TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ramintai nerūpi televizijos pinigai

2014 05 10 6:00
"Vaikai yra gaivalas, sukeliantis daugybę stiprių ir tikrų emocijų", - šypsosi R.Stanaitytė-Česnulienė, auginanti tris atžalas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

„Tikiuosi, kad kai LŽ publikuos šį interviu, jis bus smagus ir lengvai virškinamas“, - po beveik valandą trukusio pokalbio šypteli „Lietuvos ryto“ televizijos pašnekesių laidos „Viskas bus gerai“ vedėja Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Pokalbio temos: nykūs laidos pašnekovai, juodadarbės prekybos centro kasininkės ir gėdinga feisbuko žinutė, kurią balandžio 25-ąją paskelbė kalbinama moteris.

- Išbandei itin skirtingus televizijos žanrus – buvai LNK diskusijų laidos „Prieštarauk!“ žurnalistė ir redaktorė, „Žinių“ žurnalistė, pjautynių šou „Teismas“ vyriausioji redaktorė, TV3 infošou „Be tabu“ reporterė, besidomintiesiems kariuomene skirto LRT televizijos projekto „Nepabuvęs kareivėliu“ redaktorė ir vedėja. Kuriame iš šių darbų jauteisi ne savo kailyje?

- Nebuvo tokios laidos. Visur jaučiausi savo vėžėse, nes žurnalistika buvo mano svajonių profesija. Kai pasidarė nelabai įdomu, supratau, kad reikia keisti kailį. Tiesiog išsisemi, suvalgai ir suvirškini. TV projekte gauni tai, ko norėjai, duodi tai, ką norėjai, bet supranti, kad laikas baigėsi. Paprastai iš laidų išeidavau, kai jos įsisiūbuodavo. Dažniausiai žmonės neišeina iš „teliko“, o man paprasčiausiai nusibodo. Kai jaučiu, kad noriu ką nors keisti, keičiu.

- Nuo praėjusių metų spalio vedi „Lietuvos ryto“ televizijos pokalbių laidą „Viskas bus gerai“. Tu – vienintelė profesionali projekto žurnalistė, nes šou drauge šeimininkauja Renata Mikailionytė – buvusi manekenė, trečioji laidoje - aktorė Edita Užaitė. Nesijauti stipresnė kalbintoja nei tavo kolegės?

- Ne. „Viskas bus gerai“ nėra analitinė publicistinė laida. Tai – kitoks formatas. Sėdi trys draugės, kurios klausinėja. Kiekviena mūsų turi savo požiūrį, išsilavinimą ir skirtingą išmanymą. Renata ir Edita klausinėja vienų, aš – kitų dalykų. Gražus derinukas, gražus žaidimukas. Moterys gali nekonkuruoti, o papildyti viena kitą. Esu patenkinta mūsų tandemu.

Man patinka tai, kad esame pozityvus projektas. Nusibodo tos TV diskusijos, aštrūs pokalbio kampai ir kategoriškos nuomonės, ginamos mosikuojant rankomis. Visi kapstosi su kastuvais ir džiaugiasi išrausę daugiau purvo. Aštrių diskusijų prisiragavau – buvo „Prieštarauk!“, buvo „Teismas“. Noriu lengvumo, noriu, kad būtų linksma ir informatyvu. Viskas bus gerai.

R.Stanaitytė-Česnulienė sako, kad kiekvienas kanalas rodo laidų, kurių neverta žiūrėti, "Lietuvos ryto" televizija - ne išimtis.

- Į laidą kviečiatės įvairiausių svečių – pradedant architektu, „Anties“ lyderiu Algirdu Kaušpėdu ir baigiant šokolado manufaktūrininku Domantu Užpaliu. Pasitaiko, kad pašnekovas nykesnis už lietuvišką žiemą?

- Taip. Jeigu jis neįdomus, neatsiskleidžia – žiūrovui neįdomu. Kartą pažiūrėjusi laidą sakiau sau, kad reikia ką nors daryti dėl savo veido išraiškos, nes akivaizdu, jog man nepatinka tai, ką pasakoja pašnekovas. Tai – neprofesionalu ir netinkama. Jei neradau kampo, kuriuo galiu atskleisti jį kaip kvapniausią rožę, tai – mano problema. Būna, kad nepavyksta atskleisti asmenybės – bandai, bet neišeina.

Beje, tu įvardijai vienus smagiausių herojų. A.Kaušpėdas – labai įdomus žmogus. Buvau sutikusi jį seminaruose, kuriuose jis kalbėjo apie verslą, lyderystę, ekonomiką ir kitus dalykus. Algirdas daug matė ir daug pasiekė. Atsipūtęs šokolado princas D.Užpalis yra visiškas pankas, pradėjęs nuo nulio. Jis tiki tuo, ką daro, jo verslas kuriamas su meile.

- „Lietuvos ryto“ televizija rodo laidų, kurių neverta žiūrėti?

- Kai uždavei šį klausimą, gudriai sužybsėjo tavo akys. Kiekviena televizija rodo tokių laidų, kurias man neįdomu žiūrėti. „Lietuvos ryto“ televizija – taip pat. Jokiam kanalui negiedu pagyrų.

Negaliu būti kategoriška ir neturiu kompetencijos nurodinėti, kokius projektus reikia išmesti iš programų tinklelio. Skiriasi rytinių, dieninių ir vakarinių laidų auditorija, skiriasi žiūrovų skonis.

- Į televiziją grįžai po dešimties metų pertraukos. Įtakos šiam sprendimui turėjo pinigai?

- Pirmą kartą gyvenime pajutau, kad mano grįžimas į TV visai nesusijęs su pinigais. Net keista. Galiu sau leisti būti televizijoje ne dėl finansų – dirbu ir užsidirbu kaip nepriklausoma komunikacijos konsultantė. Jeigu „Lietuvos ryto“ televizijos pasiūlymas būtų buvęs neįdomus, būčiau sakiusi „ne“. „Viskas bus gerai“ esu dėl malonumo. Neplanavau ateiti į laidą, nors viską gyvenime mėgstu planuoti - bet esantis aukštybėse turi žiauriai gerą humoro jausmą. Suprantu, kad kažkas dar kartą sujauks mano planus, bet aš dėl to neverksiu.

- 2003-2010 metais viename prekybos centre dirbai viešųjų ryšių vadove. Šiais laikais lytis turi reikšmės darant karjerą?

- (Mąsto.) Mano atveju tai neturėjo jokios reikšmės, bet matau, kad gyvenimas vyrams palankesnis. Kažkodėl stipriosios lyties atstovai atrodo patikimesni. Žmonių mąstymas keičiasi, tačiau ne taip greitai.

Pasitraukti iš prekybos centro buvo gana sudėtingas žingsnis, bet atėjo laikas, kai supratau, kad manęs ši veikla nebedžiugina. Buvę mano darbdaviai gavo šimtą norinčiųjų tapti viešųjų ryšių žmogumi CV. Sužinojusi tai supratau, kad turbūt sėdėjau aukso pilyje, šalia kurios ganosi auksinės avelės. Tačiau aš norėjau pokyčių ir jie mane iki šiol „veža“.

- Tau negaila buvusios darbovietės kasininkių, ariančių už grašius?

- Prieš Kalėdas ir kitomis progomis visi mūsų prekybos tinklo darbuotojai, sėdintys biure, pakyla nuo minkštų kėdžių ir eina padėti kasininkėms. Jie krauna pirkinius į pirkėjų krepšelius, išpakuoja prekes ir t.t. Ta proga sėdėjau kasoje ir prižiūrima mergaitės nuoširdžiai mokiausi. Man buvo gaila ne kasininkių, o liūdnų, piktų, pilkų žmonių, kurie pirko. Jėzus Marija! Mano mielieji, viešai jūs mėgstate gailėti kasos darbuotojų, bet kaip jūs patys su jais elgiatės? Kai kurie pirkėjai yra tikri krokodilai, kurie nepakelia į tave akių arba priekabiauja. Bepigu aprėkus kasininkę pareiti namo, įsijungti kompiuterį ir rašyti, kad niekšai prekybininkai išnaudoja žmones. Tai – veidmainiška.

- Esi iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos narė. Tai – pirmasis Lietuvoje skaidrumo ženklas, kuriuo savo produkciją, medžiagą ar dokumentus žymi įmonės ir organizacijos, pasisakančios už etiško verslo kultūrą. Sakoma, kad pirmasis milijonas visada nešvarus. Ką manai?

- Viskas priklauso nuo to, kuriais laikais uždirbtas tas milijonas. Pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai viskas keitėsi, būtų buvę sunku rasti verslininką, kuris atitiktų visus skaidrumo kriterijus. Tačiau šiandien pirmąjį milijoną tikrai galima užsidirbti skaidriai. Tik kartais pritrūksta kantrybės, kartais užvaldo gobšumas.

- „Google“ surado tik vieną interviu, kurį esi davusi. Tu neįdomi žurnalistams ar jie neįdomūs tau?

- Negaliu kalbėti žurnalistų vardu. Jie man įdomūs, nes pusė žurnalistų – buvę mano kolegos, smagu su jais susitikti. Pati nesiveržiu į žiniasklaidos puslapius – neturiu jokio noro mirgėti spaudoje ir internete.

- Jeigu neturi tokio poreikio, kodėl sutikai kalbėtis?

- Nes tu paskambinai ir gražiai paklausei, ar duočiau interviu. Neturėjau išankstinės intencijos ir priešiškumo. Be to, internete radau tavo interviu su LRT televizijos diskusijų laidos „Teisė žinoti“ vedėja Rita Miliūte ir pamaniau: „Jei tokia protinga moteris kalbėjosi su tavimi, galiu kalbėtis ir aš.“

- Turi trylikametę dukrą Gustę ir du sūnus, Herkui – šešeri, Arui – ketveri. Kuri tavo atžala kelia daugiausiai rūpesčių?

- Daugiausiai rūpesčių, kai visos atžalos kartu sukelia didžiausią triukšmą. Motinystė yra rūpestis, papildytas džiaugsmu. Tai – fantastiškas dalykas, apie kurį galėčiau pasakoti penkias valandas. Vaikai yra gaivalas, keliantis daugybę stiprių ir tikrų emocijų, kurių kitaip nepatirsi. Ir džiaugsmas, ir euforija, ir neviltis, ir panika, ir nemiga – viskas drauge. Aš tuo mėgaujuosi. Kiekvienai pelėdai savi pelėdžiukai gražiausi, bet mano dukra ir sūnūs - nerealūs.

- Balandžio 25 dieną tavo feisbuko profilio įrašas skelbia, kad nusipirkai naują suknelę. Tai – tikrai svarbi naujiena, kurią reikia žinoti socialinio tinklo vartotojams?

- Aišku, kad ne. Juokinga, tuščia, bobiška, blondiniška ir netgi gėdinga žinia – visiškai pritariu tau. Bet suknelė labai graži. Mano naujieną galima vertinti kaip moterišką protrūkį, kaip saviironiją ar kažkieno reklamą. Vertink, kaip nori.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"