TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Protingi politikai - kvaili sprendimai

2011 02 19 0:00

Iš politiko tikimasi gebėjimų, leisiančių spręsti visuomenei svarbias problemas, tikimasi proto. Visi politikai teigia, kad rūpinasi žmonių interesais, bet jų sprendimai žmones kažkodėl sužavi retokai. Daugeliui politikų netrūksta išsilavinimo ar kompetencijos, tačiau jų sprendimai dažnai kritikuojami kaip kvaili ir nevykę. Daugelis politikų - veiklūs ir energingi, vis dėlto jų sprendimai dažnai vėluoja. Šie paradoksai skatina išsamiau aptarti politinių sprendimų priėmimo psichologines ypatybes.

Politinių sprendimų priėmimas

Bene akivaizdžiausia ypatybė - politikoje nėra individualių sprendimų. Todėl juos reikia nagrinėti kaip politikų grupių sprendimus, bet tokios grupės dažnai pervertina savo galias ir asmeniškai suvokiamą teisingumą bei susikuria vieningumo iliuziją, o daugumos nuomonę tapatina su vieninteliu galimu sprendimu.

Psichologai B.R.Newellis ir D.R.Shaksas mano, kad grupinio politinio sprendimo savitumu galima paaiškinti net karą Irake. Jų nuomone, Saddamo Huseino bei George'o W.Busho patarėjai sąmoningai ir nesąmoningai atrinko informaciją, patvirtinančią išankstines politines nuostatas. Todėl S.Huseinas vadovavosi prielaida, kad irakiečiai gali pasipriešinti JAV kariuomenei, o G.W.Bushas - kad po trumpo karo sparčiai pavyks sukurti demokratinį valdymą.

Analogiškų grupinių politinių sprendimų savitumų galima pastebėti ir Lietuvos politikų veikloje.

Optimalius sprendimus pasirenkantis žmogus sąmoningai ar intuityviai vadovaujasi sprendimų priėmimo taisyklėmis, kurios visų pirma numato tai, kad problema turi būti apibrėžta, sprendimo kriterijai išsiaiškinti ir įvertinti, numatytos bei įvertintos alternatyvos. Tik po viso šito - pasirinktas priimtiniausias sprendimas. Ar darantieji politinius sprendimus yra racionalūs ir vadovaujasi nurodytu svarstymo nuoseklumu bei kūrybiškai ieško geriausio pasirinkimo? Be abejo, kartais jie taip elgiasi, tačiau politiniai sprendimai nėra paprasti, turintys tik kelias alternatyvas ir aiškius sėkmės kriterijus. Tai viena priežasčių, kodėl svarbūs šaliai sprendimai priimami vadovaujantis nuovoka, o ne išanalizavus situaciją ir kūrybiškai numačius alternatyvas.

Iliustruojantis pavyzdys. Seimas ruošėsi svarstyti šilumos ūkio įstatymo pataisas.

Seminare įmonių vadovams buvo pasiūlyta kūrybinė užduotis - nustatyti optimalias šilumos tiekimo taisykles. Kaip pradinė užduoties sąlyga pateiktos įstatyme įtvirtintos nuostatos, apibrėžiančios šilumos ūkio įstatymo paskirtį ir tikslus: mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; ginti šilumos vartotojų teises ir teisėtus interesus; didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; gaminant šilumą, plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančius energijos išteklius; mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai.

Seminaro dalyviai pasidalijo į penkias grupes ir sprendė užduotį. Keturios grupės po 5-10 minučių paprašė papildomo paaiškinimo: kurie iš nurodytų tikslų yra svarbiausi, koks jų rangavimas. Viena grupė savarankiškai nusprendė, kad prioritetas yra didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą, ir juo pagrindė sprendimų strategiją.

Keliems Seimo nariams buvo užduotas klausimas: "Kuris iš nurodytų tikslų yra svarbiausias?" Du atsakymus galima sieti su politikų atstovaujamomis ideologijomis: "pasirūpinti konkurencija" ir "ginti vartotojų teises". Kiti keturi atsakiusieji bandė vienu metu siekti visų tikslų.

Pateiktas pavyzdys iliustruoja, jog jau pradiniame problemos sprendimo etape - jos apibrėžimo - politikai ir kitos visuomenės grupės (pvz., verslininkai) gali remtis skirtingais uždavinio formulavimo principais.

Priimantys atsakingus sprendimus vadybininkai turi sprendimų prioritetus, vienus priima skubiai, kitus - vėliau. Jie bando spręsti vadovaudamiesi savo vertybėmis bei drauge su sprendimu prisiima atsakomybę ir vengia sprendimus priimti būdami streso būsenos. Paprastai vadybininkai ištiria aplinkybes, surenka kuo daugiau sprendimui padaryti reikalingos informacijos ir tariasi su kitais vadybininkais ar ekspertais. Politikai retai kada veikia taip nuosekliai, nes dažniau pasikliauja kolegų nuomone ar sprendžia pagal siūlymo partinę kilmę. Vietoj aprašyto nuoseklaus problemos sprendimo būdo jie renkasi spartų sprendimą, kurio pagrindas - pritarti ar nepritarti atitinkamos politinės krypties atstovui, bet ne jo dalykinėms nuostatoms.

Be to, politikų sprendimus riboja konformizmas - paklusimas grupei. Šis politinis konformizmas dažnai ir pačių politikų, ir visuomenės suvokiamas itin supaprastintai, kaip politiko atsisakymas savo įsitikinimų. Retkarčiais taip ir nutinka. Tačiau dažnesni atvejai, kai tokio pažiūrų konflikto nekyla, nes politikas neįsigilina į sprendžiamą problemą, laiko ją mažareikšme ir todėl lengvai priima partijos kolegų požiūrį. Taigi jo sprendimą drauge su konformizmu lemia ir mąstymo tingumas bei politinio mąstymo stereotipai, priskiriantys "protingus" sprendimus saviesiems, o "kvailus" - oponuojantiesiems. Kita vertus, Seimo narys ne visada pajėgus savarankiškai susidaryti nuomonę apie visus Seime svarstomus klausimus. Jie išsamiau apsvarstomi Seimo komitetuose, o net ir norėdamas visų jų darbe Seimo narys nesuspėtų dalyvauti, todėl nemažai sprendimų jis daro pasikliaudamas informacija, suteikta atitinkamame komitete dirbančio frakcijos, kuriai jis priklauso, nario.

Stereotipiniai politiniai sprendimai siaurina alternatyvų suvokimą, skatina politiką kreipti dėmesį tik į kurį nors vieną situacijos aspektą (pvz., socialinės grupės, kurios interesams atstovauti pretenduoja politikas) ir ignoruoti kitus. Tai dar viena sisteminė politinių sprendimų priėmimo problema. Ją sustiprina neteisingos išvados, padaromos dėl netinkamų ar net klaidinančių duomenų, kuriuos iš valdininkų gauna Seimo nariai.

Grupinių politinių sprendimų nepagrįstumas nėra vien Lietuvos politikų ypatybė. Kita vertus, ne visada tokie sprendimai nevykę. Kartais dvi galvos geriau nei viena (nors geriau, kad pastaroji būtų su smegenimis).

Sėkmingi sprendimai

Išanalizavęs politiškai sėkmingus sprendimus psichologas I.L.Janis pasiūlė rekomendacijas, kaip išvengti negatyvaus grupės poveikio. Jo nuomone, svarbu, kad politinis lyderis iki sprendimo priėmimo neremtų nė vieno politikų grupės nario nuomonės, bet paskatintų išsamiau pasisakyti nepritariančius daugumai. Politikų grupei taip pat derėtų išklausyti ekspertus ir nedalyvaujančių priimant sprendimą kolegų kritiką bei retkarčiais pasidalyti į pogrupius ir rengti skirtingas sprendimo alternatyvas, o prieš priimant sprendimą - sušaukti paskutinį posėdį vis dar likusioms abejonėms išsklaidyti. Siūlomos rekomendacijos gana paprastos ir lengvai įgyvendinamos.

Vis dėlto jų stoką galima įžvelgti ir politinių organizacijų, ir Seimo darbe. Seimo frakcijų vadovai, komitetų pirmininkai kartais skatina kitą nuomonę, o kartais ją slopina, tačiau Seimo nariai yra gana savarankiški ir paprastai išsako savo požiūrį. Seimo komitetai ir komisijos kone į kiekvieną posėdį kviečia atitinkamos srities specialistus bei ekspertus, tačiau Seimo frakcijos su jais susitinka gana retai. Darbo grupės įstatymams rengti sudaromos gana dažnai, nors alternatyvių įstatymų projektų rengimas nėra paplitęs, Seimo narių gausiai siūlomos pataisos atstoja šią galimybę. Įstatymų priėmimo procedūra numato įstatymo pateikimą, svarstymą ir priėmimą, taigi ir "paskutinį posėdį vis dar likusioms abejonėms išsklaidyti". Visa tai liudija, kad yra prielaidos Seimo darbe įveikti grupinių politinių sprendimų priėmimo psichologinius trūkumus, bet partiniai interesai ir politinė konkurencija neretai kliudo jomis pasinaudoti.

 

Pagal spaudai rengiamą knygą

"Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"