TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Karvelis: "Visada buvau pasiutęs"

2013 07 05 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Netrukus 80 metų sukaktį minėsiantis žinomas aktorius Rimgaudas Karvelis vis dar vaidina scenoje. Jis nepamiršta ir fotografijos. O ypač daug laiko skiria savo kuriamiems filmams apie Jaunimo teatro istoriją. Taip ir sukasi tarp begalės darbų. Gyventi ramiau nė neketina.

Pirmadienį, liepos 8 dieną, populiariam aktoriui R.Karveliui sukanka 80 metų. Tačiau nereikėtų dairytis, kuriame restorane švenčiamas jubiliejus. R.Karvelis sakė, kad sveikinimus priiminės telefonu. Šventė jam yra teatras. Todėl aktorius svarsto rudenį jubiliejų paminėti scenoje, galbūt parodys kokį nors filmą ar parengs programą. Paskui turbūt pasibus su kolegomis, bičiuliais ir pažįstamais. "Turėtų būti kūrybinis vakaras, o ne vien pasėdėjimas prie stalo", - teigė jis.

R.Karvelis ne kartą yra sakęs, kad nemėgsta jubiliejų, sveikinimų ir sakomų kalbų. Apskritai jam nepatinka švęsti gimtadienio. "Gimiau liepos 8 dieną. Tokiu metu būna atostogos, karščiai. Be to, esu tokio būdo, kad nemėgstu garbinimo, - paaiškino žinomas aktorius. - Kai 1983 metais man suėjo 50 metų, televizija be mano žinios iš įvairios filmuotos medžiagos parengė apie mane laidą. Tai nereikėjo nė pokylio."

"Mėgstu stebėti įvairius tipus, juos pamėgdžioti ir parodijuoti", - sakė R.Karvelis.

Mėgsta stebėti

R.Karvelio sceninis gyvenimas labai ilgas. Aktorius yra vaidinęs įvairių personažų - ir komiškų, ir dramatiškų. Iš kur semiasi charakteringų spalvų tokiems atskleisti? "Nuo jaunystės pats buvau pasiutęs. Vaidindavome dramos būrelyje su Rolandu Butkevičiumi ir kitais, - pasakojo R.Karvelis. - Mėgstu stebėti įvairius tipus, juos pamėgdžioti ir parodijuoti. Galiu suvaidinti ir Hitlerį, ir Staliną, ir ką tik nori."

Hitlerio vaidmenį jis turėjo progą atlikti prieš 6-7 metus, Stalino dar neteko įkūnyti, bet ką gali žinoti. Aktorius domisi istorija ir namie turi daug vaizdo įrašų. Įsirašo įvairius istorinius veikėjus, kai jie rodomi per televizorių. Tada įrašus žiūri ir mėgdžioja, ko nors savo prideda. "Man tai įdomu", - teigė R.Karvelis. Jei gatvėje pamato girtą žmogų, gali pradėti jį sekti ir įsiminti mimiką, judesius. Būdamas mieste, aktorius stebi įvairius įdomius asmenis, nes gali prireikti vaidinant atitinkamus tipažus. Jaunystėje žiūrėdavo, kaip elgiasi žinomi aktoriai, kad galėtų atkartoti. "Jie man buvo dievai", - tikino R.Karvelis.

Parodijuos su R.Kazlu

Tokia "užklasinė" aktoriaus veikla vienaip ar kitaip praverčia - nebūtinai teatro spektakliams. Tarkime, jiedu su Rolandu Kazlu yra sumanę vaidybinį kūrinį, kurį planuoja parodyti Teatro sąjungoje. "Norime surengti teatro prisiminimų vakarą. Ne tragiškų, bet juokingų", - sakė R.Karvelis. Idėja - parodijuoti kolegas aktorius. R.Karvelis sakė tai darysiąs retro stiliumi, nes ketina su humoru pavaizduoti vyresniosios kartos scenos meistrus. "Iš teatro gyvenimo prisimenu daug istorijų: apie pamirštus žodžius, išgertas taureles, gastrolių nuotykius ir taip toliau. Galėčiau kokias tris valandas pasakoti", - pagal ką kurs improvizacijas, aiškino jis. Klausiamas, kodėl vakarą rengs būtent su R.Kazlu, jaunesnės kartos kolega, R.Karvelis sakė, kad jiedu yra sėkmingi scenos partneriai ir geri bičiuliai.

Aktorius atskleidė, kad originalų scenos kūrinį planuoja parodyti rudenį. Jei vaidybinė improvizacija sulauks sėkmės, gali būti ir kartojama. R.Karvelis džiaugėsi Teatro sąjungos tradicija kiekvieną pirmadienį rengti kūrybos vakarus. Toms erdvėms gerai dera įvairaus stiliaus renginiai.

Per gastroles Paryžiuje 1992 metais. /Jaunimo teatro archyvo nuotrauka

"Ko jį velnias nešė į tą galerą"

80 metų sukaktį minėsiantis R.Karvelis teatre, kine ir televizijoje vaidmenis kuria beveik šešis dešimtmečius. 1957-aisiais baigęs Lietuvos konservatoriją, 1956–1963 metais vaidino tuomečio Kapsuko, 1963–1965 metais Klaipėdos dramos, nuo 1965-ųjų iki dabar - Vilniaus jaunimo teatre. Personažų begalė, o žiūrovams bene labiausiai įstrigęs jo vaidmuo Jaunimo teatre režisieriaus Vytauto Čibiro statytame spektaklyje "Skapeno klastos" pagal Moliere'o komediją. Ten skambėjusios frazės virto nepamirštamais posakiais. Viena tokių, sakytų R.Karvelio: "Ko jį velnias nešė į tą galerą." Šie žodžiai taip dažnai kartojami, kad aktoriui tai jau pabodo. Iki šiol dažnas R.Karvelį sutikęs teatro gerbėjas primena šį posakį. "Kai medikai mane operuoja, taip pat užduoda klausimą apie galerą, - su šypsena sakė jis. - Šį posakį girdžiu iš parlamento, Vyriausybės narių ir taip toliau."

"Paremontuoja" sveikatą ir vėl dirba

R.Karvelis neslėpė, kad gydytojų pagalbos jam ne kartą prireikė. Aktoriui buvo atliktos klubų sąnarių operacijos, kad skausmas nevargintų. Už tai jis dėkingas traumatologui ortopedui Manviliui Kociui. "Dabar vaikštau, ir jokių problemų, - teigė R.Karvelis. - Dar buvo su širdimi negerai, teko keisti tris kraujagysles. Šiuo metu jos kaip naujos, viskas susitvarkė." Taigi kartkartėmis aktorius "paremontuoja" sveikatą ir vėl puola į darbus. Kaip sakė vienas bendraamžis kolega, R.Karvelis galėtų labiau save tausoti. Tačiau šis atkerta: "Neįdomu. Kodėl turėčiau gyventi ramiau? Tada geriau mirti."

R.Karvelis vis dar vaidina scenoje - vienas spektaklių, kuriame galima jį pamatyti, yra R.Kazlo statyta inscenizacija "Raštininkas Bartlbis" pagal amerikiečių rašytojo Hermano Melvilio apysaką Jaunimo teatre. Pašnekovas tvirtino: "R.Kazlas yra labai geras režisierius, jo ateitis - režisūra." Aktorius kyla ir į Nacionalinio dramos teatro sceną vaidinti Juliaus Dautarto režisuotame spektaklyje "Paskendusi vasara" Mariaus Katiliškio kūrinių motyvais. R.Karvelis šaipėsi, kad kai reikia senių, kviečia jo kartos aktorius. Jis teigė, kad vakarais vaidinti patinka, bet nemėgsta anksti keltis į repeticiją, nes yra vadinamoji pelėda.

R.Karvelis spektaklyje "Romeo ir Džuljeta" 1966 metais. /Jaunimo teatro archyvo nuotrauka

Filmuota teatro istorija

Pastaraisiais metais R.Karvelis daug laiko skiria filmams. Vaizdų menu jis susidomėjo prieš daugelį metų. Fotografuodavo ir filmuodavo kolegas. "Namie turiu surinkęs didžiausią archyvą", - pasakojo R.Karvelis. Jis juokavo, jog visos sienos apkabintos nuotraukomis ir paveikslais tam, kad nereikėtų keisti tapetų. "Mano butas - kaip muziejus, - tikino aktorius. - Nėra tuščių vietų. Pareini vakare namo ir ant sienų matai draugus nuotraukose. Gali pasikalbėti." Jaunimo teatre taip pat nuolat eksponuojamos R.Karvelio darytos kolegų fotografijos.

"Iš pradžių žaidžiau. Tiesiog fotografavau šeimą, kolegas teatre, - prisiminė aktorius. - Vėliau pradėjo patikti fotografuoti ir filmuoti. Vieną vakarą namie įsijungiau televizorių, žiūriu - rodomas Rusijos teatro metraštis. Pamačiau garsius režisierius, aktorius. Pagalvojau, kad pats mūsų teatre esu daug filmavęs, todėl tą medžiagą galima būtų paversti dokumentinėmis juostomis." Kadangi joks režisierius ar operatorius negali žinoti daugiau ir geriau negu nuo teatro įsikūrimo ten vaidinęs R.Karvelis, jis suprato, kad bus geriausia, jei tokio darbo imsis pats. Ir aktorius tapo Jaunimo teatro metraštininku. Taigi tai, kas kadaise atrodė smagus laisvalaikis, galiausiai virto rimtais darbais.

R.Karvelis pasitelkė į pagalbą kelis montažo meistrus, su kuriais kartu ir filmuotą medžiagą dėlioja, ir muziką parenka. Jau sukurti trys filmai apie Jaunimo teatro istoriją, ir tai - dar ne pabaiga. Iš viso bus penkios filmuoto metraščio dalys. Vieną jų R.Karvelis nori skirti Jaunimo teatro gastrolėms užsienyje, nes pats nemažai keliavo ir kartu filmavo. "Aplankėme 30 šalių, - teigė aktorius. - Jaunimo teatrą žinojo Europa ir pasaulis."

Šį didelį darbą R.Karvelis nori pabaigti, kad viską galėtų parodyti jubiliejiniais 2016 metais. Teatras, 1965 metais įkurtas kaip Jaunojo žiūrovo, 1966–aisiais tapo Jaunimo teatru.

Nežvejoja ir negrybauja

"Filmai turi išliekamąją vertę, - kodėl šis darbas toks svarbus, aiškino R.Karvelis. - Gali suvaidinti šimtą spektaklių, ir tavo kūryba išnyksta. O filmuota dokumentika liks ir kitoms kartoms." R.Karvelis Jaunimo teatrą vadina namais - taip jis jaučiasi atėjęs. Tačiau kai pakyla į sceną, supranta, kad tai yra stebuklas, nes dingsta viskas: ir prasta nuotaika, ir liguista būsena, jei vaidina sirgdamas, - net ir skausmas. "Teatras įtraukia, nes kuri meną", - tvirtino aktorius. Apie meno trauką gerai žino ne tik R.Karvelis, bet ir jo giminė, kuriai priklauso ir aktorė Undinė Nasvytytė, kompozitorius Kipras Mašanauskas, architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Taip pat dailininkas Naglis Karvelis - aktoriaus sūnus. "Menas turbūt užkoduotas mūsų genuose", - svarstė aktorius.

Klausiamas apie kasdienybę R.Karvelis sakė, kad jam Jaunimo teatro metraštis svarbiau negu, tarkime, buitis. "Nemėgstu remonto, - teigė aktorius. - Daugumai patinka grybauti ir žvejoti, o man ne. Kodėl? Žvejyba gali nesisekti. Miške reikia lankstytis prie kiekvieno grybo, o vėliau juo gali apsinuodyti. Daug smagiau fotografuoti ir filmuoti."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"