TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R. Šapauskas nežino, ar keliaus į rojų

2014 08 30 6:00
Prieš dešimt metų gatvėje Rimas Šapauskas išgirdo: „Buduli, mes tave gerbiam. Tu esi televizijos autoritetas.“ Vyras šypteli: „Keisti sakiniai, bet jie daug ką pasako.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

BTV rodytą „Dviračio šou“ nuo rugsėjo 8-osios matysite „Info TV“ eteryje. Ta proga LŽ žurnalistas kalbina Rimą Šapauską, kurio vaidinamas peliukas politologas Mauzeris tapo neatsiejama šio humoro šou dalimi. Pašnekovas kritikuoja absurdiškas TV laidas, filosofuoja apie tėvystę ir viliasi nepakliūsiąs į pragarą.

- „Dviračio šou“ peliukų politologų Mauzerio ir Sūrskio, kuriuos įkūniji tu ir Algirdas Ramanauskas-Algis Greitai, tekstus rašo „dviratininkai“ Vytautas Šerėnas ir Haroldas Mackevičius-Haris. Ar dažnai pasitaiko, kad tai, ką kalba tavo personažas, pačiam yra nepriimtina?

- Tokių atvejų beveik nebuvo. Jeigu kyla kokių nors minčių dėl teksto, Algis paskambina Hariui ir viską aptaria. Į personažo lūpas galima įdėti bet ką. Jei reikia pasakyti frazę, kuri tau nepatinka, personažas turi pasistengti parodyti, kaip šneka tikras kvailys.

- Kaip suvoki peliukus – kokie tai personažai?

- Tam tikra prasme jie yra „Radioshow“ (pašnekovo ir A. Ramanausko juodojo humoro dueto - aut.) veikėjų atkartojimas, seno mūsų įdirbio vaidybos dalis. Mauzeris – lyg ir žurnalisto Filadelfijaus tąsa. Sūrskis yra senas geras klasikinis Bronius, tik kalbantis šiek tiek greičiau.

Peliukai negali būti vienodi, nes reikalingas kontrastas. Žiūrint plika aki matyti, kad Mauzeris – inteligentiškesnis miestietis. Sūrskis atstovauja elektoratui, kuris balsuoja už Darbo partiją. (Kikena.) Kadangi šis peliukas priklauso spalvingesniam būriui, jis visada turi ką pasakyti. Mauzeris dažniau klausinėja.

- Žmonės tapatina tave su 2012-ųjų sezoną „Dviračio šou“ rodytu „Radioshow“ išpopuliarėjusiu Buduliu ir Mauzeriu, kurį matysime „Info TV“?

- Be abejo, tapatina. Jau susigyvenau ir nebekreipiu į tai dėmesio. Nesiskundžiu, nes iš to valgau duoną. Piktintis būtų kvaila, neverta dėl to jaudintis. Savaime aišku, jei kiekvieną darbo dieną TV ekrane vaidinu peliuką, žmonės mato jį, o ne Rimą Šapauską, kuris postringauja apie gyvenimą. Jeigu kai kurie pažįsta mane kaip Budulį ar Mauzerį, tai netgi duoda naudos. Šie vaidmenys nekiša man kojos, nes nesu politikas ir neturiu aukšto valstybės posto.

Būdavo, kad kai kurie su manimi bendraudavo ne kaip su žmogumi, o kaip su personažu. Prieš dešimt metų praeivis gatvėje man sakė: „Buduli, mes tave gerbiam. Tu esi televizijos autoritetas.“ (Šypteli.) Keisti sakiniai, bet jie daug ką pasako.

"Kai kiekvieną darbo dieną TV ekrane vaidinu peliuką, žmonės mato jį, o ne Rimą Šapauską, kuris postringauja apie gyvenimą."

- Man susidaro įspūdis, kad dabartinė lietuviška komercinė televizija skirta „buduliams“. Tau atrodo taip pat?

- Negražu manyti, jog žiūrovas yra kvailesnis. Televizijos kanalų vadovybės pačios sprendžia, kaip kelti reitingus ir pelnyti laurus. Antra vertus, nusileidimas iki dabartinio lygio sukūrė priešingą efektą – daug protingų žmonių sako, kad išvis nežiūri televizoriaus. Kaip juos prisivilioti? Juk tokie žmonės turi didžiausią perkamąją galią. Kas iš to, kad televizija pataikauja tam tikram sluoksniui ir rodo laidas, kurių neįmanoma žiūrėti?

Jei įsijungiu televizorių, paprastai renkuosi LRT televizijos „Panoramą“. „Info TV“ man yra atradimas - šis kanalas gana profesionaliai rengia informacines laidas. Stebiu ir sporto varžybas, kartais su šeima įsijungiu vaikams skirtą „Baby TV“. Per šią televiziją rodomi paprasti animaciniai filmukai ir skamba dainelės.

- Ar yra laidų, kurias netyčia įsijungęs iškart perjungi kanalą?

- Nevardysiu jų, bet yra. Man nepatinka projektai, per kuriuos po landynes "šmirguliuoja" policininkai, ir laidos, kuriose viena ant kitos rėkia dvi bobos. Visokias panašias gyvenimo kronikas iš televizijos grūsčiau lauk. Juo labiau kad dauguma tokių siužetų yra suklastoti – sumontuoti ir suvaidinti.

- Yra ir kita tokios situacijos dalis – suklastota realybė tampa tikrove, nes žmonės tiki ir tapatinasi su tuo, ką mato ekrane.

- Pritariu. Susidaro uždaras ratas. Kitados Amerikos nusikaltėliai buvo prasčiokai. Tačiau Holivudas pradėjo kurti filmus apie gangsterius, o prodiuseriai pasakė: „Nusikaltėliai negali prastai atrodyti. Jie turi būti elegantiški, pasipuošę švarkais, paltais ir skrybėlėmis.“ Juostas pamatę tikrieji gangsteriai pareiškė: „Turime rengtis taip, kaip rodoma filmuose.“ Taip kino industrija sukūrė kriminalinių veikėjų madą.

Panaši situacija ir televizijoje. Kvailų dalykų rodymas kvailina žmones. Bet nesiimu teisti. Tai – televizijos prodiuserių sąžinės ir atsakomybės reikalas.

Kai prieš kelerius metus prasidėjo finansų krizė, kanalų vadovybės galėjo organizuoti užkulisinį suokalbį – didesnę dalį programų tinklelio skirti intelektualioms šviečiamosioms laidoms. Žmonės būtų žiūrėję, nes trūko pinigų laisvalaikio pramogoms. Tai būtų buvęs protingas žingsnis, bet televizijos pasuko cirko keliu. Tam tikru požiūriu TV yra cirkas.

- Prieš porą metų sakei, kad „Radioshow“ planuoja išleisti albumą, nes turite daug medžiagos. Nieko negirdėti. Kodėl?

- Aš ir Algis turime dar daugiau medžiagos, bet šiais laikais neracionalu leisti albumą – jis vis tiek greitai atsidurtų internete. Leidyba – nuostolingas dalykas. Galima leisti MP3 albumą, bet tam reikia prisiruošti. Kai filmuojiesi, nekyla ranka, o kai ateina atostogos, poilsiauji, užuot tvarkęs įrašų archyvą. Netrukus į LNKGO.lt grįš humoro šou „Aktualai. Pratęsimas“. Jame panaudosime dalį sumąstytų juokų.

- Važinėji viešuoju transportu. Tavęs neerzina įkyrūs žvilgsniai?

- Neerzina. Vilniaus gyventojai pratę prie žinomų veidų, todėl nebekreipia dėmesio. Kas toks esu? Paprastas sostinės gyventojas. Suprantu, jei esi baisiai turtingas kaip Madonna ar George‘as Clooney, turi saugotis visokių psichopatų ir grobikų. Tarptautinės žvaigždės tampa savo pinigų įkaitėmis.

Žmonės visame pasaulyje, pradedant Niujorku ir baigiant Londonu, važinėja viešuoju transportu. Jeigu toks yra, kodėl juo nesinaudojus? Sakantieji, kad troleibusai ir autobusai skirti varguoliams, demonstruoja savo puikybę. Kodėl Londone jie važiuoja metro, o ne išsinuomotu „Bentley“? Matyt, brangoka. (Juokiasi.)

- 2010 metų vasarį judu su žmona prancūzų kalbos vertėja Lina Šapauskiene susilaukėte pirmagimės Elžbietos, praėjusių metų sausį – Juozapo. Ką reiškia būti tėčiu?

- Tėvystė yra savęs suvokimas. Tai – santykis su žmona, vaikais ir aplinka. Kai tampi tėvu, daug kas keičiasi: atsiranda daugiau atsakomybės, į pasaulį imi žvelgti kitomis akimis, iš naujo atrandi vaikiškas knygeles. Keičiasi net maisto racionas. Visi mes išmanūs pagaminti burgundišką jautieną su vynu, o tu iškepk paprastų kotletukų su bulvių koše arba išvirk varškėtukų...

- Mokyklos laikais Antakalnio klinikinės ligoninės operacinėje trejus metus dirbai sanitaru. Tau šis darbas nebuvo atgrasus?

- Oi, ne, labai patiko. Net buvo tam tikros romantikos: naktiniai budėjimai, pašauti ar peiliu padurti pacientai, itin skubios operacijos… Įdomi gyvenimo patirtis. Nepasakysi: „Aš nevalysiu – man smirdi.“ Turi eiti ir tvarkyti. Mačiau visko: ir kraujo, ir kakučių (pašnekovas mesteli šiurkštesnį žodį - aut.), ir mirčių ant operacinio stalo. Savita dvasinė kariuomenė, kurią perėjęs suvoki, kad gyvenimas – ne vien rožiniai balionai televizijoje.

Dirbdamas sanitaru užmezgiau įdomių pažinčių. Kai kurie su manimi operacinę šlavę žmonės šiandien Amerikoje dirba gerai mokamais chirurgais, kai kurie – autoservisų darbuotojais.

- Esi praktikuojantis katalikas. Ką tau duoda tikėjimas?

- Visa žmogaus egzistencija pagrįsta ieškojimu, siekimu ir ėjimu Dievop. Kodėl aš gyvenu? Kam esu? Kokia prasmė? Jėzaus Kristaus tikėjimas tave išlaisvina.

- Tiki rojumi ir pragaru?

- Tikrai tikiu, kad yra ir rojus, ir pragaras. Pastarasis - ne Dievo bausmė, o žmogaus pasirinkimas.

- Kur keliausi po mirties?

- Norėčiau į rojų. (Juokiasi.)

- Tau pavyks į jį patekti?

- Atsakysiu citata. Grupės „The Clash“ 1982-aisiais išleistos plokštelės „Combat Rock“ voke buvo tokia nuotrauka: knyga, ant jos – pistoletas ir užrašas, kurį pateikiu kaip atsakymą: „The future is unwritten.“ (Liet. „Ateitis neparašyta“ - aut.)

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"