TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Pripsas ieškos tinkamos merginos

2008 12 06 0:00
Pripsui Lietuvoje pigiau gyventi ir kurti negu Italijoje, kur kurį laiką gyveno.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Prieš savaitę turėjo būti atidaryta fotomenininko Pripso darbų paroda AIDS tema. Tačiau menininkui nepavyko susitarti su organizatoriais. Jis su LŽ pasidalijo mintimis ne tik apie parodą, bet ir apie esamus bei būsimus vaikus. Ir apie meilę viskam: moterims, muzikai, poezijai...

Kam jau kam, bet fotografui Pripsui etiketės lipdomos itin dažnai ir tikrai ne pačios gražiausios. Jį vadina mergišiumi, nuolatiniu vakarėlių lankytoju, pamaiva, pasikėlusia, įnoringa žvaigžde... Gana kontroversiška asmenybė. O gal tiksliau - kaip prie žmogaus prieisi, taip jis ir atsilieps... Su Pripsu susitarėme susitikti viename prekybos centrų. Tačiau prasilenkėme ir vienas kito gerą pusvalandį laukėme skirtingose vietose. Galiausiai susisiekus su Pripsu paaiškėjo, kad jis jau patraukęs savais keliais, bet, paprašytas sugrįžti, be jokių atsikalbinėjimų sutiko ir valandėlę su juo paplepėjome. Pasirodo, jis toks pats paprastas žmogus, kaip ir mes. Vėliau sužinojome, kad jei draugai negali pavežti, Pripsas naudojasi viešuoju transportu - nesibrangina iš Kauno į Vilnių keliauti autobusu. Jam nereikia limuzinų, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

Lyg su mergina išsiskyręs.

- Kodėl nebuvo atidaryta tavo darbų paroda AIDS tema?

- Man nereikia paprastų parodų, kur pasveikinti visi ateina su gėlytėmis. Noriu, kad būtų ir šou programa. Paroda turi būti rengiama emociniu pagrindu, nusivyliau galerijos organizatoriais. Pasiūlė patalpas, aš dvi savaites rinkau, dėliojau darbus. Labai daug energijos įdėjau, galiausiai su organizatoriais nesutapo požiūris į tam tikrus dalykus. Labai supykau, kad apie renginį nepavyko paskleisti užtektinai informacijos, ir dėl kitų dalykų. Parodą nukėlėme, bet ji tikrai bus surengta. Tik gaila veltui bėgančio laiko. Tokie įvykiai nusodina ant žemės. Jautiesi kaip su mergina susipykęs ar išsiskyręs.

- Pastarąjį kartą LŽ interviu iš jūsų ėmė prieš metus. Kas naujo įvyko?

- Atradau naują meilę. Įsimylėjau... muziką. Kol kas viskas vyksta kaip žaidimas. Kompiuteriu kuriu house ir panašaus stiliaus muziką. Visko padaryti dar nepavyksta, trūksta informacijos, o ir investicijų reikia nemenkų: nusipirkti du galingus kompiuterius, skirti laiko. Per parodos atidarymą turėtų skambėti mano kurta muzika, bus paviešinta keletas mano parašytų kūrinių - taip paroda taps visiškai autorinė.

- Prieš metus kalbėjote apie filmą. Kaip juda reikalai?

- Filmą juk reikėjo nuo kažko pradėti. Muzikos sukūrimas ir bus pradžia. Tada reikės susirasti kamerą ir tinkamą merginą. Tokią, kuri mane "vežtų", ir norėčiau judėti į priekį. Kitais metais planuoju surengti bandymus. Filmas bus apie moterį, jos santykius, viską, kas ją supa. Iš tikrųjų filmui reikia labai daug lėšų, investicijų. Blogiausiu atveju, jei nepavyks padaryti rimtai, darysiu paprastai. Galėsiu puikiausiai panaudoti filmo epizodus kaip parodų foną, apipavidalinimą. Būsiu šio filmo režisierius, prodiuseris, muzikos ir scenarijaus autorius, operatorius - viską darysiu pats.

"Sportuoti" ar mylėti?

- Nuolat giriatės turėjęs daug moterų. Esate rimtai mylėjęs, išskyrus mamą ar tėtį?

- Meilė - geras jausmas. Vaiko meilė tėvams būna vienokia, kai užaugi, santykiai su jais pasikeičia. Gal aš tėvų atžvilgiu išlaikau kiek didesnį atstumą.

Gyvenimas yra toks, kad viena meilė - didesnė, kita - mažesnė. Esu sutikęs žmonių, kuriems nepavyko mylėti. Susitikti su mergina tik "pasportuoti" - irgi geras variantas, tačiau... meilės reikia visiems. Net ir trumpam užklydusi ji būna nereali.

- Gal jau galvojate apie šeimą?

- Man tai būtų stabdžiai, profesija neleidžia. Gal po Naujųjų metų pradėsiu ieškoti rimtos draugės. Jeigu moteris sugebėtų prisitaikyti prie mano gyvenimo būdo ir veiklos, kuria aš užsiimu, mums kartu, žinoma, būtų dar geriau. Tačiau kiekviena moteris nori būti vienintelė, o tokią rasti nelengva.

- Porą nesantuokinių vaikų jau turite - šeimos užuomazgų būta.

- Tai labai sena istorija. Vaikai jau dideli, nes kai jie gimė, pats buvau nepilnametis. Būtų gerai, jei jie pažinotų tėtį.

- Kodėl nepažįsta?

- Todėl, kad aš jų nepažįstu. Anksčiau man jų nereikėjo, o dabar juo labiau. Ką aš jiems pasakysiu?

- Gal smalsu bent jau pamatyti, kaip atrodo?

- Ne. Sakė, kad trinasi kažkokie - į mane panašūs. Duok Dieve, gal ne tokie išprotėję kaip aš, gal į mamas atsigimė. Nors ir jų mamos buvo pašėlusios, nepaprastos panos.

- Keista, kad nekyla smalsumas. Juk būna, suaugę vaikai pradeda ieškoti biologinių tėvų.

- Kažkokia nesąmonė. Jei užaugčiau kitoje šeimoje, su kitais tėvais, kam man tokie, kurie "pasitratina" ir palieka. Tėvai ne tie, kurie išleidžia į pasaulį, o tie, kurie užaugina.

Susitikęs su mergina mąstau ne apie vaikus, o kaip gerai praleisti laiką: meilė, erotika ir kita bla bla bla. Negalvoju apie pasekmes. Jeigu netyčia atsirastų vaikas, reikėtų prisitaikyti prie tokios situacijos. Tačiau dabar tokia daugybė kontraceptinių priemonių. Vaikui turėtum pasiaukoti, visą save atiduoti. Jis turėtų būti pirmenybė, prie jo reikėtų derinti asmeninį gyvenimą, neužgožti jo interesų. Nes dažnai vaikas pakliūva ten, kur nori tėvai.

Nenori problemų

- Dabar būtumėte geras tėvas?

- Tikriausiai neturiu nė vieno pažįstamo, kuris neprižiūrėtų vaikų. Jeigu būčiau "prie bapkių", gal turėčiau šimtą vaikų. Būčiau kaip arabas su keliasdešimt žmonų. Tačiau realiai reikia būti normaliu žmogumi, o ne daugiavaikiu tėvu, kad vaikai turėtų ką valgyti. Nesuprantu šeimų, kurios turi po dešimt atžalų - gyvena lūšnynuose, šiukšlyne. Užtenka pasižiūrėti žinias, kur pamatai, kad vėl kažkas vaiką įmetė į šulinį, sudaužė jam galvą. Baisu. Gal net nereikėtų rodyti tokios žemos klasės, visiško "bomžyno" - tegul jie ten visi "užsikruša". Be abejo, žmogui gali atsitikti bėda, nepasisekti, bet jis moka pasinaudoti pagalba. Tačiau yra daugybė tokių, kuriems pagalbos nereikia, jie mano, kad gyvena normalų gyvenimą.

- Jus tėvai griežtai auklėjo?

- Gana griežtai, vaikystė turi būti tvarkinga. Paskui paauglystėje daugiausia informacijos gauni ne iš tėvų, o iš draugų. Tėvai mėgina pristabdyti. Labai juokinga, kai dabar sutinku vaikų turinčius pažįstamus, aiškinančius atžaloms, kaip jie jaunystėje tvarkingai gyveno. Žinoma, vaiką reikia auklėti, aiškinti, kas blogai, kaip vertinti kiekvieną situaciją. Tai - didelė atsakomybė, o aš dar nenoriu tokių problemų. Patiktų, jei vaikas visada būtų nuo dvejų iki šešerių metukų. Visada mažas, dailiais drabužėliais, galėtum juo rūpintis - kaip žaisliukas, visada gražus, juokingas. Paauglystėje prasideda problemos. Vaikams "stogas nuvažiuoja". Aš taip pat buvau išprotėjęs. Tik anksčiau gyvenimas buvo kitoks, dabar daugiau pagundų, didesnė pasiūla. Anksčiau tik alkoholis buvo, dabar yra ir įvairiausių narkotikų, o kur dar ligos, tokios kaip AIDS.

- Palaikote ryšius su buvusia žmona. Vienu metu, kai ji sirgo, jūs, buvęs vyras, nuolat ją lankydavote.

- Šiek tiek palaikome ryšius. Šiaip tema liūdna, nesmagu kalbėti apie ligas. Gerai, kad viskas baigėsi sėkmingai. Manau, kad esu neblogas žmogus.

- Artimo žmogaus nelaimėje nepaliktumėte?

- Dabar jau palikčiau. Galiu spjauti, ir viskas. Iš tokių įvykių reikia pasimokyti. Moterys tokios, kad visą laiką vyras bus kaltas: nesvarbu, gerai ar blogai jis padarė...

Trumpai

* Pravardė. "Visi mane pažįsta kaip Pripsą. Pravardės istorija prasidėjo, kai man buvo penkiolika. O vardas ir pavardė tėra paso duomenys. Greitai turėčiau oficialiai juos pasikeisti", - šypsosi fotografas.

* Kritika. "Lietuvoje iš profesionalų konstruktyvios kritikos nesulaukiu. Visi stengiasi būti nuo manęs per atstumą. Konkurencijos čia neturiu. Kažkada fotografų grupelė mėgino "ant manęs važiuoti", bet greit juos užgesinau. Niekam savęs nekišu - nenoriu būti geresnis ar blogesnis, negu esu. Pats esu labai kritiškas tiek savo, tiek kitų atžvilgiu", - tvirtina Pripsas.

* Dėstytojas. "Universitete skaičiau paskaitą apie nuogumą: kas atvira, kas ne ir panašiai", - pasakoja Pripsas, pats tesimokęs modelio darbo.

* Ginekologas. "Kažkada norėjau stoti į mediciną ir studijuoti ginekologiją. Tėvams tikriausiai būtų patikę, jei būčiau tapęs mediku", - juokiasi menininkas.

* Žmonės. Pripsui nepatinka žmonės, kurie viešumoje bando save pateikti kaip religingus, dievobaimingus, o už uždarų durų gyvena "ohoho" kokį gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"