TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Šerelytė: "Jaučiuosi kaip reliktas"

2009 10 17 0:00
Sutuoktiniai R.Šerelytė ir P.Mendeika šeimą vadina komanda.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kai rašytoja Renata Šerelytė pasako, kad neturi mobiliojo telefono, dažnas žmogus išpučia akis. Nors namie yra kompiuteris, kūrybai jai reikia rašiklio ir popieriaus. Abu su sutuoktiniu teatralu Petru Mendeika nemėgsta prekybos centrų. Popkultūros atlikėjų R.Šerelytė nelinkusi sureikšminti. Savotiškas požiūris, tarsi gyventų ne vartotojiškame XXI amžiuje. Todėl nenuostabu, kad ji, kaip pati sako, kartais jaučiasi it koks reliktas.

39 metų rašytoja R.Šerelytė ir 52-ejų teatralas P.Mendeika gyvena beveik miesto centre, bet turi savo kiemą, kur rytais galima gerti kavą. Po namus šmirinėja šarpėjų veislės kalaitė - 10 mėnesių Kopa ir katytė Kamanė. Čia auga du vaikai - 11 metų Ieva Marija ir dešimtmetis Povilas. Svetainėje - plytų židinys, kurį gera užkurti, kai pasidaro per vėsu. Virtuvėje stovi patogus stalas, prie kurio gali susėsti svečiai. Viename jaukių namų kampelyje - kompiuteris, prie kurio dirba R.Šerelytė. Galima pajuokauti, kad reliktų niekur nemačiau, tik daug paveikslų.

Kabinetas

Tačiau kalbėti pradedame ne apie Renatos ir Petro šeimą, o apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę. Tuoj paaiškės, kodėl.

- Kokį įspūdį jums palieka prezidentė D.Grybauskaitė?

- Ji yra labai stiprus ir jautrus žmogus.

- Kad stiprus - akivaizdu. Jautrumą sunkiau pastebėti.

- Yra politikų, kurie nori pasirodyti labai jautrūs ir jausmingi. O viduje jie tarsi kokie šarvuočiai. Nei gailestingumo, nei meilės tautai neturi nė per nago juodymą.

- D.Grybauskaitė jautri, bet to nedemonstruoja?

- Be abejonės. Jautrus žmogus ne tik išgyvena, bet ir stengiasi padėti.

- Neseniai išgirdau, kad R.Šerelytė rašys kalbas prezidentei D.Grybauskaitei.

- Na, ne rašys, o padės rašyti. Tai yra ne mano vienos, o komandinis darbas.

- Į darbą reikia vaikščioti?

- Taip, vaikštau. Vyksta posėdžiai. Turiu kabinetą.

Mechanizmai

- Tačiau mobiliuoju telefonu ir dabar nesinaudojate?

Renata: - Ne. O Petras turi.

Petras: - Mobilųjį telefoną turiu, bet numerio nedaliju, nes telefoną naudoju tik dalykiniams pokalbiams. Mat toks telefonas - trumpas pavadis, kas nori, tas ir truksi. Prarandi privatumą savo noru, bet kada ir bet kas gali pasakyti: "Ateik čia." Neatsiliepti negalima, nes skambinantis žmogus supyktų. Tarsi būtum kažkuo įsipareigojęs tam, kuris skambina, nors galbūt jo net nepažįsti. Jei tuo metu nori pailsėti ar labai rimtai dirbi, skambutis sutrukdo arba išblaško.

Renata: - Kai pasakau, kad neturiu mobiliojo telefono, jaučiuosi kaip koks reliktas. Žmonės į mane žiūri išpūtę akis. Tačiau šio pavadėlio stengiuosi išvengti, nes man laisvė yra labai svarbus dalykas. Manau, kad jei kam nors reikia mane surasti, puikiausia priemonė yra paprastas telefonas, bet nenoriu, kad mane trukdytų dėl niekų. Argi negalima su kokia nors drauge susitikti kad ir rečiau, bet pasišnekėti tiesiogiai, matant žmogaus akis?

- Ar tiesa, kad kūrinius rašote ne kompiuteriu, o rašikliu ant popieriaus?

Renata: - Eilėraštį galima rašyti tik ranka. Arba mintyse. Būna, kad išeini pasivaikščioti ir kai kas pasirašo, smegenys guli it rankraštis. O kompiuteris nepalieka potekstės, nes tai yra mechanizmas.

Be "blato"

- Petrai, kaip reagavote sužinojęs, kokį darbą dirbs žmona?

Petras: - Žinia, kad Renata kviečiama dirbti D.Grybauskaitės komandoje, nebuvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Tai yra įdirbio rezultatas. Ji rašė politinius komentarus "Lietuvos žinioms" ir kitai žiniasklaidai, vedė radijo ir televizijos laidas, šis darbas buvo kryptingas. Todėl D.Grybauskaitės komandoje Renata atsirado ne per kokias nors pažintis ar "blatą". Tai yra nuoseklaus darbo tąsa.

- Ar tarp apolitiškų Lietuvos menininkų nesijaučiate kaip balta varna?

Renata: - Nemanau, kad dauguma apolitiški. Menininko politiškumas tiesiog kitaip išreiškiamas, ne taip, kaip, pavyzdžiui, jį išreiškia troleibuso vairuotojas ar kitos profesijos atstovas.

Petras: - Kai žmonėms sunku ir skaudu, ar jie vieniši, neranda išeities - eina pas menininkus, šie paguodžia ir suteikia viltį. Tai ir yra politika. Tik kitokia. Menininkai ne deklaruoja, o daro - padeda žmonėms išgyventi sunkumus savo kūryba suteikdami jiems vilties.

- Taigi jūsų - menininkų - šeima domisi ne tik kultūros vyksmu, taip pat rūpi, kas dedasi politikos ir visuomenės gyvenime. Namie apie tai šnekate?

Renata: - O taip. Kalbamės, diskutuojame žiūrėdami televizijų politines laidas, aptariame rezonansinius įvykius. Manau, kad tai yra natūralu.

Petras: - Ne tik kalbamės, bet ir reaguojame. Kartu dirbdami atliepiame aktualijas straipsniuose ir kūryboje - ne tik literatūrinėje, bet ir teatrinėje.

- Ar vaikai jūsų mintyse užima daug vietos?

Petras: - Jei nesirūpinsi vaikais, visas tavo triūsas bus niekinis. Žydų Šventajame Rašte yra pasakyta, kad vienintelis žmogaus gyvenimo tikslas yra užauginti ir išauklėti jaunąją kartą.

Renata: - Šiam tavo sakomam teiginiui visi puola prieštarauti.

Petras: - Prieštaraujantiesiems galiu paaiškinti: materialiniai dalykai po tavo mirties atitenka vaikams, dvasiniai lieka ateities kartai, taigi viskas, ką gyvenime darai, atitenka vaikams. Pavyzdžiui, aš esu laimingas, kad galiu jiems kurti kaip menininkas.

Renata: - O aš rašau literatūros kūrinius vaikams. Ką tik išėjo "Krakatukų jūra", trečioji "Krakatukų" dalis.

- Kas rūpi, kuo domisi jūsų vaikai - 11 metų Ieva Marija ir dešimtmetis Povilas?

Petras: - Pastebėjau, kad savo kambaryje televizoriuką turinti Ieva žiūri žinias, skaito laikraščius. Sako, kad jai įdomu. Taigi tarsi savaime pradėjo domėtis tuo, kas rūpi tėvams. Nors dukrai siūlydavau eiti žiūrėti filmuko savo kambaryje, kai mes įsijungdavome žinias.

Kita vertus, stengiamės vaikus lavinti dailės ir muzikos srityse. Ieva lankė M.K.Čiurlionio menų gimnazijoje vykstančias dailės pamokėles, dar matyti, kad ji yra gabi literatūrai. Povilas dabar lanko B.Dvariono muzikos mokyklos klarneto klasę. Nesiekiame, kad jie būtų menininkai, bet žinome, kad su menu susijęs žmogus geba mąstyti originaliau.

Miškai ir pievos

- Kultūros renginiai, gamta, prekybos centrai... Kur jūsų šeima dažniau ar rečiau lankosi?

Renata: - Prekybos centrai, ypač dideli, mane nervina, nes suryja daug laiko.

Petras: - Rengiame apsipirkimo akcijas. Nuvažiuojame visa šeima ir stengiamės per kuo trumpesnį laiką įsigyti viską, ką būname iš anksto nutarę - kad nespėtume susinervinti. Lankyti reikia muziejus, parodas, teatrus, o ne prekybos centrus, nes ten kultūros nepasisemsi.

Renata: - Einame į muziejus, literatūros vakarus, parodas apžiūrime. Ir vaikus vedamės, kad jie tobulėtų. Į "Eurovizijos" laimėtojo Aleksandro Rybako koncertą Vilniuje būčiau nėjusi, bet dukra labai norėjo. Suprantu ją - juk ir pati buvau paauglė... Nesigailiu, nes tas vaikinukas - talentingas.

Petras: - Labai mėgstu gamtą. Man geriausias poilsis - išeiti miškan. Kadangi augau Dzūkijoje, nuo vaikystės būdavau miške. Kai ten nueinu, jaučiu palaimą.

Renata: - O man labiau patinka pievos - tai pačios jaukiausios gamtos vietos. Esu iš Aukštaitijos.

- Dar girdėjau, kad mėgstate bėgioti - ne po pievas, o po stadioną.

Renata: - Taip. Nubėgu maždaug po penkis kilometrus, labai gerai disciplinai ir protiniam darbui padeda.

- Gal abu bėgiojate?

Renata: - Petras jau "prisibėgiojo".

Petras: - Prieš du mėnesius mane buvo ištikęs infarktas. Kadaise, būdamas moksleivis, treniravausi pas žymią bėgimo trenerę Feliciją Karoblienę, buvau pakviestas ir kandidatu į Lietuvos rankinio rinktinę. Ir dabar sporto "nebrokiju". O ir mano darbas nėra sėdimas, visą laiką judu, mūsų teatras daug gastroliuoja - tad tiek prisimankštinu, kad to užtenka. Infarktas man - kaip likimo pirštas, rodantis, kad šiek tiek sumažinčiau tempą ir darbų krūvį.

Atsivėrė akys

- Petras yra beveik 13 metų vyresnis už Renatą. Ar jaučiate amžiaus skirtumą?

Renata: - Dabar visiškai nejaučiame. Anksčiau juokdavomės, kad kai mane vežė krikštyti, Petras vartelius atkėlė... Tačiau kai susipažinome, jam buvo tiek metų, kiek man dabar.

- Kartu esate trylikti metai. Ar galima sakyti, kad Petro gyvenime Renata atsirado vietoj alkoholio, kurio jis atsisakė?

Petras: - Iki ją sutikdamas negėriau jau dvejus metus. Tad tiksliau būtų taip: tik išsiblaivęs galėjau ją pamatyti. Pamačiau kitokį pasaulį, o jame, pasirodo, buvo Renata.

- Pastaruosius 15 metų nė nepagurkšnoji?

- Negurkšnoju. Vieniems alkoholis nekenkia, kitus veikia pražūtingai. Man šis produktas netinka. Be gėrimo dar lengviau bendrauju ir kitiems neįgrįstu, kalbėdamas nesąmones.

Kartą per kultūros dienas Prancūzijoje su vitražinių lėlių teatru "Vaivorykštė" atstovavome Lietuvai. Ten susitikau su rašytoju Sauliumi Tomu Kondrotu. Pamatęs, kad taurę pastatau negėręs, jis pasakė: "Tu negeri ir atsisakai dalies bendravimo kultūros." Atsakiau: "Geriau atsisakysiu dalies, negu visos kultūros. Jei pamatytum, kaip atrodau pavartojęs tą "dalį kultūros", tikrai man nieko nebesakytum." Tada jis suprato.

- O Renata?

Renata: - Pagurkšnoju. Tačiau niekada nenusigurkšnoju.

Petras: - Man tai netrukdo.

- Ar atsiradus šeimai netrūksta bohemiškos aplinkos?

Renata: - Koks yra bohemiškas gyvenimo būdas? Originalus. Savotiškas. Tačiau ne kvailiojimas, kiauliškas elgesys arba gėrimas.

Petras: - Kas yra bohemiškas žmogus? Tai laisvas žmogus, turintis originalią raišką. Mes ir toliau gyvename bohemiškai, tik pasikeitė mūsų laisvės ir bohemos supratimas.

- Kas lemia šeimos patvarumą?

Petras: - Mes susižaidėme, pradėjome suprasti iš judesio ar pusės žodžio. Sukūrėme komandą, kurioje esame ne tik mes, bet ir mūsų vaikai, artimieji. Ir gyvūnai (šypsosi). Dabar visi kartu žaidžiame - stipriau ar silpniau, priklauso nuo narių sugebėjimų treniruotis ir tobulėti. Taigi mūsų šeima lavinasi, kad komanda būtų kuo stipresnė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"