TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Ramanauskas: "Moterys - ne grybai"

2010 06 12 0:00
Aktoriui R.Ramanauskui patinka Vilnius, bet vasaras jis mielai leidžia sodyboje.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar aktorius Romas Ramanauskas išvažiavo į miškų apsuptą sodybą Švenčionių rajone. Ne todėl, kad susiruošė grybauti. Ten žiūrės pasaulio futbolo čempionatą - vienas įsitaisęs prie televizoriaus ekrano. Tokiam dalykui kompanijos jam nereikia. O artimos moters šiuo metu neturi. Ir neieško. Pasitiki likimu - jei lemta, moteris pati atsiras.

O mudu šnekėjomės, kai R.Ramanauskas dar buvo Vilniuje, sėdėdami Užupio kavinėje. Domėjausi, koks yra žinomo aktoriaus gyvenimas be teatro scenos, ar jam netrūksta gerbėjų dėmesio, kodėl neturi artimos moters, ar nesijaučia vienišas. R.Ramanauskas pasakojo apie harmonijos paieškas, gaunamus gerbėjų laiškus, ilgametę vyrišką draugystę su aktoriumi Arūnu Storpirščiu.

"Kartu tylėti"

"Maždaug prieš 8 metus likau vienas, reikėjo labai daug ko išmokti, pradėti tarsi nuo pradžių", - prisipažįsta R.Ramanauskas. Aktorius gerais žodžiais mini gyvenimo moteris - Eglę Gabrėnaitę ir Rasą Kirkilionytę. Su pirmąja gyveno 11 metų, su antrąja - 22-ejus. Sako, kad abi buvo įdomios ir gražios. Kas nutiko, kad šeimos iširo? "Niekas negali to paaiškinti, - tvirtina pašnekovas. - Atsiranda abipusė trintis. Vienos poros stebuklingai susigroja, kitos - ne." Ar R.Ramanauskui negaila savęs, kai mato, kad kiti jo amžiaus žmonės - vis poromis, poromis? Vyras teigia, kad dažniausiai jam gaila tų porų. Tvirtina, kad profesionalaus aktoriaus akimis pastebi jų santykiuose daug įtampos, blefo. Jam nesuprantama, kodėl sutuoktiniai gyvena kartu iš inercijos, nors jaučiasi nelaimingi. "Tada pasidžiaugiu, kad esu atsakingas tik už save", - vienatvės nesibaido pašnekovas.

Anot vyro, reta pora moka "kartu tylėti". "Man turbūt nebūtų lengva rasti žmogų, kuris net tyloje tiktų, - svarsto R.Ramanauskas. - Tačiau reikia tikėti." Aktorius nesistengia rasti artimą moterį. "Moterys - ne grybai miške, kad jų ieškočiau, - juokiasi vyras. - Kaip lemta, taip ir bus." Ir paaiškina, kad jei ko ieško, tai tobulumo ir gyvenimo harmonijos.

R.Ramanauskas vasaras leidžia toli nuo miesto - Švenčionių rajone. "Vienkiemis yra miškuose. Ten labai smagu. Iš Maskvos atvažiuoja anūkas Domas", - pasakoja pašnekovas. Domą atlydi jo tėvas - R.Ramanausko sūnus Rokas. Pailsėti į sodybą atvažiuoja ir buvusi aktoriaus žmona R.Kirkilionytė.

Vyriška draugystė

Santuokos subyra, bet bičiulystė gali būti ilgametė. Štai draugystę su A.Storpirščiu pašnekovas vadina mistine. "Bičiuliaujamės nuo pirmos klasės. Drauge mokėmės sostinės S.Nėries vidurinėje mokykloje, - pasakoja. - Klasėje mus stengdavosi sodinti atskirai. Mat buvome "blatni", rodėme nelabai gerą pavyzdį: šokiai, vynelis, tinginystė. Taip pat krepšinis, futbolas, pasiboksavimas. Be abejo, buvome praprusę." Vaikinai ir mokykloje, ir vėliau studijuodami aktorystę stengėsi būti "tokie, kaip pridera": sportiški, apsiskaitę, sugebantys įdomiai pašnekėti. "Vadinamasis Ernesto Hemingway'aus tipažas", - apibendrina R.Ramanauskas.

Jiedu su A.Storpirščiu bičiuliaujasi iki šiol. Turi tradiciją - kas porą savaičių susitinka senamiestyje išgerti kavos. Tai tapę ritualu. "Mūsų "grynos" draugystės stažas - daugiau kaip 50 metų", - tvirtina R.Ramanauskas. Jis teigia, kad tokia bičiulystė gali būti net svarbesnė negu giminystė.

Anais laikais "blatni" vyrukai visko turėjo daug: vaidmenų, susitikimų su žiūrovais, vakarėlių, pagėrimų... "Didžiai daliai meniškų berniukų iš to išbristi nebuvo lengva, - atsidūsta aktorius. - Tokia buvo niša: bendravimas, disputai, pasipriešinimas. Norėjome būti kitokie, nepanašūs į sovietinius miesčionis." Jis prisimena, kad energijos turėjo labai daug, bet buvo maža erdvės ją išlieti, dusdavo nuo sovietinės realybės. Todėl eidavo lengviausiu keliu - "glušindavo". Galiausiai girtuoklystė ne vienam menininkui tapo problema. R.Ramanauskas sėkmingai ją išsprendė. Kurį laiką alkoholio visai nevartojo - kaip sako, sugriovė sistemą, kai išgėrinėdavo kiekviena proga: ir kai būdavo džiugu, ir kai skaudu. Dabar jis pakelia taurę ar bokalą, bet tai daro labai retai. "Žmogus tampa patyręs, kai supranta, koks buvo kvailas", - vieno rašytojo mintį pacituoja aktorius.

Populiarumo skonis

Kadaise aktorius yra sakęs, kad populiarumas vargina. Ar dabar taip tebemano? "Jaunystėje kovoji dėl šlovės, kad tave atpažintų, vėliau visas jėgas atiduodi tam, kad pasislėptum, - išmintimi dalijasi R.Ramanauskas. - Ir tai nėra koketavimas." Jis prisimena, kad kitados visoje Sovietų Sąjungoje į jį buvo žiūrima kaip pro didinamąjį stiklą. Žmonės neleisdavo ramiai praeiti, norėdavo pašnekinti, net paliesti bandydavo. "Mudu su amžiną atilsį aktoriumi Juozu Kisieliumi svarstydavome, kaip mums "pasikavoti": ūsus užsiauginti ar plaukus nusidažyti? Tai buvo ir humoras, ir ne, - pasakoja aktorius. - Savimi būti galėdavai tik užsirakinęs namie, visur kitur - nesibaigiantis kinas ir teatras. Visa tai siaubingai vargindavo." Anot R.Ramanausko, aplinkinių dėmesys yra didelis psichologinis krūvis. Negali atsipalaiduoti, net jei esi kurorte ir nori tiesiog pailsėti.

Anksčiau aktorius gaudavo maišus gerbėjų laiškų. Vos sugebėdavo perskaityti, taigi dažniausiai atsakymų nerašydavo. R.Ramanauskas neslepia, kad daugiausia dėmesio jam rodydavo moterys. Būdavo labai subtilių laiškų - su pamąstymais, savo gyvenimo istorijomis, kartais su užuominomis ar meilės prisipažinimais. Prisimena, kad gaudavo laiškų ir su nuotraukomis. Kai kurios būdavo tiesiog šokiruojančios, tarkim, nuotraukoje - maudymosi kostiumėlį vilkinti moteris, sverianti gal 100 kilogramų.

"Kinas pasiekia daug žmonių. Ir įsimenamas ilgam, - tvirtina R.Ramanauskas. - Ypač tų žmonių, kurie labiau emociškai prieraišūs." Ir dabar aktorius gauna daug elektroniniu paštu siunčiamų laiškų. Rašo lietuviai, rusai. Būna, susirašinėjimas užsimezga ilgesniam laikui. Kartais gerbėjai aktoriui dėkoja už tai, kad pastaruoju metu jis nevaidina - "nedalyvauja tame šūde". Taip tiesmukiškai įvardijami greit sukurpiami televiziniai serialai.

Pasivaikščiojimai po turgų

Kai prieš porą metų dariau interviu su aktoriumi A.Storpirščiu, jis juokais paaiškino, kaip galima prisiminti buvusį populiarumą. Neva bičiulis R.Ramanauskas, kai jam pritrūksta dėmesio, eina pasivaikščioti po turgų. Ten sočiai prisibendrauja. Mat prekeiviai jį atpažįsta. Kai papasakoju R.Ramanauskui, jis šypsodamasis linkčioja galvą: vyresnio amžiaus prekeiviai aktorių prisimena, kai šis ką nors perka, prideda su kaupu. "Ar dažnai lankausi turguje? Taip. Ten įdomu. Dar kažkiek likę senojo turgaus tradicijų. Be to, ramiau ir patikimiau pirkti iš tų pačių žmonių, visada čia stovinčių ir prekiaujančių kiaušiniais, varške, pienu, sviestu, medumi... Į turgų einu ne todėl, kad norėčiau sulaukti dėmesio, - juokiasi aktorius. - Tačiau jei labai norėčiau, ten rasčiau buvusio populiarumo fragmentų, kai mane norėdavo pačiupinėti."

Ne scenoje, bet kino aikštelėje

Internete skelbiamoje R.Ramanausko biografijoje parašyta: "Pastaruoju metu užsiima literatūrine veikla (rašo straipsnius, scenarijus), rengia kūrybinius susitikimus-koncertus, propaguoja rašytojo Romaino Gary kūrybą." Dar aktorius dėsto dramą Užupio gimnazijoje. "Man smagu dalytis tuo, ką žinau: mokau aktorystės pagrindų, kalbos pajautimo ir ritmo. Tokius dalykus žmonėms būtina žinoti, - įsitikinęs R.Ramanauskas. - Daugelyje pasaulio valstybių to mokomasi." Kodėl aktorystė nebėra R.Ramanausko kasdienė duona? Pašnekovas ironizuoja: "Kaip ne kartą sakiau, turbūt esu per gražus, per gabus. Dar pridedu - ir per jaunas. "Neįsipaišau" į terpę." Kai aktorius kokiam nors sostinės teatrui pasiūlo jam patikusią pjesę, dažniausiai išgirsta pažadą paskambinti, bet nesulaukia nieko - net mandagaus atsisakymo statyti spektaklį. Galiausiai R.Ramanauskas suprato, kad šiuo metu neverta daugiau bandyti. Jaučiasi nusivylęs. "Tubūt ne mano laikas, - svarsto aktorius. - Ir nelabai moku siūlytis." Tačiau neslepia - į sceną pakilti norėtų. Tada parodytų, kad dabar gali kitaip negu jaunystėje, kai "čiuoždavo ant efektų".

Kol teatre aktoriui neatsiranda vietos, jis gauna kvietimų filmuotis. Prieš trejus metus vaidino režisieriaus Algimanto Puipos filme "Nuodėmės užkalbėjimas", pernai Maskvos kinematografijos instituto absolventės Ramunės Čekuolytės kino juostoje "Stiklainis uogienės". A.Puipa vėl kuria filmą pagal Jurgos Ivanauskaitės kūrybą. "Neseniai filmavausi epizode, nuo kurio prasidės kino juosta", - pasakoja R.Ramanauskas.

Gimimo diena: anksčiau ir kada nors

Aktoriui R.Ramanauskui šių metų vasarį suėjo 60. Jubiliejus nebuvo triukšmingai švenčiamas. "Esu pasitraukęs nuo meninės parodomosios vitrinos, - sako aktorius. - Kas mane prisiminė - pasveikino." Dar buvo trumpas pokalbis per radiją, neilgas interviu spaudoje. R.Ramanauskas net saviems žmonėms pokylio nesurengė.

Prieš dešimtmetį buvo kitaip. "Kai suėjo 50 metų, slėpiausi keliaudamas per romantiškas šalis", - prisimena pašnekovas. Tačiau tada svetur pasislėpti nepavyko. Grįžęs į Lietuvą sulaukė daug sveikinimų. "Gal todėl, kad tada dar tarnavau teatre", - svarsto aktorius.

R.Ramanauskas tvirtina, kad gimtadienis - nebe tokia šventė kaip anksčiau. Pašnekovas teigia, kad kadaise ji buvo labai laukiama. Tarkime, pilnametystės diena reiškė, kad galima bus žiūrėti filmus suaugusiesiems, o parduotuvėse pirkti tai, kas iki tol buvo draudžiama. Primenu pašnekovui, kad ir dabar yra ko laukti - sulig kiekvienu gimtadieniu artėja laikas, kai galima tikėtis lengvatų: mokesčių nuolaidų pensininkams, pigesnių viešojo transporto bilietų, prekybos centrų, kavinių ir kino teatrų akcijų senjorams... "Tai tarsi "dembelis", kai baigiama tarnauti armijoje - šaiposi aktorius. - To dar galime laukti."

Anot R.Ramanausko, nereikia norėti labai daug, nes niekada nebus gana. Mat gyvenimas - ne pageidavimų koncertas. Pokalbį aktorius baigia tokia mintimi: "Svarbiausia būti sveikam, įgaliam ir neturėti skolų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"