TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Premija - droviajam didžiausiam Europos nykštukui

2006 12 16 0:00
Etnologijos daktaras, docentas, 17 knygų autorius Gintaras Beresnevičius tragiškomis aplinkybėmis mirė šių metų rugpjūtį.
Vlado Braziūno nuotrauka

Ketvirtadienį Rašytojų klube Vilniuje surengtose Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premijos įteikimo iškilmėse paties laureato nebuvo. Šių metų premija už išskirtinius profesionalaus meno kūrinius po mirties paskirta rašytojui Gintarui Beresnevičiui (1961-2006) už pernai išėjusias knygas "Pabėgęs dvaras" ir "Paruzija".

Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Kornelijus Platelis 2006 metų premijos diplomą įteikė Gintaro Beresnevičiaus našlei Auksuolei Beresnevičienei. Kultūros ministras Jonas Jučas ją pagerbė gėlėmis. Rašytoja Vanda Juknaitė prisiminė per velionio laidotuves vyravusią tylą. Jokios muzikos. Premijos įteikimo ceremonijoje ji skambėjo - iškilminga ir dramatiška. Grojo Nacionalinės premijos laureatas Vilniaus kvartetas. Aktorius Aleksas Kazanavičius perskaitė ištrauką iš Beresnevičiaus knygos "Pabėgęs dvaras". Apie didžiausią Europos nykštuką. Droviuoju didžiausiu Europos nykštuku rašytoja Juknaitė pavadino ir patį knygos autorių. Tragiška mirtis jį ištiko 45 metų. Per tokį trumpą gyvenimą publicistas, eseistas, religijotyrininkas parašė net 17 knygų, tarp jų - kelis mokslinius veikalus.

1997 metais įsteigta Meno kūrėjų asociacijos premija buvo paskirta Rūtai Goštautienei, Liūtui Mockūnui, Almantui Samalavičiui, paskatinamosios premijos - Rasai Andrašiūnaitei, Vyteniui Rimkui, Algiui Uždaviniui, Stanislovui Žvirgždui. Nuo 2001 metų kasmetinės premijos laureatai yra Viktorija Daujotytė, Saulius Valius, Vytautas Damaševičius ir Juozas Matonis, Aleksandras Macijauskas, Onutė Narbutaitė.

LŽ kalbino Meno kūrėjų asociacijos prezidentą Kornelijų Platelį.

- Per visą premijos gyvavimą ji pirmą kartą paskirta kūrėjui po mirties. Turbūt ganėtinai iškalbingas toks sprendimas?

- Žinoma, kitu atveju gal būtų buvę taryboje daugiau diskusijų, tačiau dabar visi balsavo už, nes jautė didelę skolą Gintarui. Jis yra nuveikęs labai daug. Kai jo neliko, visi pajuto didelę spragą.

- Kokį jūs prisimenate Beresnevičių?

- Susipažinau su juo, kai pradėjau dirbti "Literatūroje ir mene". Buvome viename pastate su "Šiaurės Atėnais". Be abejo, susitikdavome ir toje nelemtoje vietoje, iš kurios jį išvežė, kavinėje "Trečias brolis". Jis buvo labai malonus žmogus, nors ir karšto būdo, ginčydavosi, gindavo savo tiesą. Bet ir ginčytis su juo buvo malonu. Skaitydavau jo kūrybą, ypač eseistiką. Kaip kūrėjas jis buvo kunkuliuojančios vaizduotės ir labai aistringas. Jo tekstai nėra abstraktūs. Jis kalbėdavo su aistra ir įsitikinimu.

- Premija, aišku, pirmiausia yra Beresnevičiaus kūrybos įvertinimas, bet kartu ir tokia reikalinga parama velionio šeimai.

- Reikėtų ieškoti būdų, kaip nors daugiau paremti, nes premija, tie 5 tūkst. litų, turint omenyje tokius dalykus, kad butas yra neišmokėtas, banko paskola paimta, - tik lašas jūroje ir parama vadinti negali.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"