TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

R.Vilkončius kratosi sterilaus įvaizdžio

2013 11 16 6:00
"Šoumenas" R.Vilkončius pradėjo vesti LNK "Žinias". Jam neatrodo, kad tai - žanrų maišymas. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

LNK „Lietuvos balso“ ir „Žinių“ vedėjas Rolandas Vilkončius – ne iš tų garsenybių, kurios taškosi purvais ir tiesiai šviesiai rėžia savo nuomonę. Tad šis interviu - ne sensacijų mėgėjams. Perskaitę publikaciją sužinosite, kaip Rolandas atsipalaiduoja, kodėl jo vestus „Žvaigždžių duetus“ galima vadinti prestižiniais, ir ar dažnai pašnekovas keikiasi.

- Vedi LNK „Lietuvos balsą“ ir „Žinias“. Kaip jautiesi pasibaigus darbo dienai?

- Jaučiuosi maloniai nusiteikęs miegoti. Būnu šiek tiek pavargęs, nes reikia priprasti prie kitokio ritmo. Kartais taip pavargstu, kad nenoriu nieko matyti. Bet viskas įmanoma.

Kai esu žiauriai pavargęs, šiek tiek laiko praleidžiu vienas. Vienatvė man, kaip ir visiems, padeda pailsėti. Galima išvažiuoti į žvejybą ir išmesti telefoną. Žvejojant norisi, kad kibtų, bet jei nekimba, pernelyg nesinervinu. Galima sportuoti. Nuo gruodžio pradėsiu rimtai tai daryti, o pastaruoju metu lengvai bėgioju gatvėmis ir laukais. Kai bėgi, nereikia galvoti apie rūpesčius – svarstai tik apie tai, kaip įveikti distanciją. Galima paskaityti knygą.

- Kaip vadinasi pastaroji tavo skaityta knyga?

- Cormaco McCarthy „Kelias“. Joje rašoma apie postapokaliptinį pasaulį. Knyga mane pašiurpino – skaitydamas supranti, kad žmogus gali būti labai tamsus ir daryti daug blogybių... Žinau, kad ši knyga ekranizuota, bet nesiryžau žiūrėti filmo. Supratau, kad daugiau nenoriu skaityti tokio kūrinio. Perskaičiau iki galo, nes niekada nedarau pusės darbo, man būtina baigti ką pradėjau. Net jei knyga nepatinka, vis tiek perskaitau iki galo.

- Tavo vedamas „Lietuvos balsas“ – vienas kokybiškiausių eterio projektų, kuriuos ne gėda žiūrėti. Kodėl prodiuseriai retai sukuria tokių gerų produktų?

- Yra ir daugiau gerų projektų, dėl kurių ne gėda. Vienas tokių – LNK kulinarinis šou „Skonis“. Man sunku atsakyti į tavo klausimą – jis turėtų būti adresuotas ne man, nes ne aš sprendžiu, kokias laidas rodyti.

Pasitaiko, kad geras projektas neįdomus Lietuvai. Kad ir minėtas „Skonis“: puikiai nufilmuotas šou, jo sąmata beprotiška, viskas daroma laikantis formato taisyklių. Bet negirdžiu, kad žmonės apie jį kalbėtų. Kartais atrodo, kad mūsų auditorijai nereikia didelių naujovių. Pastaruoju metu LNK pradėjo ypač kreipti dėmesį į kokybę, tikrai niekas nedaroma atmestinai.

R.Vilkončius įsitikinęs, kad juokauti gražiai, nieko neįžeidžiant - gana sudėtinga.

- Spalio pabaigoje su Agne Zacharevičiene pradėjai vesti 21.21 val. LNK „Žinias“. "Šoumenas", skaitantis naujienas. Juk tai – paprasčiausias žanrų maišymas!

- Nemanau, kad tai – žanrų maišymas. Jei vedu „Lietuvos balsą“, kodėl negaliu vesti „Žinių“?

- Todėl, kad informacinė laida yra gerokai rimtesnis žanras. Nemanai, kad linksmo, plepaus vyruko įvaizdį turinčiam žmogui nedera vesti „Žinių“?

- Nemanau. Gyvenime esu rimtas žmogus, elgiuosi ne taip, kaip šou. Kai baigsis „Lietuvos balsas“, pramogų žanro mano gyvenime bus minimaliai. „Žinios“ man – kur kas artimesnis dalykas. Vesti jas buvo be galo netikėtas, bet įdomus pasiūlymas, kurį priėmiau entuziastingai.

LRT televizijos „Panoramos“ vedėjas Marijus Žiedas šeimininkavo TV3 „Teleloto“. Tau tai atrodo keista?

- Iš pradžių buvo keista. Vėliau lyg ir įpratau.

- Reikia duoti žiūrovams laiko apsiprasti. Kodėl žmogus, turintis daug eterio patirties, negali vesti „Žinių“? Niekaip nesuprantu. Juo labiau kad informacinė 21.21 val. LNK laida kitokio formato. Šios „Žinios“ laisvesnės ir modernesnės. Sėdi du vedėjai, jie komentuoja dienos įvykius, perteikia naujienas savo žodžiais. Man tai – vienas sudėtingiausių dalykų, bet tikrai išmoksiu.

- A.Zacharevičienė LŽ yra minėjusi, kad vesdamas informacinę laidą per trumpą laiką padarei didelę pažangą. Jautiesi sparčiai tobulėjantis?

- Susilaikysiu nuo išsamesnio atsakymo. Pažanga, ne pažanga… Tiesiog reikia labai daug dirbti. Esu pasirengęs pasiekti kuo geresnį rezultatą.

- Vedei įvairaus dydžio renginius. Tapęs „žiniuku“ galėsi tai dayti?

- Be abejonės, galėsiu, jei jie nebus susiję su kokio nors produkto ar paslaugos reklama. Reklamuoti neleidžia Visuomenės informavimo įstatymas.

- LNK viešųjų ryšių magai tavo vestus „Žvaigždžių duetus“ yra pavadinę prestižiniais. Kokiu prietaisu matuojamas TV projekto prestižas?

- Šis šou nepalieka abejingų. „Žvaigždžių duetai“ tapę reiškiniu. Bet kuriam žmogui pasakyk laidos pavadinimą – visi žino, apie ką kalbama. Kuo TV prekės ženklas geriau žinomas, tuo labiau galima tikėti, kad projektas prestižinis.

- Tavo citata iš 2008-ųjų rugsėjo 13 dieną „LŽ gido“ straipsnio: „Komercinė televizija turi būti orientuota į reitingus. Jie rodo, kad kuo laida paprastesnė ir verčianti žmogų mažiau mąstyti, tuo ji žiūrimesnė. Natūralu, kad kuo daugiau reklamos laiko pritraukti norintys komerciniai kanalai pataikauja masėms, nes televizijos gyvena tik iš reklamos.“ Ar pataikavimas masėms nėra tapęs visokio šlamšto brukimu ir žiūrovų bukinimu?

- Ne. Tiesiog daugelis žmonių nori ramiai įsijungti televizorių, kuris pašonėje kalbėtų kaip geriausias draugas. Šiandien pasirinkimas didžiulis. Ir žmonės renkasi ką žiūrėti.

Jei pardavinėsi tik pieštukus, kurie galėtų būti proto ar kūrybos simbolis, o kitas pradės pardavinėti ryškiau piešiančius flomasterius, tau teks baigti savo verslą. Visas pasaulis tapęs vartojimo kultūra. Norėdamas išlikti, kai viskas greitai keičiasi, turi prie jos derintis ir orientuotis į rinką. Arba gali nukeliauti į negyvenamąją salą, užsiauginti tris kokosų palmes, du bananmedžius, tris mandarinmedžius, ką nors pasisodinti ir gyventi sau.

- Yra TV projektų, kurie tau nepatinka?

- Žinoma, kad yra – tokių nemažai. Nenorėčiau detalizuoti, nes sulaukčiau grįžtamojo atsako.

- Gimei ir užaugai Ukmergėje. Ar dažnai grįžti į šį miestą?

- Porą kartų per mėnesį važiuoju aplankyti tėvų ir giminaičių. Ukmergė – labai gražus miestas, bet jam trūksta dvasios. Panašus miestas Kėdainiai labai pasistengė – jų senamiestis išgražėjęs ir jaukus. Ukmergė irgi turi puikų senamiestį, bet į jį reikėtų investuoti pastangų. Viskas priklauso nuo valdžios, galbūt naujasis meras Vydas Paknys tuo užsiims.

Devintą vakaro mano gimtojo miesto gatvėmis pereina vos vienas kitas žmogelis. Smagu vakare nueiti į kokią nors kavinę.

- Kada pastarąjį kartą verkei?

- (Mąsto.) Neatsimenu. Man būna liūdna, bet nepavyksta išspausti ašaros – galbūt dėl to, kad vaikystėje man sakė, jog vyrai neverkia. Kartais susigraudinu žiūrėdamas gerą filmą.

- Netikiu žmogaus įvaizdžiu, jei jis nepriekaištingas. Tavo reputacija - be jokios dėmelės. Kas slypi už sterilaus Rolando Vilkončiaus įvaizdžio?

- Gal ir esu priėdęs velnių. Nežinau, kodėl visi sako, kad mano įvaizdis nepriekaištingas. Jei viešai nenusimauni kelnių ir nepasirodai prisigėręs, iš karto turi puikią reputaciją?

- Kalbu ne tik apie tai. Eteryje tu visada juokauji subtiliai, duodamas interviu diplomatiškai išsisuki nuo aštrių klausimų, nemėgsti įvardyti dalykų, kurie tau nepatinka. Todėl ir atrodai nuglaistytas teisuolis.

- Suprantu. Bet jei juokaudamas keiksiesi ar tyčiosiesi iš kito žmogaus, lengviausiai pasieksi rezultatą – visiems bus labai juokinga. Tegul tai darantieji pabando juokauti gražiai, nieko neįžeisdami. Tai – žiauriai sudėtinga.

Tarp draugų galiu papasakoti kokį nešvankų juokelį. Nesu sterilus. Turiu savų keistenybių, bet moku jas maskuoti, ir tuo labai džiaugiuosi.

- Įvardyk kokią nors savo keistenybę.

- Neseniai viršijau greitį. Sterilus žmogus nevažiuoja penkiasdešimties kilometrų per valandą greičiu, jis važiuoja keturiasdešimt devynių kilometrų greičiu. Aš važiavau šešiasdešimt penkių kilometrų per valandą greičiu, nors leistinas greitis buvo penkiasdešimt. Siaubas!

- Kaip dažnai keikiesi rusiškais keiksmažodžiais?

- Aišku, kad susikeikiu – ir rusiškai, ir angliškai. Taip nutiko ne vieną kartą. Kadaise bendravau su viena visiems puikiai pažįstama moterimi. Ji pasakė, kad rusiški keiksmažodžiai yra labai geras būdas išlieti pyktį nieko nenuskriaudžiant. Galbūt ir yra tiesos. Kartais geriau išspjauti iš savęs neigiamą energiją. Kartais riebiai nusikeikus labai palengvėja.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"