TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R. Gražys: norėjo groti – pasidarė gitarą

2015 04 18 6:00
Namie Rapolas Gražys tebeturi pirmą akustinę gitarą, tėčio iš JAV parvežtą „Fender“, o dabar kolekciją gausina skirtingų modelių „Lavos“. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Rapolas Gražys yra baigęs Vilniaus dailės akademijos (VDA) daiktų (industrinio) dizaino specialybę ir jau dešimt metų groja gitara. Būtent šis hobis paskatino vaikiną sukurti elektrinę gitarą "Lava" - taip ji pavadinta todėl, kad savo forma primena lavos lašo siluetą. Šį savaitgalį jaunasis kūrėjas pristato instrumentą didžiausioje muzikinių inovacijų mugėje „Musikmesse Frankfurt“.

R. Gražį įkvėpė klasikinių ir Rytų šalių etnografiniai instrumentai. Kitaip tariant, „Lava“ – tradicinis, tik šiuolaikiškesnis instrumentas, kuriame klasikinės (kaip smuiko, violončelės, kontraboso) detalės derinamos su modernia forma. „Didžioji dalis darbų atliekami rankomis. Tad daug širdies sudėta į kiekvieną gitarą“, - šyptelėjo LŽ kalbinamas Rapolas.

Rado, ką tobulinti

Pagrindinis gitaros išskirtinumas – ji neturi skirsnių (vadinamųjų ladų), skaidančių grifą. Skirsnių paskirtis – tiksliai užspausti stygą, kad muzikantui būtų paprasčiau „pagauti“ natą. Grojant "Lava“ natos tampa ištęstos, melodija kinta kas kiekvieną milimetrą. Ji skirta mikrotonams „gaudyti“. „Ar lengva pakartoti kartą sukurtą melodiją? Tai įgūdžio klausimas. Ši gitara nėra skirta pradžiamoksliui. Bet profesionalus ar patyręs muzikantas jau po poros dienų galėtų ja ir užsimerkęs groti anksčiau sukurtas melodijas“, - paaiškino autorius.

R. Gražys kūrė „Lavą“ pagal funkcinius muzikantų poreikius. Pavyzdžiui, plonas instrumento korpusas (ploniausia vieta tesiekia 12 milimetrų) palengvina svorį. Laidas, einantis per gitaros diržą, sumažina riziką būti ištrauktas grojant ir jungiamas į galinę korpuso dalį. „Iš pradžių tiesiog norėjau sukurti gitarą, - paklaustas, kodėl sumanė būtent tokį instrumentą, sakė dizaineris. – Tuomet pradėjau mąstyti apie daugiafunkciškumą. Norėjau, kad jos forma visiškai skirtųsi nuo iki šiol sukurtų pasaulyje.“ Anot Rapolo, daugelis žinomiausių gitarų kompanijų (tarkim, „Fender“ ar „Gibson“) tik perdaro senuosius modelius, kuriuos muzikantai gerbia ir mėgsta, bet jų formos visiškai nekeičia.

Vaikinas nenorėjo būti vien muzikantu ar vien daiktų dizaineriu, tačiau rado būdą, kaip šias sritis sujungti. /Sieloj Ramu nuotrauka

Duoda išbandyti

Rapolo profesija, dizainas, nurodo, kad kuriami nauji objektai turi būti originalūs, funkcionalūs ir drauge novatoriški. „Lavoje“ jis taip pat derino kokybišką skambesį ir išorę. Kaip padarė, kad gitara būtų ir graži, ir išmani? „Kasdien domiuosi šio instrumento subtilybėmis, skaitau knygas. Tariausi ir su bičiuliais užsienyje. Padėjo VDA Dizaino katedros vedėjas Juozas Brundza, techniniais įgyvendinimo klausimais – Ilja Molodcovas“, - vardijo pagalbininkus R. Gražys ir pridūrė, kad kokybę lėmė geros medžiagos.

Vaikinas pats jau dešimtmetį groja gitara, ir tai vadina virusu. Jo kaip muziko karjera prasidėjo jazz fusion stiliaus grupėje „High Definition Music“ (HDM), grojo postfolkloro grupėje „Sen Svaja“, iki šiol – duetu su Gediminu Griškevičiumi (DUO). Turi padaręs įrašų skambindamas „Lava“, visąlaik pamuzikuoja pristatydamas gitarą, duoda ją išmėginti entuziastams. „Į Frankfurtą vežuosi tris modelius: iš raudonmedžio, juodą ir šviesią klevo, tinkančią šiltesniam džiazo skambesiui. Kuri skirta roko stiliui? Raudonmedžio“, - patikino Rapolas.

Pasak jo, „Lava“ sukurta žmogui, mėgstančiam improvizuoti, ieškoti savęs kitose srityse, tokiam, kuris nėra susikaustęs ar pasitenkinantis standartais. „Manau, taip apibūdinčiau ir save. Dirbu įvairiose srityse: firminio stiliaus, baldų, elektronikos įrenginių kūrimo... Muzika visąlaik buvo maža svajonė, kuri po truputį pildosi“, - užsiminė gitaristas. Jo kūriniu susidomėjo ir kolegos. „Lavą“ jau išbandė Lietuvos gitaristai Aleksandras Ten, Robertas Semeniukas, Karolis Stankevičius, Justas Grigaravičius... Ir užsieniečiai, tarp jų - žymusis roko gitaristas PJ D'Atri.

Gitaros be skirsnių stilių Rapolas vadina modernia klasika. /Tautvydo Rasiulio nuotrauka

Nusikaltimas Amerikoje

Pirmą akustinę gitarą R. Gražys nusipirko pats. Kaip teigia, norą įsigyti instrumentą "paveldėjo" iš tėčio, kuris visą jo vaikystę klausėsi roko klasikos: „Pink Floyd“ ar „Led Zeppelin“. „Gitara man tapo idealu. Pirmą elektrinę gitarą, baltą „Fender Stratocaster“, tėtis parvežė iš Amerikos, kur keliavo rengti parodos. Dar nebuvo galima gabenti jos lėktuvu, šiaip ne taip įsinešė į saloną. Nes, kaip sakiau tėčiui, grįžti iš Amerikos be gitaros būtų nusikaltimas“, - juokėsi Rapolas. Tuo metu jis buvo trylikametis paauglys, laisvalaikiu daug mokęsis groti.

Pusę metų R. Gražys studijavo Karališkajame Danijos architektūros ir meno universitete, paskui grįžo į VDA magistrantūros studijas. Danijoje vaikinas sumanė dar vieną projektą, bet apie jį užsiminė tik tiek, kad tai – universalus daiktas, skirtas miesto ir ne miesto žmogui.

Rapolo tėtis dailininkas Audrius Gražys šiuo metu gyvena Prancūzijoje. Sūnui taip pat teko pakeliauti po pasaulį - taip atsirado kūrybos idėjų. Pavyzdžiui, rytietiški motyvai - juk indai vieni pirmųjų pradėjo gaminti belaidžius instrumentus. „Idėjų duoda ir savito būvio laukinė gamta, kur gyvena dar nesumodernėję žmonės. Gali žiūrėti į vigvamą, o gaminti neštuvus. Bet jų surišimo mazgai, detalės, tai, kokios medžiagos, spalvos naudojamos, duos inspiraciją naujam kūriniui. Pasaulyje jau viskas yra sukurta, bet dar ne visos kombinacijos panaudotos“, - kalbėjo R. Gražys, kuriam geriausiai sekasi generuoti naujas idėjas.

Kitoks menininkų šeimoje

Studijuodamas R. Gražys yra sukūręs ne vieną įdomų objektą, pavyzdžiui, „Angry flower“ prietaisą, atpažįstantį žmogaus emocijas. Lentyna „Audžiu“ taip pat apdovanota „Gero dizaino 2013“ prizu.

Jaunojo dizainerio mama yra aktorė Monika Bičiūnaitė, seneliai – arba dailininkai, arba aktoriai. Iš menininkų šeimos kilęs vaikinas niekada nesvarstė apie jokią specialybę, tik - daiktų dizainą. Jis Rapolo stojamųjų sąraše buvo įrašytas pirmas ir vienintelis. „Augau kūrybingoje šeimoje. Piešimas, spalvų pajauta turbūt iš vaikystės ateina kaip savaime suprantami dalykai. Bet niekada nenorėjau būti vien tapytoju, vien dizaineriu, vien muzikantu, - pasakojo Rapolas. – Visi mūsų menininkai, laisvi ir kūrybingi, sužinoję, kur stosiu, pasakė: „Pagaliau šeimoje bus nors vienas racionalus žmogus.“ Palyginti su jais, nesu nei laisvas, nei atsipalaidavęs. Dizainas reikalauja aukų ir bemiegių naktų.“

Vis dėlto Rapolas kasdien randa laiko muzikai, o ir pamatęs gitarą, kad ir kokia ji būtų, bėga pagroti bent porą akordų. „Taip, turiu savo gitarą. Ir ne vieną! – tikino jis. – Tiesą sakant, jokių koverių niekada nemėgau. Tikiu, kad kiekvienas žmogus gali sukurti ką nors savita.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"