TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rafailas: grimo kambario ir kitos istorijos

2009 02 21 0:00
Nuotraukos: ©"Lietuvos žinios"

Operos solistui Rafailui Karpiui smagu, kad rado antrąją puselę - buvusią popchoro "O lia lia" vokalistę, dabar profesionalią aktorę Neringą Nekrašiūtę. Merginą jis džiugina nedidelėmis dovanėlėmis, bičiulius - anekdotais, gerbėjus - arijomis ir bitlų dainomis.

Šiomis dienomis R.Karpį galima išvysti per miuziklo "Svynis Todas: Demonas kirpėjas" premjerą. Jis atlieka vieną pagrindinių vaidmenų - Tobijaus. Salėje tarp žiūrovų tikriausiai galima pamatyti ir dainininko mylimąją N.Nekrašiūtę. Ji visada mielai stebi Rafailo pasirodymus. O šiam patinka, kad mergina kaip tikra profesionalė gali patarti, kaip elgtis scenoje, geriau vaidinti personažą.

Plati šypsena.

Pirmą kartą jiedu vienas kitą pamatė prieš aštuonerius metus Lietuvos televizijos grimo kambaryje. Jau tuomet Rafailas buvo nustebintas mergaitės šypsenos. Tąsyk vaikinas ir mergina taip ir nesusipažino. Prieš metus prasidėjus roko operos "Voro vestuvės" repeticijoms, Rafailas pastebėjo nuolat plačiai besišypsančią skruzdėliukų būrio merginą. "Nemaniau, kad tai - tas pats žmogus, matytas prieš daugelį metų grimo kambaryje. Ji taip gražiai šypsojosi, kad dingtelėjo: kažkas bus. Ir įvyko", - pasakoja operos solistas.

Iš pradžių drauge repetavę, vėliau pradėjo draugauti, galiausiai Rafailas ir Neringa kartu apsigyveno. Jiedu mėgsta vienas kitą palepinti, nustebinti nedidelėmis dovanėlėmis. "Viskas prasideda nuo savęs, kai pasiilgsti žmogaus, nori dar labiau jį džiuginti, parodyti, kad jis tau rūpi, kad prisimeni. Žaisliukai, gėlytės - smagi dėmesio išraiška", - paaiškina dainininkas.

Bitlomanas

Menininkų poros aplinkiniai nuolat klausia, ar jiedu neketina parengti bendro projekto. "Turime profesijas, kurios mums labai patinka. Kol kas rimtai nieko nesvarstėme, nelabai tam yra laiko, tik kartais pasvaičiojame. Jeigu ir daryti, tai tik kokybiškai ir profesionaliai. Neįsivaizduoju kaip, tarkime, per savaitę galima būtų tinkamai parengti dainą. Dabartiniuose projektuose pasitaiko tokių kuriozų, kai scenoje žmogus vaizduoja, kad brazdina gitarą. Juokingiausia ne tai, kad instrumentas neįjungtas, bet tai, kad tuo metu fonogramoje gitara neskamba. Kai pasigirsta jos melodija, žmogus persimeta instrumentą per petį", - gūžteli pečiais solistas. Todėl jis ir atmeta televizijų muzikinių projektų pasiūlymus. Tai anaiptol nereiškia, kad jam nepatinka estradinė muzika.

Rafailas - aistringas "The Beatles" gerbėjas. Turi surinkęs didžiulę šios grupės atributikos kolekciją. "Jau mokykloje "The Beatles" man buvo pavyzdys. Pats panorau būti ant scenos, grojau keliose grupėse gitara, būgnais. Patiko "The Beatles" požiūris į muziką, nes kūrė ne vien gražias melodijas, bet atskleidė ir savo pasaulėžiūrą. Gaila, kad Lietuvoje pernelyg mažai profesionalios estradinės muzikos", - sako Rafailas. Praėjusią vasarą per festivalį "Be2gether" specialioje palapinėje jis su kolegomis koncertavo - ten kelias dienas skambėjo grupės "The Beatles" kūriniai.

Išpiešė mokytojo automobilį

Nors tėvų profesijos nesusijusios su menais, jie palaikė sūnų renkantis muzikinį kelią. "Mama vedė į įvairius užsiėmimus. Kai pamatė, kad neblogai sekasi vokalo pamokos, ragino jas tęsti. Ji labai domėjosi mano veikla, iki šiol didžiausia mano gerbėja", - pasakoja solistas. Šešerių ėmė lankyti legendinį "Ąžuoliuko" chorą. "Šis choras man labai didelę įtaką padarė. Tai tarsi klanas, ir dabar stengiuosi nuvykti į rengiamus suvažiavimus. Puikiai prisimenu, kaip stovyklaudavome, kaip krėsdavome pokštus, pavyzdžiui, mokytojų automobilius išpiešdavome guašu. Kartą užrašėme: "Pūsk dūdą, kol jaunas", - kvatoja pašnekovas.

Rafailui renkantis operos dainininko profesiją, visai šeimai buvo neramu dėl finansinio stabilumo ateityje. "Dainininkui iš tiesų nelengva prasiskinti kelią. Baigęs mokyklą, įstojau į Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą bei Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Pasirinkau dainavimą. Žinoma, kartais dvejodavau dėl savo pasirinkimo. Ketvirtame kurse buvo labai nejauku ir neaišku dėl ateities. Tuomet dirbau teatre, turėjau nemažai veiklos, bet dėstytojai staiga prirašė "skolų", dekanatas pranešė, kad dėl prasto lankomumo nebeskirs stipendijos. Mokslo įstaiga tikrai nepalaikė žengiant toliau. Tokios akimirkos varo į neviltį, jautiesi bejėgis. Tačiau niekada nemaniau, kad reikėtų liautis dainuoti", - pasakoja operos solistas.

Dainuojantis padavėjas

Tiesa, jam teko užsidirbti pinigų ir ne iš tiesioginės veiklos. "Esu nusifilmavęs keliuose kino festivalio "AXX" filmuose, vasaromis dirbau Palangos klube "Kupeta". Buvau dainuojančių ir vaidinančių padavėjų komandoje. Per koncertų pertraukas rengdavome pasirodymus, o nulipę nuo scenos vėl tapdavome padavėjais. Dalyvavau TV3 laidoje "Gintarinė ledi". Ši laida man, tuomet trečiakursiui, suteikė finansinę nepriklausomybę", - sako Rafailas.

Pašnekovas džiaugiasi, kad būdamas dainininkas, turi galimybę keliauti. Pernai su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatro kolektyvu gastroliavo Ispanijoje ir Izraelyje.

2008-aisiais vaikinas buvo įvertintas "Operos vilties" apdovanojimu už Misailo vaidmenį operoje "Borisas Godunovas". "Šis apdovanojimas - labai netikėtas. Kai dirbi, negalvoji apie įvertinimus, tad "Operos viltis" tapo maloniu siurprizu. Paglostė savimeilę", - šypsosi solistas.

Moka iš savęs pasijuokti

Rafailo draugų būrys labai įvairus - skirtingo amžiaus ir profesijų. "Manau, kad amžius draugystei neturi reikšmės. Svarbiausia - pagarba vienas kitam. Penkiolikametis gali būti plataus mąstymo, išsilavinęs ir mokantis bendrauti, o vyresnio amžiaus žmogus priešingai - gali nustebinti neišprusimu", - įsitikinęs dainininkas.

Rafailas - žydų kilmės ir to neslepia. "Didžiuojuosi savo kilme ir džiaugiuosi būdamas Lietuvos žydas, kad prieš keletą šimtų metų protėviai pasirinko būtent šį kraštą. Čia mano gimtieji namai. Niekas negalėtų pasakyti, kad tai - ne mano šalis. Dėl mano tautybės įvairių nesmagių situacijų pasitaikė, ypač mokykloje. Tačiau to neakcentuoju, nes tie žmonės patys savimi, savo gyvenimu nepatenkinti ir nori suversti kaltę kitam", - įsitikinęs solistas.

Draugų kompaniją Rafailas mėgsta palinksminti anekdotais apie žydus. "Beveik visus sveiko humoro anekdotus apie save sugalvoja patys žydai. Jie sugeba iš savęs pasijuokti. Žinoma, jei nepažįstamas žmogus imtų pasakoti įžeidų anekdotą apie žydus, aš jį taip pat sudirbčiau", - sako Rafailas.

Pabūti su artimaisiais

Dainininkas prisipažįsta, kad religija jam svarbi, bet negalėtų savęs vadinti praktikuojančiu judėju. "Manau, kad yra vienas Dievas, tik visi mes skirtingai jį įsivaizduojame. Religija turėtų mokyti žmones gyventi taikiai, gerbti vienam kitą. Neteisingas jos traktavimas skiria žmones ir sukelia karus", - apgailestauja Rafailas.

Vaikinas daug dainuoja jidiš kalba, tačiau ne visų žydiškų tradicijų spėja laikytis. "Tokios šventės kaip žydiškos Velykos arba kitaip - Pesachas labai svarbios, tam, kad sulėtintum darbo tempą ir atrastum laiko pabūti su artimais žmonėmis. Su tėvais švęsdavome Hanuką. Mėgstamiausia šios šventės dalis, kai vaikai prašydavome tėvų "Hanuka geld", tai yra Hanukos pinigėlių. Deja, jau užaugau..." - šypteli Rafailas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"