TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Bingelis nepanašus į anekdotų guru

2013 07 05 6:00
R.Bingelį erzina idiotai. Humoristas sako, kad jų daug. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Sveikindamasis su „Lietuvos žinių“ žurnalistu Raimondas Bingelis atrodo rimtas ir liūdnas. Jam patinka anekdotai, kurie nėra sugromuliuoti, kurių klausantis reikia mąstyti. Pašnekovas mano, kad humoro jausmą, kaip ir klausą, galima išlavinti.

- Atrodote rimtas ir liūdnas. Tai – įprastinė jūsų būsena?

- Taip – įprastinė. Nežvingauju ir nevaikštau išsiviepęs. Bet gyvenime esu neliūdnas ir nerimtas. Nepasakyčiau, kad mano būsena šią akimirką liūdna. Mano išvaizda nieko nereiškia – tiesiog mąstau apie savo reikalus, ir tiek. Kartais galvoje būna tuščia. Dabar aš kaip spausdintuvas – dar nedega lemputė, rodanti, kad jis įjungtas. Spausdintuvas liūdnas?.. Ne – jis dar neįjungtas. (Juokiasi.)

- Kas jūsų veide "įjungia" šypseną?

- Visokiausi nestandartiniai įvykiai. Tarkim, ateini į kavinę ir matai aukštyn kojomis apverstą stalą. Iš karto įdomu. O jeigu viskas savo vietose, kam vaikščioti išsišiepus?

- Nepažįstami žmonės iš jūsų turbūt tikisi geros nuotaikos ir anekdotų.

- Aišku, kad tikisi. Duodu tai, ko jie nori, bet atėjęs į naują kompaniją, nepuolu skaldyti anekdotus, visiems kurti gerą nuotaiką. Tai – mano darbas, tačiau juk negali dirbti visą laiką. Įsivaizduok, kad ateini ir pradedi iš visų imti interviu. Labai greitai atsibostum. Tačiau jei tau išeitų natūraliai, būtų visai smagu.

Rėmai, į kuriuos esu įspraustas, kartais „biesina“. Kartais tai, kad žmonės iš manęs tikisi linksmybių, daro meškos paslaugą. Tai atsiliepia ir profesinėje srityje. Man niekada neduos įgarsinti su humoru nesusijusios reklamos. Man užklijuota tam tikra etiketė. Jei įgarsinčiau rimtą reklamą, užsakovai ir publika klausydamiesi bandytų užčiuopti ironiją ar pasityčiojimą. Be to, visi įsivaizduoja, kad negaliu vesti rimtos laidos.

"Nematau prasmės viešinti savo gyvenimo, - sako R.Bingelis. - Kam? Taip galima prieiti iki absurdo."

- Kuri iš rimtų laidų jums atrodo juokingiausia?

- (Mąsto.) Man kelia šypseną laidos, kurios keliauja po turčių namus ir pompastiškai pasakoja apie jų gyvenimą. „Mes nesakysime, kiek kainavo šis daiktas, bet jūs patys matote, kiek jis kainavo.“ Visur – ekskliuzyvas, visur nepakartojama. Tas didžiulis noras tuštybę įvynioti į auksinį popieriuką… Kuo gražesnis popierius, tuo geriau parduodamas produktas, bet tai – juokinga. O dar ta perdėta savigyra… Tas pats su televizijos rodomais filmais – kokia nors juosta žiūrėta du šimtus kartų, bet vis tiek ji yra superpremjera.

- BTV humoro šou „Komikų klubas“, kuriame filmavotės ir jūs, buvo nemažai juokelių apie antrą galą. Nejaugi neįmanoma juokauti subtiliau?

- Juokai apie antrą galą kildavo ne mano iniciatyva. Po filmavimo sakydavau, kad viena laida apie pimpalą (pašnekovas mesteli riebesnį žodį - aut.), kita – apie šikną. Sakydavau: „Chebra“, gal galima kaip nors kitaip?..“ Bet toks humoras atsiranda todėl, kad visi mes kompleksuoti dėl sekso. „Aš net nedrįstu apie tai pagalvoti, o jis ėmė ir pasakė!“ Tose srityse, kuriose nėra kompleksų, nėra ir humoro. Atėjęs pasakoti anekdotų nepažįstamai auditorijai ir, jei joje nėra vaikų, pasakęs juokelį apie dalykus žemiau diržo, niekada neprašausi.

- Pernai gruodį kartu su anekdotų karaliumi Raimondu Šilansku Vilniaus kongresų rūmuose buvote surengę anekdotų šou „7 nuodėmės: visa tiesa apie tave, žmogau!“ Esate nuodėmingas?

- Esu, kaip ir visi. Nevaikštau išpažinties – nematau reikalo. Viena vertus, kunigai skelbia esantys Dievo tarnai. Antra vertus, jie – tokie patys žmonės kaip ir mes. Kai jiems naudinga, jie sako, kad klysti žmogiška, kad klysta visi. Jei jūs klystate, kokią teisę turite klausytis mano nuodėmių? Išsipasakoti galima ir draugams – jie patars. Taip daug paprasčiau. Padariau nuodėmėlę. Nubėgsiu, tris kartus sukalbėsiu „Sveika, Marija“ ir viskas?.. Tai gal avansu atsikeli ryte ir kol kaista arbata meldiesi, o tada darai, ką nori?..

- Humoro jausmas – nuo gimimo įgytas ar tėvų ir draugų įskiepytas dalykas?

- Tai – žiauriai sudėtingas reikalas. Humoro jausmą, kaip ir klausą, galima išlavinti. Žmogus gali neturėti jokių muzikinių pagrindų, bet jausti muziką ir turėti puikų balsą. Tai tiesiog įgimta. Tas pats su humoru. Jis paremtas netikėtumu, kuris sukelia juoką.

Man patinka anekdotai, kurie nėra sugromuliuoti, kurių klausantis reikia mąstyti. Norėdamas suprasti humorą, turi būti išprusęs, išsilavinęs. Jei nesi išsilavinęs, negali susieti dalykų, kurie sudaro paradoksą ir kelia juoką.

- Humoristai serga depresija?

- Serga. Kuo mes kitokie? Depresuoti gali visi, bet humoristas jau užsiauginęs storą odą ir pasitreniravęs, kaip išeiti iš slogios būsenos. Jeigu atvažiuoji į koncertą, pradedi dirbti publikai. Jai visiškai nesvarbu, kad tau vakar šešias valandas reikėjo vairuoti automobilį, kad atsigulei šeštą ryto, kad tavo nuotaika prasta, kad tu sergi. Išeini į sceną ir turi atrodyti gerai, nes žmonės moka pinigus ir nori pamatyti tave tokį, kokio jie tikisi. Jei aktorius vaidina linksmą personažą, jis turi būti linksmas. Jei vadini tragediją ir esi pakiliausios nuotaikos, turi persikūnyti.

- Kas jus labiausiai nervina?

- Erzina idiotai. Žmogus, įsitikinęs, kad viską žino, yra kvailas. Bet jei jis viską žino ir humoro srityje… Kai viename portalefilmuodavausi pasakodamas anekdotus, kartais paskaitydavau komentarus. Yra žmonių kategorija, kuri išgirdusi anekdotą nemąsto, kad ko nors nesuprato. Toks žmogus rašo: „Nejuokingas.“ Tarsi jis būtų atsvaros taškas ar lakmusas. Į tokį veikėją visi humoristai galėtų kreiptis pasitikrinti programas. Perskaitai tekstą, o jis pasako, kas juokinga, kas ne. Ta pati grupė žmonių, pasiklausiusi Wolfgango Amadeaus Mozarto ar Johanno Sebastiano Bacho mesteltų: „Ai, š... Kas čia per muzika?.. Ar skambant jai pašoksi? Ar padainuosi?“

- Sutinkate daug idiotų?

- Jų pilna. Savitas žmogus įdomus, idiotas – ne. Idiotas gali vaikščioti išsišiepęs, bet jis yra idiotas. Toks nieko nemąsto, jam niekas neįdomu, bet jis apie viską turi savo nuomonę. Vienintelė tiesa yra jo.

- Liepos 17 dieną jums sukanka keturiasdešimt aštuoneri. Švenčiate gimtadienį?

- Nedarau didelės šventės. Pastaruoju metu man tenka vesti labai daug renginių, vestuvių ir gimtadienių. Atsibūnu šventėse, man tai jau nedaro įspūdžio. Pamačius krūvą žmonių, kurie valgo, kalbasi ir šoka, man norisi klausti, kur scenarijus ir kada reikia pradėti vesti renginį. (Juokiasi.)

Artėjant gimtadieniui susiskambinsiu su draugais. Gimtadienis – elementari proga susitikti ir pabendrauti.

- Draugaujate su alkoholiu?

- Mano draugystė su alkoholiu labai saikinga. Per savo gyvenimą jau atidaviau jam duoklę. Išmokau gyventi taip, kad alkoholis netrukdytų. Nereikia ant jo pykti – kaltas ne alkoholis. Kaltas esi pats. Kartais jis padeda įveikti depresiją, pravalo smegenis. Tik nereikia gerti septynias dienas, nes tokiu atveju alkoholiniai gėrimai tampa ne atsipalaidavimo priemone, o vargu. Buvo periodų, kai su alkoholiu draugaudavau nesaikingai. Tai – labai slidu. Nepastebi, kaip antra diena tampa ne sveikatos taisymu, o nauju „baliumi“. Nepažįstu žmonių, kurie moka atrasti ribą. Iš ryto skauda galvą. Išgerk šimtą gramų ir tavo sveikata pasitaisys. Sveikata iš tiesų pasitaiso, bet nugaroje atsiranda inkaras, kuris nutempia tave iki kito šimto. Ir, žiūrėk, prasideda naujas vakarėlis. Pirmą, antrą, trečią, ketvirtą ar penktą dieną reikės sustoti. Tik sustoti penktą dieną bus dar sunkiau nei antrą.

- Nekalbate apie asmeninį gyvenimą. Ką manote apie tuos, kurie mielai kalba ir viešai skalbia savo apatinius?

- Tai reiškia, kad jie neturi daugiau apie ką kalbėti. Visos tos žinutės apie tai, kad kas nors nusilaužė nagą, pirstelėjo ar išlipo iš lovos ne ta koja… Pažiūrėk, kokį procentą šiame sraute sudaro informacija apie profesinę garsenybės veiklą. Kažkas ilsėjosi kažkokioje saloje. Septynios nuotraukos egzotiškų vietų fone ir dūsavimai apie tai, kaip buvo gera. Ir kas?.. Kur vinis? Tai daro tūkstančiai žmonių, bet ne apie visus rašo. Nematau prasmės viešinti savo gyvenimo. Kam? Taip galima prieiti iki absurdo. Į „Facebook“ įkeli naujo tualetinio popieriaus rulono nuotrauką, o kitą dieną parodai, kiek jo sunaudojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"