TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Prie mokytojo stalo - mama

2008 10 04 0:00
Mažojo teatro aktorius A.Bružas džiaugiasi, kad mokytoja dirbusi mama neidavo į tėvų susirinkimus.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ar mokytoja dirbanti mama neužmiršta savo pareigų ir namie yra tokia pat griežta kaip ir mokykloje? O gal kaip tik geba atskirti, kada būti mama, kada - mokytoja? Rytoj bus švenčiama Tarptautinė mokytojų diena. Ta proga kalbiname žinomus vyrus, kurių mamos - mokytojos, ir klausiame: ar gerai, kai namų siela yra pedagogė?

Pakalbėjus su herojais paaiškėja, jog turėti mokytoja dirbančią mamą gerai, nes ji - išsilavinusi asmenybė. Kita vertus, vienas pašnekovas pasakoja, kad buvo blogai, nes mama jam dėstė, antras teigia, jog ji dirbo toje pačioje mokykloje ir dėl sūnaus "pokštų" būdavo kviečiama į direktoriaus kabinetą. Vienos vaikų paruoštus namų darbus tikrindavo, kitos pasitikėdavo atžalomis. Kai kurios, sužinojusios apie iškrėstas išdaigas, skaitydavo namie "pamokslus".

Į tėvų susirinkimus neidavo

Vilniaus mažojo teatro aktoriaus Audriaus Bružo mama Aušra Raimunda Bružienė - muzikos mokytoja. Pagrindinis darbas - fortepijono mokytoja Molėtų muzikos mokykloje. O Alantos vidurinėje mokykloje (Molėtų r.), kurioje mokėsi sūnus, ji turėdavo kelias pamokas. Vienas mokinių buvo Audrius. "Per pamokas kreipdavausi į ją "tamsta mokytoja", - prisimena aktorius. Pasak jo, ne mokykloje mama su sūnumi iš to juokdavosi: atrodė keista kreiptis taip oficialiai, kai jųdviejų santykiai buvo itin šilti ir artimi. Galiausiai Audrius nustojo eiti į muzikos pamokas, nes lankė Molėtų muzikos mokyklą. Čia mama jam nedėstė.

Regis, nieko gero, kai mama dirba mokykloje, kurią lanko vaikas. Ji visada netoli ir yra pasirengusi pamokyti ar net išbarti. Kiti mokytojai gali tuo naudotis ir viską iškloti kolegei apie jos vaiko elgesį. A.Bružo mama žinodavo, ką sūnus iškrėsdavo, tačiau nebardavo. Tuomet jis naiviai tikėjo, kad mokytojai visko nepasakodavo mamai. Dabar mano, jog vis dėlto jie tai darydavo. "Tačiau anuomet man tai nerūpėjo", - šypteli aktorius.

Namie Audrius nejausdavo, kad mama yra mokytoja. Ji nekontroliuodavo, ar sūnus paruošė namų darbus, kaip juos padarė - berniukas visuomet mokėsi neblogai. "Žinoma, pasidomėdavo, paklausdavo, ar pasiruošiau pamokoms, bet tik tiek. Tačiau tai buvo mamos rūpestis, o ne mokytojos. Ji labai džiaugdavosi, kai pamatydavo gerus pažymius", - sako A.Bružas.

Koks didžiausias pranašumas, kad mama - mokytoja? "Ji neidavo į tėvų susirinkimus", - juokiasi aktorius.

Mokytoju būti nenorėtų

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet A.Bružas sveikins mamą Tarptautinės mokytojų dienos proga. "Kai buvau vaikas, per darbų pamokas mokykloje ką nors padarydavau ir šia proga jai padovanodavau. Mama sako, kad visada jai būsiu vaikas, tad iki šiol ir sveikinu kaip vaikas - nuoširdžiai. Paskambinu. O kai grįžtu namo, parvežu gėlių. Kai mama būna Vilniuje, susitinkame kur nors pasėdėti, skaniai pavalgyti, pabendrauti", - pasakoja aktorius.

Apie mokytojus teigiamai atsiliepiantis vyras niekada nėra ketinęs rinktis pedagogo profesijos. Tiesa, šiuo metu jis veda aktorines pamokėles. "Tačiau mokytoju būti tikrai nenorėčiau", - tikina A.Bružas.

Linki kantrybės

Tarptautinės mokytojų dienos proga mamą Jolantą Kalnietienę sveikina ir Kauno "Žalgirio" krepšinio komandos žaidėjas Mantas Kalnietis. "Sveikindamas linkiu kantrybės darbe. Mama dirba su pradinukais, kurie yra beprotiškai išdykę, todėl, manau, jai išties reikia kantrybės", - šypsosi vaikinas.

Mama dirbo vienoje mokykloje, Mantas mokėsi kitoje. Tik pirmą klasę lankė ten pat. "Mama niekada nenorėjo, jog mokyčiausi toje pačioje mokykloje, kur ji dirba. Gal dėl to, kad tapčiau savarankiškesnis", - svarsto krepšininkas. Šiuo metu sportininkas mano, jog sprendimas neiti į tą pačią mokymosi įstaigą, buvo teisingas.

"Kiek daug ji žino"

Vaikystėje Mantas jautė - namų siela yra mokytoja: "Ji nebuvo tokia griežta, kad lieptų sėsti daryti namų darbų ir neleistų pakilti nuo stalo jų neatlikus. Tačiau kai aiškindavo, suprasdavau, kiek daug ji žino. Nors būdavo visko - ir ašarų, ir barnių." Kaip ir dauguma mažų berniukų, krepšininkas prisipažįsta nebuvęs stropus mokinys. Todėl turėti mamą mokytoją Mantui buvo kančia - ji vis paspausdavo, kad šis daugiau mokytųsi. "Tačiau būtent dėl to išmokau šio to. Aišku, tai supratau vėliau. Mama žinojo, ką turiu padaryti, ir jei ne ji, gal būčiau niekaip neatlikdavęs", - neslepia Mantas.

Jis džiaugiasi, kad mama puikiai nubrėžė ribą, kada reikia būti mokytoja, o kada - mama. Pasak Manto, ji buvo griežta mokiniams, bet grįžusi namo tapdavo kitu žmogumi.

Sveikindavo vienas kitą

Muzikologas Darius Užkuraitis ir jo mama, muzikos literatūros mokytoja Laimutė Užkuraitienė Tarptautinės mokytojų dienos proga vienas kitą sveikino 15 metų. Mat moteris dėsto ir direktoriauja Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, o jos sūnus toje pačioje mokykloje prieš septynerius metus turėjo fortepijono klasę. Jis baigė mokytojauti, o mamą sveikina ir toliau.

Vaikystėje D.Užkuraitis lankė tą pačią muzikos mokyklą, kurioje vieną pagrindinių dalykų - muzikos literatūrą - mokė mama. "Tačiau niekada nepatekdavau į klasę, kuriai ji dėstė. Gal ir gerai, nes jei per pamokas matytum mamą, tikėtumeisi, kad ji bus atlaidesnė", - mano muzikologas.

Užteko gerų rezultatų

Mažasis Darius nežinojo, nei ką mokykloje reiškia mama mokytojam, nei ką namie: "Ji niekada neturėjo diktatoriškų užmačių. Ir kategoriškai nekalbėdavo, kad turi daryti taip, o ne kitaip. Namų darbų irgi neversdavo daryti." D.Užkuraitis mokykloje buvo neblogas mokinys, ką mokėdavo ir suprasdavo, pats padarydavo. Turėjo problemų dėl geometrijos, tad leisdavo sau nusirašyti. "Mama paklausdavo, ar paruošti namų darbai, ir tiek. Ji matė rezultatus, o šie buvo geri, ir to užteko", - sako muzikologas.

Vėl deklamuotų eiles

"Jei mama ir nebūtų pedagogė, vis tiek kiekvieną kartą sveikinčiau Mokytojų dienos proga, nes ji yra gyvenimo mokytoja", - į klausimą, ar sveikina mamą, pradinių klasių mokytoją Ritą Rimiškienę, atsakė dainininkas Andrius. Tą dieną A.Rimiškis siunčia mamai iš širdies parašytus žodžius telefono žinute, nes ne visada gali atvažiuoti iš Klaipėdos į Jūžintus: 400 kilometrų - didokas atstumas. Pasveikinęs gyvenimo mokytojus mamą ir tėtį, atlikėjas sveikina ir tuos, kurie jam dėstė gramatiką, istoriją, kitus dalykus.

Anot Andriaus, kai mokytoja dirbanti mama namie aiškina, ką daryti, vaikui atrodo, jog tai - didžiausia trauma. Vėliau, kai jis pradeda gyventi savarankiškai, supratimas keičiasi, ateina suvokimas, kiek daug iš mamos gauta. "Dabar pamąstau, jei ji vėl prašytų sakyti eilėraščius, deklamuočiau juos ir deklamuočiau. Daryčiau viską, ką mama lieptų", - ilgesingai kalba atlikėjas.

A.Rimiškio mama gražiai deklamuodavo eiles, todėl jos paskatintas ir pamokytas vaikinas dalyvaudavo skaitovų konkursuose. Kai pradėjo skambinti gitara, pritardavo ja skaitydamas poeziją.

Pamokslai praverčia vėliau

Kaip ir visi maži vaikai, Andrius krėsdavo išdaigas. Kadangi gerbė tėvus ir nenorėjo jų nei įžeisti, nei įskaudinti, pokštai būdavo nepikti. Po kiekvienos "rimtesnės" išdaigos Andrius išgirsdavo aiškų pamokslą. "Šiuo metu esu dėkingas tėvams už juos. Visi tie "pamokslai" praverčia dabartiniame gyvenime", - tvirtina muzikantas.

Būdamas pradinukas A.Rimiškis lankė tą pačią mokyklą, kurioje dėstė mama, bet jo mokytoja buvo kita. O Andriaus sesutė visus ketverius pradinės mokyklos metus mokėsi mamos klasėje. "Kartą dalyvavau pamokoje. Buvo labai įdomu ir gera matyti, klausyti, kaip sesuo pakelia ranką ir sako mamai: "Ar galima, mokytoja..." Taip keista. Atrodo, galėtų mama vadinti, bet ne..." - sako Jūžintų žvaigždė.

Už išdaigas - pas direktorių

Kai mokykloje ką nors iškrėsdavo, Andrius būdavo kviečiamas pas direktorių. O tas kreipdavosi į mamą. Ši neklaužadai sūnui "išrašydavo velnių". Kokios didžiausios Andriaus nuodėmės? Muštynės. "Visuomet kovodavau už savo garbę - dėl to tekdavo įsivelti į peštynes", - prisipažįsta populiarus dainininkas.

Namie iš Andriaus niekada nebuvo reikalaujama daryti ką nors priverstinai. Tiesa, mama šiek tiek paspausdavo, nes norėjo, kad sūnus gėdos nepadarytų. Todėl tekdavo prie knygų pasėdėti, ypač tų dalykų, kurie sekėsi sunkiau. Galų gale sulaukė amžiaus, kai tėvai nebetikrino, viską darė pats, tapo atsakingas. "Jei pradžia gera, sėkmingai eisi ir toliau", - mano A.Rimiškis. Jis dar kartą pabrėžia, kad yra dėkingas savo tėvams.

Mokytis nebegrįžo

Kaip žinoma, prieš ketverius metus A.Rimiškis buvo įstojęs į Vilniaus kolegiją mokytis muzikos pedagogikos specialybės. Tuo pat metu sužinojo, kad yra atrinktas dalyvauti televizijos realybės šou "Kelias į žvaigždes". "Su kolegijos dekanu susitarėme - jei išbūnu projekte ilgiau negu mėnesį, parašau prašymą baigti studijas. Tad šios specialybės ir neteko mokytis", - ramiai sako mokytoju netapęs atlikėjas.

Veiklos daugiau nei proto

Aktorius Juozas Gaižauskas sveikina dvi šeimos moteris: mamą ir seserį. Mama - buvusi anglų kalbos mokytoja, šiuo metu jau išėjusi į pensiją. "Vaikystėje jautėme, kad mama yra mokytoja. Ji visuomet kalbėdavo garsiau nei kiti. Turbūt tai - profesinis bruožas. Natūralu, kad žmogus garsiau šneka: kai kiekvieną dieną turi kalbėti didelei klasei, pripranti", - aiškina žinomas aktorius.

Didelėje penkių vaikų šeimoje augęs Juozas teigia, jog mama namų darbus tikrindavo retokai - atidžiai tai padaryti buvo sudėtinga. "Juolab kad būrelių, kuriuos lankiau, buvo daugiau nei proto galvoje, tad namų darbus pradėdavau ruošti prieš vidurnaktį. Būdavo, ir nepadarydavau. Šiaip ar taip, labai blogai nesimokiau", - pasakoja mokytojos sūnus.

Stengdavosi neišsišokti

J.Gaižausko mama dėstė kitoje vidurinėje. Tačiau kartais jai tekdavo pavaduoti sūnaus mokyklos anglų kalbos mokytoją. "Tikrai nesidžiaugdavau tuo, nes mokytojų kambaryje mama susitikdavo su pedagogais, kurie netrukdavo jai išpasakoti visas mano išdaigas. Tais mėnesiais, kai ji dirbdavo, stengdavausi per daug neišsišokti", - linksmai skundžiasi buvęs neklaužada. Juozas džiaugiasi, kad jam neteko būti mamos pamokoje. "Man mama yra mama, o kitiems ji - mokytoja", - pabrėžia aktorius.

J.Gaižauskas mokykloje nebuvo ramiausių mokinių sąrašo viršuje. Kadangi mokėsi neblogai, į plačios amplitudės sūnaus išdaigas mama žiūrėdavo pro pirštus. "Kartą į mokyklą atėjau pasipuošęs kabaretine atributika, kitą sykį vietoj kuprinės atsinešiau lagaminą. Po kelių tokių "pasirodymų" rytais prie mokyklos durų visą mėnesį stovėdavo direktoriaus pavaduotojas ir laukdavo, kol ateis Gaižauskas. Pažiūrėdavo, kaip atrodau, patikrindavo, ką turiu kuprinėje, ir tada įleisdavo į mokyklą", - prisimena paauglystės nuotykius vyras.

Nuo bausmės už "pokštus" jis dažniausiai išsisukdavo. "Kai ką nors iškrėsdavau, sugebėdavau išlaikyti rimtą veidą ir visuomet būdavau pasiruošęs paaiškinti, kodėl padariau tą ar aną. Rasdavau begalę argumentų. Sakydavau mokytojams, kad kitaip ir būti negalėjo, kad nenutiko nieko blogo", - pasakoja aktorius.

Mama nerašė dešimtukų

Televizijos realybės šou "Dangus" dalyvis Antanas tikina, jog mamos, fizikos mokytojos Stasės Nedzinskienės, būtų nuodėmė nepasveikinti: "Mokykloje ji moko vaikus fizikos, yra direktoriaus pavaduotoja, visuomenininkė, padariusi mokyklai daug gero, laimėjusi aibę konkursų, iniciatyvi."

Dainininko A.Nedzinsko įsitikinimu, būti mokytoju reikia pašaukimo - žmonės, pradėję dirbti šį darbą, visą gyvenimą lieka pedagogai, nesivaiko šiltesnių darbo vietų ar didesnių atlyginimų.

Antanui vieninteliam iš kalbintų pašnekovų ilgesnį laiką teko mokytis mamos klasėje. "Iškart sakau - dešimtukų negaudavau, - tvirtina atlikėjas. - Tačiau net ir interesų konflikto negalėjo būti, nes žinojau, jog ateityje man fizikos nereikės. Mokiausi jos tik dėl bendro išprusimo."

Kaip Antanas per pamokas vadindavo mamą? "Būdavo nejauku, todėl klausimą užduoti stengdavausi kuo subtiliau. Sakydavau: "Gal galima paklausti?" Vengdavau kreipinio "mama" ar "mokytoja", - aiškina pašnekovas. Bendraklasiai reaguodavo ramiai, nes vaikino mama išskirtinio dėmesio jam nerodė. Tačiau atsirasdavo ir pavyduolių, kurie sakydavo, kad mokytoja sūnui rašo geresnius pažymius ir kad jam

lengviau negu kitiems. "Iš tikrųjų buvo priešingai - negalėjau krėsti kvailysčių, bėgti iš pamokų, daryti to, ką kiti mokiniai darydavo. Todėl niekam nelinkėčiau, kad mama dirbtų toje pačioje mokykloje, kur pats mokaisi", - atvirauja A.Nedzinskas.

Balsuokite už... Antaną

Kitoniškumu išsiskiriantis A.Nedzinskas krėsdavo vaikiškus pokštus, bet jie taip pat buvo kitokie. Balionų su vandeniu ant praeivių nemėtė, kojų praeinantiesiems nekaišiojo, tačiau kai mokykloje per savivaldybių rinkimus būdavo iškabinami kandidatų plakatai, mokinys Antanas nepasikuklindavo ir savo nuotrauką pakabinti. Direktorius nuplėšdavo ir nusinešdavo į kabinetą. "Už mano išdaigas mama gal kiek ir gaudavo velnių, bet tai nebuvo labai blogai. Tiesiog gera valia daromi "šposai", - šypsosi vaikinas.

Antanas didžiuojasi, kad mama - mokytoja. "Tai jos pašaukimas. Mama yra į gyvenimą išleidusi ne vieną laidą sąžiningų ir dorų Lietuvos piliečių", - baigia pokalbį televizijos laidos vedėjas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"