TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R. Dailidės nuotykiai su G. Morandi ir kitais

2014 10 04 6:00
Dabar Ričardas Dailidė į sceną užlipa, kai fotografuoja džiazo muzikantus. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Keleri šiauliečio fotomenininko Ričardo Dailidės gyvenimo metai susiję su estradine muzika. Ansamblyje „Vilniaus aidai“ jis buvo pradėjęs solisto karjerą. Sceninės laikysenos įspaudų matyti ir dabar, bendraujant su fotomenininku, seniai nulipusiu nuo didžiosios scenos.

R. Dailidė – pirmųjų „Vilniaus bokštų“ diplomantas. 1968-aisiais, perėjęs atrankos turus, jis dainavo Teisučio Makačino „Lyja“ ir Benjamino Gorbulskio „Kelionę į kalnus“. Drauge rungėsi Janina Miščiukaitė, Eugenijus Ivanauskas, Ona Valiukevičiūtė, Stasys Povilaitis. Po sėkmingo pasirodymo R. Dailidė sulaukė kvietimo dirbti Filharmonijoje.

Nemalonumai Rygoje

Viena jo dainų – „Buvo toks vaikinas“ - iš populiaraus italų dainininko Gianni Morandi repertuaro. Originalo pavadinimas – „Buvo toks vaikinas, kuris, kaip ir aš, mėgo bitlus ir roulingstounus. Tai daina apie jaunuolį, priverstą vykti kariauti į Vietnamą. G. Morandi, kaip ir bulgarą Emilį Dimitrovą, tuometės Jugoslavijos atlikėją Dorde Marjanovičių, R. Dailidė laikė savo dievukais.

Italą jis ir fotografavo, tačiau nei nuotraukų, nei negatyvų nėra. Apie šį nuotykį pasakoja pats fotografas: „Kai į Rygą atvyko G. Morandi, veržiausi į jo koncertą. Labai vertinau šį talentingą dainininką. Į Rygą atvykau anksti, nekantraudamas laukiau, kol jis ateis repetuoti. Kai pasirodė, fotografavau. G. Morandi neprieštaravo, kad fotografuočiau ir per koncertą, tik paprašė nenaudoti blykstės. Prasidėjus koncertui pasukau prie scenos, padariau porą kadrų ir staiga pajutau, kad kažkas mane suima už parankių. Du milicininkai tūkstantinės minios akivaizdoje išvedė iš salės. Subėgo kiti, rėkė: „Į karcerį jį!“ Nors teisinausi, kad dainininkas leidosi fotografuojamas, rodžiau laikraščio neetatinio korespondento pažymėjimą, niekas negelbėjo. Koncertą praleidau pusrūsyje, žmonai salėje jaudinantis. Norėdamas žūtbūt išgirsti G. Morandi koncertą, atvažiavau į Rygą ir kitą dieną, su draugu. Bilietus nusipirkome „iš rankų“. Draugas stebėjosi, kodėl nefotografuoju.“

Dainą „Buvo toks vaikinas“ R. Dailidė atlikdavo kaip paties sumanytą muzikinę novelę, su vaidybiniais elementais ir mizanscenomis, daug judėdavo scenoje, finale suklupdavo ant kelių. Sykį per gastroles, regis, Ukrainoje, taip įsijautė, kad smarkiai ir nepatogiai trinktelėjo į grindis. Nusilenkti antrą kartą išėjo jau šlubčiodamas. Medikai patarė nutraukti gastroles ir grįžti namo rimtai gydytis. Į sceną dainininkas grįžo tik po poros mėnesių.

Dabar R. Dailidė padainuoja nebent pats sau. Aplinkiniai nebeprašo, žino, kad vis tiek jis nedainuos. Pabuvus profesionalioje scenoje, grįžti į saviveiklą buvo sunku, atrodė „nebe tas“. Nors kai kūrėsi „Nerija“, Romualdas Bieliauskas, irgi šiaulietis, kvietė R. Dailidę prisidėti.

Ričardas Dailidė. Namo. 1972.

Viską aprėpianti akis

Darbas estradoje buvo nuolatinės gastrolės po visą Sovietų Sąjungą, jos trukdavo ir po tris mėnesius. Iš miesto į miestą, iš viešbučio į viešbutį. Tada dainininkas jau laikė rankose fotoaparatą. Šiuo metu sostinės „Žinijos“ draugijos parodų salėje veikiančioje parodoje galima pamatyti ir kelias nuotraukas, padarytas gastroliuojant „anais laikais“.

1969-ųjų „Garbės ratas“. Fantasmagoriškas, siurrealus vaizdas, atskleidžantis gyvenimą sovietmečiu - visur nustatytą reglamentą, apribojusį tiek mąstymą, tiek veiklą: kažkuriame Rusijos mieste dviratininkai tarsi "užzombinti" suka ratą aplink Lenino paminklą, po purvo klampynę.

R. Dailidės paroda „Žinijoje“ – tarsi maža retrospektyva. „Trys žingsniai“ sudėlioti iš trijų ciklų. Vienas jų – „Su cenzūros ženklu“. Sovietmečiu kritikuoti ir atmesti darbai, nes „neoptimistiniai“. Žmonių pilna sunkvežimio priekaba. „Sunkus rytas“ prie alaus cisternos. Moterys „Kosmonautų“ stotelėje: pavadinimas pakilus, o kasdiena – niūri, pilka, skurdi, pikta.

Ilgainiui išryškėjo ir autoriaus naudai ėmė dirbti laiko patina nuotraukose. „Kartais fotografuoji, regis, nieko ypatinga neplanuodamas, - sako fotomenininkas. – Bet atsiveria trečioji akis, kuri pastebi ir aprėpia viską. Pasižiūri negatyvą ir nustembi, viskas gerai, kūrinys yra - atsiskleidžia detalės, metaforos, simboliai, kuriasi įdomiausios prasmės.“

R. Dailidė sako nemėgstantis saldžios fotografijos. Jo nuomone, fotografija turi būti ne graži, bet teisinga, tikslinga. „Per ją – ne tik savo – geriau pažįstu gyvenimą. Ji atskleidžia skaudulius, padeda susiorientuoti. Tik stiprūs ir drąsūs žmonės gali rodyti visiems mūsų skaudulius. Ne tik rodo, bet ir kelia klausimus, verčia svarstyti – kodėl mes tokie, ką reikėtų daryti. Vadinasi, pasitarnauja kilniems tikslams“, - įsitikinęs fotografas.

Fotografuota klūpomis

Nuo 1980-ųjų R. Dailidė fotografuoja Birštono džiazo festivalius. „Džiazas – intelektuali muzika, - sako jis. – Ypač įspūdinga muzikantų išraiška per jam session.“ Fotografuodamas R. Dailidė užlipa ir į sceną ir vėl jaučiasi jos dalimi. „Ten daug darbų padaryta klūpant, o kaulai ir sąnariai jau sunkiai atlaiko. Taip tarsi išperku savo šunybes, kurių per gyvenimą, ypač jaunystėje esu pridaręs“, - juokiasi fotomenininkas. Parodoje matome dalį ciklo „Gyvenimas džiaze“ darbų: besikaupiantį Petrą Vyšniauską, Nedą ir kt. O dabartinėje estradoje, pasak buvusio dainininko, esama ir gerų, ir prastų dalykų. Labiausiai jam kliūva išsikerojęs mėgėjiškumas.

Naujausias R. Dailidės darbas – nuotraukų ciklas „Skrydis į Nemirtingumą“ - skirtas legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbiui atminti. Tiesa, pirmosios nuotraukos – 1967-ųjų (lakūnų pagerbimas prie Puntuko akmens). Per parodos atidarymą „Žinijoje“ už „Skrydį į Nemirtingumą“ „Monetų namai“ R. Dailidei įteikė S. Dariaus ir S. Girėno medalį, nukaldintą Didžiojoje Britanijoje.

Margoje fotografo biografijoje – darbas Leningrado upių uoste laivų kapitono padėjėju, o Lietuvoje – daugiau nei tris dešimtmečius dantų techniku. „Patiko išbandyti gyvenimą „iš visų pusių“, - tvirtina jis. - Neįsivaizdavau, kaip galima užsiimti viena profesija. Kad neįveiktų rutina, griebdavausi daug ko. Pavyzdžiui, rašymo, nors nė vienos dienos nesu dirbęs nei etatiniu žurnalistu, nei fotografu. Šiuo požiūriu – visiškai laisvas žmogus. Tiesioginiai darbai mane kiek varžė ir stabdė, todėl gausių fotografijos archyvų nesukaupiau, bet įdomių dalykų juose nemažai. Kad ir portretų: sunkiai ką nors prie savęs prisileisdavusio liaudies menininko Liongino Šepkos, mano mokytojo dailininko Gerardo Bagdonavičiaus, įvairiapusio menininko. Gal ir fotografuoju jo dėka, jis labai skatino kūrybiškumą. Paryžiuje esu daręs Žibunto Mikšio portretų.“

Gianni Morandi doroja savo daržo derlių. / "Facebook" nuotrauka

***

O G. Morandi? Vis dar be galo populiarus Italijoje. Gruodį jam sukaks 70. Jo paskyra socialiniame tinkle feisbuke patinka daugiau nei milijonui gerbėjų. Kasdien dainininkas ką nors parašo sekėjams, prideda nuotraukų. Sportuoja, stengiasi nesenti. Kasdien sulaukia apie penkis tūkstančius gerbėjų žinučių, taigi nepajėgia visų perskaityti.

Užvakar jis susilažino su žmona, kad per valandą išgliaudys šešis kilogramus pupelių. Iš savo daržo. Per penkias valandas ši linksma naujiena sulaukė 50 tūks. „like“. Lažybas Gianni pralaimėjo - sugaišo valandą ir 37 minutes.


Trumpai

Ričardas Dailidė gimė 1937 metais Skapiškyje. Nuo 1973 metų – Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Surengė personalinių parodų Lietuvoje, pristatė savo darbų ekspozicijas JAV, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Kuboje. Reprezentavo Lietuvos fotomeną grupinėse parodose įvairiose šalyse. Publikavo recenzijų, apžvalgų, komentarų, interviu periodinėje spaudoje. Išleido albumą „Laiko labirintuose“ (2007), ciklo „Skrydis į Nemirtingumą“ katalogą (2013). Albumų „Šiauliai“ (2007), „Užgavėnės Kurtuvėnuose“ (2008) ir kt. bendraautoris.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"