TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R. Pattisonas: „Visi nori, kad būtum saldus nevykėlis“

2016 07 09 6:00
„Labai mėgstu vairuoti, patinka net spūstys. Vairavimas prablaško vienišus žmones“, – sakė šlovės viršūnę pasiekęs Robertas Pattisonas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Svajingam ir romantiškam aktoriui Robertui Pattisonui pavyko pasiekti savo šlovės viršūnę. Britų kilmės veikėjas išgyvenęs „Saulėlydžio“ fenomeną, spaudos antraščių puolimus, pateko į perspektyviausių ir geidžiamiausių aktorių sąrašą, jį kviečia filmuotis patys žymiausi režisieriai. Amerikiečių žurnalo „People“ duomenimis, R. Pattisonas yra vienas įtakingiausių į šimtuką įtrauktų pasaulio žmonių.

Ryžtingo žvilgsnio publikos numylėtinis gali pasigirti ne vien sėkmingai susiklosčiusia karjera. R. Pattisonas – paprastas žmogus, jį kankina abejonės, nuosmukiai ir visokios baimės. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip žmogus, kuris turi viską.

Viltys ir lūkesčiai

– Ar teko kada nors nusivilti aktoriaus karjera?

– Jei iš savo veiklos vilsiesi ko nors daugiau, nei aktorystė gali suteikti, tuomet laukia didelė nežinia. Niekada nemaniau, kad tai vienintelis mano kelias. Visuomet sakiau, nesvarbu kokie, geri ar blogi laikai būtų, tai vis vien nauja patirtis. Taigi, niekuo negaliu nusivilti, nes neturiu jokių ypatingų lūkesčių. Neketinau tapti aktoriumi. Mokykloje mano dramos mokytojas pasakė, kad ir kuo užsiimtum, svarbiausia – nebūk aktoriumi. Kai pradėjau vaidinti, jaučiausi kaip sumuštas šuo. Norėjau įrodyti, kad galiu dirbti šį darbą. Po penkiolikos metų vis dar laikau tą jausmą giliai atmintyje. Matyt, jis liks manyje visą gyvenimą.

– Kaip reaguojate į virtualius pasakymus apie save? Juk jų būna įvairiausių...

– Internetas yra pati nuodingiausia terpė. Pats nemaloniausias dalykas – ieškoti blogų atsiliepimų apie save. Tačiau yra viena paslaptis – niekas negali tavęs paveikti, jeigu to nematysi. Žmonės, kurie koncentruoja savo dėmesį į tokio pobūdžio naujienas, tikriausiai ieško glaudaus ryšio su išoriniu pasauliu. Ačiū Dievui, komentarai internete nėra tikras gyvenimas.

– Ko žmonės tikisi iš jūsų?

– Niekada nesusimąsčiau, ko iš manęs viliamasi. Antono Corbijno filme „Gyvenimas“ vaidinau fotografą, kuriam pavyko nufotografuoti Jamesą Deaną. Beje, jo atminimas vis dar toks pat ryškus, kaip ir prieš kelis dešimtmečius.

Matau daug paralelių tarp aktoriaus ir fotografo karjeros. Abi profesijos priklauso nuo įdomaus scenarijaus. Jei fotografuoji žymius ir talentingus žmones, kurie yra neįtikėtinai charizmatiški, turi daugiau galimybių save išreikšti. Būdamas aktoriumi negali kūrinio interpretuoti savitai, turi nuolat slopinti vaizduotės proveržį.

Filmavimo procesas įtraukia daug žmonių. Net jei esi labai gabus, mylimas žiūrovų, turi atsižvelgti į visos kūrybinės grupės nuomonę. Dažnai tik populiarumas lemia gerą rezultatą. Iš tikrųjų sunku paaiškinti, kur slypi tikra šių profesijų kūrybinė sėkmė. Matyt, egzistuoja skirtingi kūrybiškumo pavidalai.

Visi personažai, su kuriais man tenka susidurti, tampa truputį homogenizuoti, maišyti. Juokais save vadinu keistuoliu, kuris neišsigąstų net dviprasmiškų vaidmenų. Kuo daugiau skirtingų personažų vaidinu, tuo daugiau išmokstu.

Persikūnijimo galimybės

– Kaip jautėtės trumpam pasikeitęs vaidmenimis su paparacais? Turbūt teko patirti katarsį, juk esate spaudos fotografų labiausiai persekiojama persona?

– Buvo gana keista vaikščioti po „Chateau Marmont“ viešbutį kaip fotografui. Toji vieta tragiška. Tik nežinau, ar patyriau katarsį. Galbūt tai būtų nutikę tuo lemtingu momentu, jei iš tiesų būčiau buvęs tas paparacas, kuris mirė žiauriai sumuštas.

Spaudos fotografai nėra patys mieliausi žmonės, kuriuos esu kada sutikęs. Galbūt todėl šis mano kuriamas personažas buvo kupinas neapykantos sau...

– Filmuojant „Saulėlydžio“ sagą turėjote bėdų su fotografais, kurie troško užfiksuoti jūsų atvaizdą?

– Studijos ir prodiuserių prašymu turėjau sukurti „vaikams draugišką“ įvaizdį. Kelis pirmus mėnesius po premjeros fotografai taip ir taikėsi mane pričiupti išgėrusį ar rūkantį. Visi nori, kad būtum toks saldus, „vanilinis“ nevykėlis, o ne laukinis dykūnas.

Pasinėręs į mėgstamą veiklą

– Aktoriui svarbūs vidiniai įkvėpimai. Ar tikrai?

– Galite pajusti jaudinantį patyrimą bandydami išpildyti kieno nors svajonę. Dirbdamas su žmonėmis, kurie nežino, ko iš tiesų trokšta, kokio rezultato tikisi, supranti, kad tiesiog bandai nenuskęsti. Visai kitas jausmas dirbti su žmonėmis, kurie tiki savimi ir kuriamais projektais.

Norisi mėgautis visais kūrybinio proceso momentais. Net ir ta akimirka, kai visi darbai jau atlikti. Reikia mokėti sustabdyti laiką.

Prisipažinsiu, nemėgstu žiūrėti filmų, kurie jau baigti filmuoti. Jei nesi patenkintas rezultatu, apima negatyvūs jausmai. Patinka nagrinėti filmą, kai jis dar filmuojamas, nes turi galimybę šį tą pakeisti. Tai gana sudėtinga, nes ne viskas priklauso vien nuo manęs, kaip žinoma, dirbu ne vienas.

Tikiuosi, kad atėjus tam tikram laikui leisiu sau daryti tik tai, ką noriu. Tuomet nekankins apsimetinėjimo jausmas. Veidmainiavimas prieš save patį yra pats beprasmiškiausias.

Stengiuosi dalyvauti tik ambicinguose projektuose, bet ne visada žinau, ar žmonėms patiks tai, ką darau. Mano pasirinkimai kupini iššūkių, tikiuosi, publika tai įvertins. Nežinau, kodėl man taip pasisekė, bet esu labai laimingas.

Namai namučiai

– Gyvenate prabangiuose apartamentuose?

– Dabartiniai mano namai – svetimų žmonių būstai. Turėjau puikų namą, kurį buvau nusipirkęs prieš penkerius metus. Neįtikėtina, bet jis tikrai buvo panašus į Versalio rūmus, su nepakartojamu sodu. Tačiau ten dažniausiai man prireikdavo tik vieno kambario. Tai supratęs, namą pardaviau. Užaugau Anglijos priemiestyje su savo tėvais Clare ir Robertu Pattinsonu bei dviem vyresnėmis seserimis – Lizzy ir Victoria. Man patinka jaukumas. Gyvenu nuomodamasis iš žmonių namukus ir tuo džiaugiuosi.

– Kokiais rūpesčiais gyvena žurnalų viršelių veidas?

– Nesu praktiškas, vieną dieną galiu bandyti atidaryti butelį telefonu, kitą dieną nemoku išjungti jo garsiakalbio. Mėgstu žiūrėti „Sostų karus“, tačiau nesugebu jų įsirašyti. Kiekvieną kartą laukiu pasirodysiančios naujos serijos. Esu panašus į išsiblaškiusį profesorių, paskendusį savo mintyse.

Labai mėgstu vairuoti, patinka net spūstys. Vairavimas prablaško vienišus žmones...

Parengė Evelina JOTEIKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"