50" vaidino net du kartus.

Antradienį po spektaklio "1 for 2" pagal Samuelio Becketto pjesę "Komedija" J.Trimakaitė rado laiko papasakoti LŽ žurnalistei, kaip pastaruosius dvejus metus sekasi mokytis ir lavėti Šarlevilio nacionalinėje lėlių teatro mokykloje. Kitą rytą ji su trupe jau išskrido į Prancūziją.

Vienintelė lietuvė

J.Trimakaitė yra pirma ir kol kas vienintelė lietuvė, patekusi studijuoti pasaulio lėlininkų ypač vertinamoje ir išsvajotoje lėlių teatro Mekoje - Prancūzijos miestelyje Šarlevilyje-Mezjere. Kaip jai pavyko įstoti, LŽ rašė prieš porą metų. Merginą viliojo galimybė išmokti ne tik aktoriaus ir lėlininko meno, bet ir lėlių kūrėjo, scenografo, butaforininko amato, spektaklio muzikos kūrimo pagrindų. "Visada svajojau apie platesnį šios srities išsilavinimą", - tada sakė jaunoji aktorė. J.Trimakaitė ne tik svajojo. Nusiuntusi dokumentus ir sėkmingai įveikusi du atrankos turus bei gerai pasirodžiusi per kūrybines dirbtuves, ji pateko tarp 17 išrinktųjų, pakviestų trejus metus studijuoti Šarlevilio-Mezjero nacionalinėje lėlių teatro meno mokykloje. Mokslas nemokamas, J.Trimakaitė gauna stipendiją. Lietuvoje ji yra baigusi Muzikos ir teatro akademijos bakalauro bei magistrantūros studijas, dirbusi "Lėlės" teatre.

Spektaklį režisavo ir jame vaidina lietuvės bendramokslė iš Sankt Peterburgo V.Rozanova (dešinėje)./Trupės "23:50" nuotrauka

Prancūzų kalbos mokytojai - bendrakursiai

Kokia buvo pradžia prieš dvejus metus Prancūzijoje? "Visų pirma reikėjo išmokti kalbą, nes atvažiavau beveik nemokėdama prancūzų, - pasakojo Jūratė. - Kai stojau, sužinojau, kad jos reikės. Todėl Lietuvoje tris mėnesius intensyviai mokiausi prancūzų kalbos. Tačiau kai nuvažiavau į Šarlevilį, supratau, kad šios kalbos nesuprantu. Ar ten samdžiau mokytoją? Ne. Mokiausi per paskaitas ir bendraudama su kurso draugais. Angliškai niekas nekalbėjo. Prancūzų išmokau gana greitai, nes kita kalba su manimi niekas nebendravo."

Pirmus metus lietuvė gyveno studentų bendrabutyje ir dalijosi kambariu su mokslo drauge ruse Vera Rozanova. Dėl šios aplinkybės J.Trimakaitė, iki tol rusų kalbos žinių turėjusi ne itin daug, sparčiai tobulėjo. "Iš tikrųjų išmokau dvi kalbas - prancūzų ir rusų, - šypsojosi mergina. - Kai per Kalėdas pirmąkart grįžau į Lietuvą, visi manęs pradėjo klausinėti: "Na, kaip sekasi mokytis prancūzų?" Sakiau: "Jau daug lengviau bendrauti. Tačiau rusų kalbos išmokau Prancūzijoje!"

Mokslas intensyvus

Studentų bendrabutis yra senamiestyje, nuostabioje vietoje, gražiame senoviniame pastate, turi savo sodą. "Nė nepalyginsi su Lietuva", - patikino jauna aktorė. Prancūziškoje lėlių teatro meno aukštojoje mokykloje daug kas yra kitaip negu Lietuvoje. Skiriasi mokslo sistema. Studentų kursas renkamas kartą per trejus metus, mokslai trunka irgi trejus. Dėmesys sutelkiamas į tą vienintelę besimokančiųjų grupę. Dėstytojai - kviestiniai. Atvyksta ir kurį laiką - savaitę ar dvi - dirba su studentais, šie atsiskaito. "Atvažiuoja skirtingi artistai ir dalijasi žiniomis. Rengiamos kūrybinės dirbtuvės ("workshops"). Viskas keičiasi labai greitai. Todėl gauname daugybę įvairios informacijos, - pasakojo J.Trimakaitė. - O savo kūrybos procesą parodome publikai." Lietuvė sakė, kad žiūrovų reakcija yra svarbiau už mokykloje gaunamą pažymį, nes būtent ji parodo, ar mokslo ir kūrybinės pastangos sėkmingos. Tai tarsi lakmuso popierius. Jauna aktorė teigė, kad miestelio publika yra išranki. Mat turi galimybę matyti pasaulio žvaigždes, atvykstančias čia gastrolių. Tokius žiūrovus įtikinti studentams nėra lengva.

Tarp dviejų tą patį vakarą Vilniuje rodytų spektaklių J.Trimakaitei grimo nebuvo kada nusivalyti./Oresto Gurevičiaus nuotrauka

Spektakliai, spektakliai, spektakliai...

Pats Šarlevilis-Mezjeras nedidelis, bet labai jaukus. Jį galima vadinti lėlininkų miesteliu. Jame yra ne tik šio scenos meno būsimų kūrėjų kalvė. Būtent ten įsikūręs tarptautinės lėlininkų organizacijos UNIMA centras ir apskritai būna daug teatrinio vyksmo. Šarlevilyje dar yra Tarptautinis marionečių institutas ("Institut International de la Marionnette"), turintis didžiulę biblioteką ir mediateką, kur surinkta medžiagos apie viso pasaulio lėlininkus, jų kūrybą ir veiklą.

Miestelyje kas antrus metus rengiami prestižiniai tarptautiniai lėlių teatro festivaliai. Tai būna puokštė įdomiausių ir originaliausių šio meno žiedų. Studentai taip pat gali pamatyti ir susipažinti su pasaulinio lygio lėlininkų kūryba.

Jauni besimokantys teatralai laiko neleidžia vien Šarlevilyje-Mezjere. J.Trimakaitė pasakojo, kad jie važiuoja į Paryžių žiūrėti ne tik lėlių teatro, bet ir pačių įvairiausių spektaklių. Kai randa laisvesnio laiko, pakeliauja po Prancūziją. Šioje šalyje lietuvei patinka, jog galima pamatyti, kad teatras gali būti visoks. "Nėra taisyklių, rėmų. Kai tai suvokiama, atsiranda labai gražių dalykų, - sakė ji. - Mano supratimas apie teatrą labai prasiplėtė."

Net ir būdama toli J.Trimakaitė nepamiršta Vilniaus "Lėlės" teatro./LŽ archyvo nuotrauka

Kiekvienas gali būti bet kuo

Šią savaitę J.Trimakaitė "Lėlės" teatro scenoje parodė, kaip jai sekasi semtis kūrybinio meistriškumo. Kartu su studijų bičiuliais drąsiai improvizavo pagal S.Becketto pjesę. Būtent ji parinko šį autorių. Kodėl? "S.Beckettas man visada patiko - dar tada, kai studijavau Lietuvoje režisieriaus Algirdo Latėno kurse", - paaiškino lietuvė. Jauną aktorę apskritai traukia absurdo teatras.

"Visi trupės nariai yra mano bendrakursiai. Nuo pirmų metų pradėjome savarankiškai daryti mažas scenas. Kurdami pamatėme, su kuriais labiau sutampa idėjos, įdomiau dirbti, biolaukai panašesni... Taip buvo, kad mums patiko viską daryti kartu. Galiausiai pasvarstėme: kodėl nepastačius ilgiau trunkančio spektaklio?" - apie trupę ir pirmąjį vaidinimą pasakojo J.Trimakaitė. Tarp bendramokslių jie kol kas yra vieninteliai, susibūrę į trupę ir tapę gerąja prasme kūrybiniais išsišokėliais. "Mokykla mums suteikia visas galimybes kurti: yra scena ir apšvietimas, cechas, kuriame gaminamos marionetės, apskritai turime visas reikiamas teatrines priemones", - sakė J.Trimakaitė. Repetuodavo po paskaitų vakarais, mokykloje užsibūdavo iki vėlumos. Pagal taisykles be dešimt minučių dvyliktą nakties skambutis praneša, kad jau reikia išeiti. Iš pradžių juokaudamas, vėliau pasigavęs tą mintį jaunimo būrelis ir pasivadino trupe "23:50". Jai priklauso skirtingų tautybių jauni aktoriai: LŽ pašnekovė lietuvė J.Trimakaitė, rusė V.Rozanova, Thais Trulio iš Brazilijos, Lucas Prieux ir Marion Baillot iš Prancūzijos. Štai tokia tarptautinė kūrybinė komanda. Kaip pasakojo Jūratė, jie gali būti bet kuo - režisieriais, aktoriais, dekoratoriais, garsininkais, apšvietėjais, valdyti marionetes ir taip toliau. Tarkime, pirmąjį trupės spektaklį režisavo V.Rozanova. Prieš atvykdama mokytis į Šarlevilį Sankt Peterburge ji baigė teatro režisūros studijas.

Dabartis ir ateitis

Lietuvė namo parsiranda per kiekvienas atostogas - Kalėdų, Velykų, vasaros... "Visada smagu grįžti į Lietuvą. Dar smagiau čia parodyti spektaklį, - džiaugėsi J.Trimakaitė. - Ar baigusi mokslus parvažiuosiu visam laikui? Kaip susiklostys ateitis - pamatysime."

Dabar ji su bendraminčių trupe "23:50" nemažai gastroliuoja. Spektaklio "1 for 2" debiutas buvo lėlininkų festivalyje Štutgarte, Vokietijoje, vėliau jį rodė Šarlevilyje-Mezjere, Prancūzijoje, Sankt Peterburge, Rusijoje, tada Klaipėdoje ir Vilniuje, Lietuvoje. Šį savaitgalį trupė spektaklį vaidins festivalyje Elzase, Prancūzijoje. Paskui laukia pasirodymai Šarlevilio festivalyje ir Paryžiaus kultūros naktyse.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"