TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Šilanskas: karalius ir kelyje karalius

2009 11 14 0:00
Rugpjūtį tėveliai Raimondas ir Aušra (centre) pakrikštijo dukrelę Ievą.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Humoro karaliumi tituluojamas Raimondas Šilanskas trejų metų dukrelę juokais vadina Bilevičiūte, nes yra drūta. Pusamžiam tėveliui smagiausia kalbėti apie mažylę, bet jis taip pat papasakoja, kad humoristo profesija gali būti rizikinga ir net kaip... numirė. Kad ir kaip būtų, kitą šeštadienį humoristas švenčia 50 metų jubiliejų.

R.Šilanskas su šeima - žmona medike Aušra ir dukrele Ieva - gyvena Birštone. Tačiau mes susitikome vienoje Vilniaus kavinėje. Tik pradėjus kalbėtis, jam paskambino žmona. Vyras telefonu sutuoktinei papasakojo, kaip pavyko nusigauti iki sostinės: "Sustabdžiau taksi ir atvažiavau "tranzu" į Vilnių." Persimeta porą žodžių apie dukrelę. Tada jau kalbamės mudu. Kavą vis pagurkšnodami.

Patinka dėmesys

- Dukrelė Ieva panašaus būdo, kaip ir tėvelis? Guvi, šneki?

- Ne tas žodis. Nueini į muzikos mokyklėlę, o ji ten - kaip karalienė, vadovauja paradui.

- Ne šiaip sau, juk mergaitė yra humoro karaliumi tituluojamo tėvelio dukra. Gal jau anekdotus pasakoja? Ar dukrelė jus linksmina?

- Anekdotų nepasakoja, bet pati kuria pasakas. Dėmesys jai patinka. Kaip ir man. Užtenka pažiūrėti į dukrelės mimiką ir ką ji išdarinėja: ir dainuoja, ir į sceną lipa. Ievai viso to reikia. Dukrelė kiekvieną dieną mane juokina. Tarkime, sako man: "Tu manęs nebark. Aš jau esu suaugusi ir žinau, už ką galima barti, o už ką - ne." Klausiu, kokį filmą žiūri. Sako: "Mukuotuką." Mikę Pūkuotuką trumpina iki vieno žodžio.

- Ar tiesa, kad davėte jai Ievos vardą, nes jus vadina Šilu? Viskas apie medžius.

- Kažkas taip sugalvojo. Folkloras.

- Interneto komentaruose perskaičiau kitą "folklorą": Šilanskas - ne pavardė, o diagnozė.

- Šitą pats sugalvojau. Per vieną koncertą paprašiau: "Nepykite, jei ką ne taip pasakė Šilanskas. Tai ne pavardė, o diagnozė." Taip ir prigijo. Žmonės pasigavo.

Rizikingas darbas

- Tęsiant kalbą apie diagnozes - daug ir įvairių sveikatos problemų esate turėjęs: keturiskart lūžusi koja, keliskart buvote ištiktas komos, patyrėte insultą... Galbūt būti humoristu labai rizikinga ir ekstremalu?

- O dar būna pavojinga vesti gimtadienius, vestuves.

- Per vestuves gali pakarti kaip piršlį?

- Keletą kartų vos iš tikrųjų nepakorė. Vienas šiek tiek padauginęs žmogus uždėjo kilpą, permetė per medį. Jaunosios paprašė po butelį "baltos" ir šampano. Ji pasiūlė alaus. O tas vyras patraukė virvę. Man akyse viskas užtemo. Po kiek laiko atsigavau. Gulėjau ant žemės, o man darė dirbtinį kvėpavimą. Kitą kartą man taip užtraukė kilpą, kad vaikai tam budeliui pasakė: "Dėde, jis jau žalias." Tada mane nuleido - ant anglių. Kadangi vilkėjau šviesų kostiumą, atrodžiau įdomiai.

Rūpi vaikai

- Neseniai lankėtės Šiaurės Airijoje, linksminote ten gyvenančius lietuvius? Gal jiems liūdna, kad humoristui iš Lietuvos reikia važiuoti kelti nuotaikos?

- Turbūt pasiilgsta lietuviško žodžio ir humoro.

- Per krizę sunkiau ar lengviau žmones prajuokinti?

- Sunkiau. Žmogus, kuris ateina į anekdotų vakarą, nori atsipalaiduoti, pabėgti nuo visko, kas yra aplinkui. Daug žiūrovų yra tokių. Tačiau būna, kad kas nors negali užsimiršti. Mat prisimena, jog namie gyvena Sniego karalienė, nes šaldytuvas tuščias, valgyti nieko nėra. Galvoja apie tai, kaip pamaitinti vaikus, kurie grįžta iš mokyklos. Toks gyvenimas. Tada pasakoju dalykus, iš kurių jis galėtų pasijuokti, tarkime, iš kaimyno.

- Suprantu. Sakoma, kad lietuviai mėgsta juoktis iš kaimynų nesėkmių ir nelaimių.

- Būtent (šypsosi). Pavyzdžiui, sako: "Dovanoju tau dešrą. Šernienos." O ten - trichineliozė.

- Ar publikai pasakodamas anekdotus nusikeikiate? Juk "iš dainos žodžių neišmesi".

- Per koncertus, kuriuose būna vaikų, moterų, stengiuosi to nedaryti. Tačiau tam yra Juodojo anekdoto vakaras, kuris kasmet vyksta Kaune. Prasideda naktį, be vienos minutės pirmą valandą. Ten sakomi vien juodi anekdotai, būna ir keiksmažodžių. Renkasi publika, kuriai patinka būtent tokie.

- Gyvenime keikiatės?

- Beveik ne. Prie dukters apskritai nesikeikiu. Kartais, kai su vyriška kompanija žvejoju ar medžioju, pasakau: "Eina na...mo."

- Girdėjau, kad apskritai vaikams neabejingas, rūpinatės tais, kurie neįgalūs.

- Devinti metai renkamės Telšiuose. Atvažiuoja vaikai, turintys negalią. Žvejojame, rengiame jiems koncertus. Šiais metais parodėme spektaklį. Arvydas Stonys parengė magijos vaidinimą. Vaikai buvo laimingi.

- Jums iš tokios veiklos - jokio "biznio"?

- Atlyginimo negaunu. Tačiau ne tai esmė. Svarbiausia - vaikai. O kad pamatytumėte jų akis, kai pagauna pirmąją gyvenime žuvį! Juk tiek nedaug reikia, kad tiems vaikams padarytum šventę.

Kunigai, žydai ir blondinės

- "Lietuvos žinioms" esate pasakojęs, kad beveik 5 metus Telšių kunigų seminarijoje dėstėte retoriką. Ir tai jums labai patikdavę. O man smalsu, ar būsimiems kunigams pasakodavote anekdotus?

- Taip, jie net prašydavo.

- Ir apie kunigus?

- Beveik visus tokius anekdotus esu išgirdęs būtent iš kunigų. O daugumą anekdotų apie žydus man papasakojo žydai.

- Kadangi prieš jus sėdi šviesiaplaukė žurnalistė, gal suskeltumėte anekdotą apie blondines?

- Tai kad vyrai ir moterys juokiasi skirtingai. Tarkime, vyras parneša namo atlyginimą. Žmona puola į ašaras. Vyras sako: "Durna boba. Darbe iš mano atlyginimo visi juokiasi, o tu verki."

(Tylos pauzė.) Na gerai. Mano mėgstamiausias anekdotas apie blondines. Ant didelio kalno stovi brunetė, šatenė ir blondinė. Spėlioja ateitį. O kalnas stebuklingas - jei meluoji, praryja. Brunetė sako: "Galvoju, kad Lietuvoje esu pati gražiausia." Ir prasmenga. Šatenė sako: "Galvoju, kad rengiuosi madingiausiai." Kalnas ir ją praryja. Blondinė sako: "Aš galvoju..." (R.Šilanskas mosteli ranka.)

- Ar būna, kad žmonės įsižeistų ar bent sutriktų dėl papasakoto anekdoto?

- Būna. Priklauso nuo žmogaus. Prisimenu, kaip 1991 metais ant manęs supyko viena močiutė. Po koncerto ji priėjo ir pradėjo priekaištauti: "Kaip tave Dievulis ant žemės nešioja? Kaip galėjai apie jį anekdotą pasakoti?" Patikinau, kad nebuvo nė vieno anekdoto apie Dievą. O močiutė pasakė: "Ne apie Dievą, apie Landsbergį kalbu." Tada aš sutrikau.

- Man kaip anekdotas skamba, kad Šilanskas net į koncertus važiuoja "tranzu".

- Tai ne anekdotas, o gyvenimas. Buvo įdomus atvejis: sustabdžiau mersedesą, atsidarė langas, paklausė: "Šilanskas?" Patvirtinau. Tas vyras pasakė kitiems, sėdintiems automobilyje: "Sakiau, kad Šilanskas. Na, iki." Ir nuvažiavo. Taip ir likau stovėti ant plento.

- Dažniausiai vairuotojai atpažįsta, kai važiuojate autostopu?

- Man labiau patinka, kai sustoja, bet neatpažįsta. Paskui išlipdamas sakau: "Labai dėkoju." Žmogus atsisuka: "Taigi Šilanskas! O galėjo visą kelią anekdotus pasakoti."

- Kaip supratau iš jūsų pokalbio su žmona, šiandien į Vilnių atvažiavote taksi?

- "Sutranzavau". Pro šalį važiavo taksi, sustojo. Vairuotojas paklausė, kur man reikia. Paaiškinau, kad "tranzuoju". O jis pasakė: "Karalius ir kelyje karalius. Prašome sėsti, važiuojame."

- Atvežė už dyką?! Ar bent anekdotą papasakojote?

- Taip, aišku.

- Kokių neįtikimų istorijų apie save esate girdėjęs?

- Kad numiriau. Kartą paskendau Baltijos jūroje. Kitąsyk iššokau iš namo devinto aukšto. Būna, kad skambina draugai ir klausia: "Tiesa, kad numirei?" Sakau: "Tiesa."

- Kaip reaguojate, jei kas nors siekia jus įžeisti, supykdyti?

- Nuleidžiu juokais. Tačiau apskritai esu jautrus, tarkime, žiūrėdamas filmą apsiverkiu. O jei interneto komentaruose mane kas nors "iškolioja", manau, kad tam žmogui galbūt "ant dūšios" blogai, o išsilieti neturi kam. Prirašo apie mane visko. Galbūt žmonėms tada palengvėja.

Eliksyras

- Kitą šeštadienį, lapkričio 21 dieną, švęsite 50 metų jubiliejų. Tačiau galima sakyti, kad jūsų gyvenimas - vis jaunyn. Žmona Aušra yra 10 metų už jus jaunesnė, o dukrelei Ievai tik treji suėjo. Gal dar pagranduko užsimanysite?

- O ką? Gal.

- Taigi pasakykite, koks yra jūsų "jaunystės eliksyras"?

- Jauna žmona, maža dukra. Gamta. Žvejyba ir medžioklė.

- Kokią šventę rengsite jubiliejaus proga?

- Gimtajame Kaune bus mažytis draugų susiėjimas - 50 svečių, nes 50 metų sueina. Tačiau nejaučiu, kad man sukanka tiek metų. Jaučiuosi lyg būčiau trisdešimties. Tik kai į veidrodį pažiūriu, tikrovė pastato į vietą.

- Per LNK jūsų jubiliejaus proga bus koncertas. Kas, be jūsų, ten dalyvaus?

- Per koncertą, kuris bus rodomas lapkričio 26 dieną, galima bus pamatyti beveik visus atlikėjus, su kuriais esu buvęs scenoje.

Trumpai

Humoristas R.Šilanskas gimęs 1969 metų lapkričio 21 dieną Kaune. Pagal horoskopą - Skorpionas. Dviejų vaikų tėvas. Sūnus Rokas jau suaugęs, baigęs mokslus ir dirba fotografijos srityje. Su antrąja žmona, medike Aušra turi dukrą Ievą. Šeima gyvena Birštone. "Ten nuostabu, - sako R.Šilanskas. - Taip ramu. Galbūt man taip pasireiškia vidutinio amžiaus krizė: didelio triukšmo nebereikia."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"