TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rasa nebijo nei skorpionų, nei tarantulų

2013 07 19 6:00
R.Eilunavičienė dirbo krūvą darbų - pradedant savaitraščiu "Sargyba" ir baigiant sveikatos apsaugos ministro atstove žiniasklaidai. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

TV3 laidos gyvūnų mylėtojams „Mūsų gyvūnai“ vedėja Rasa Eilunavičienė spinduliuoja energija. Moteris "Lietuvos žinių" žurnalistui pasigiria, kad darbas jai yra pomėgis, malonumas. Ir nepamiršta pridurti, jog prieš imdamas globoti bet kokį gyvūną, turi jį rinktis atsakingai.

- Apie tave ir apie TV3 „Mūsų gyvūnus“ internete beveik nėra jokios informacijos. Kodėl nežaidi viešųjų ryšių žaidimų?

- Geras klausimas. Man smagu, kad ir be jų žmonės vertina laidą – gaunu puikių atsiliepimų ir iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Italijos, Vokietijos lietuvių. Iš auditorijos man atkeliauja daug gerų emocijų. Žinoma, didesnė informacijos sklaida yra pliusas. Skirsiu tam laiko.

- TV3 neplatina pranešimų žiniasklaidai apie tavo laidą. Nemanai, kad projektas būtų žiūrimesnis, jei auditorija gautų nuolatinį informacijos srautą?

- Manau, kad taip. Ties tuo dirbu.

- Suteikiu tau minutę savireklamai. Reklamuokis!

- Nemoku reklamuotis. (Juokiasi.) Rudenį įsijunkite laidą, nes ji ir smagi, ir naudinga. Maloniai praleisite laiką.

- Šiuo metu atostogaujantys „Mūsų gyvūnai“ TV3 eteryje buvo rodomi pusę metų. Laida grįš į eterį?

- Grįš – jau pradėjome filmavimus. Nuo rudens ji bus rodoma šeštadieniais 10 val. ryto. Iki atostogų projektą rodė 9 val. ryto. Būsima pozicija programų tinklelyje geresnė.

Nesijaučiu dirbanti, nes mano darbas man yra hobis ir „kaifas“. Patinka filmuoti, mėgstu gyvūnus. Man gera.

- Nacionaliniame eteryje tavo projektas turi bene vienintelį konkurentą – BTV „Duok labas“. Galėtum apie jį pasakyti ką nors kritiško?

- Apie kolegas – tik gerai arba nieko. (Juokiasi.) Žurnalistai turi palaikyti vieni kitus. Kas būtų, jei kapotumėmės tarpusavyje?

Kuo daugiau laidų apie gyvūnus, tuo labiau išlošia žmonės – jie gauna daugiau informacijos. Kai kuriose laidose matau savo kurtų rubrikų atgarsių. Neįvardysiu jų pavadinimų. Žiūrovas atsirenka. Man labai smagu, kai žmonės sako, kad laukia sugrįžtančių „Mano gyvūnų“, nes jų trūksta. Tai – pats geriausias įvertinimas.

- Sakoma, kad gyvūnai panašūs į savo šeimininkus. Tiesa?

- Mačiau labai daug į augintinius panašių žmonių. Žmonės renkasi gyvūnus charakteriu ir bruožais panašius į save. Kai kurie supanašėja ilgainiui. Jei ramus pagyvenęs žmogus įsigyja mažą šuniuką, jis prisitaiko prie šeimininko būdo – tampa ramesnis ir lėtesnis. Jei sportuojantis vaikinas ar mergina įsigyja sportišką šunį, jie kartu treniruojasi ir taip pat pasidaro panašūs. Pažįstu vieną veterinarijos gydytoją, savo plaukų spalvą pradėjusį derinti pagal šuns spalvą. (Juokiasi.)

- Iš to, kokį augintinį turi, galima spręsti apie žmogaus būdą?

- Iš dalies taip. Pastaruoju metu aktuali tema – koviniai šunys. Seniau buvo madinga įsigijus tokį keturkojį pjudyti jį su kitu šunimi ir rungtis, kieno gyvūnas „kietesnis“. Vykdavo uždaros kovos. Tačiau yra ir tokių šeimų, kurios įsigyja kovinį šunį ir su juo aktyviai leidžia laisvalaikį, dalyvauja rungtyse.

- Esi mačiusi šunų kautynių?

- Mačiau bene 1990-aisiais. Tai – žiauri pramoga, man nepriimtina. Manęs netraukia tokie dalykai.

- Paprastai kates mėgstantys žmonės nemėgsta šunų ir priešingai. Kuriuos keturkojus labiau myli tu?

- Vienu metu turėjau ir šunį niūfaundlendą Ardą, ir neveislinę katę Mauriką. Jie puikiausiai sutardavo. Dažniausiai šunys draugauja su katėmis – tik reikia juos tinkamai supažindinti.

Man patinka daugelis gyvūnų. Kiekvienas jų savitas ir įdomus. Puikiai suprantu ir tuo žmones, kurie augina vorus, varles arba iguanas. Gyvūnas gali būti žmogaus draugas, padedantis pabėgti nuo vienatvės. Šunys, katės ir arkliai yra terapiniai padarai. Tyrimais nustatyta, kad jų glostymas turi labai teigiamą poveikį žmogui. Jei esi vienišas, patarčiau įsigyti gyvūną. Aišku, prieš jį įsigyjant reikia apsvarstyti, ar galėsi augintiniui skirti pakankamai laiko – reikia jį ir dresuoti, ir vedžioti.

R.Eilunavičienei patinka daugelis gyvūnų. "Kiekvienas jų savitas ir įdomus", - sako moteris.

- Ką manai apie žmones, savo keturkojus išmetančius į gatvę?

- Vertinu labai neigiamai. Prieš pasiimdamas bet kokį gyvūną turi jį rinktis atsakingai. Yra žmonių, kuriems patariau nepirkti jokio gyvio, nes jiems neužtektų laiko juo rūpintis. Prieš porą metų žmonės masiškai pirko Sibiro haskius. Jie labai gražūs, bet su jais reikia sportuoti, daug bėgioti.

- Jei šeimininkas muša savo gyvūną, tai reiškia, kad jis pakeltų ranką ir prieš žmogų?

- Negaliu atsakyti – reikėtų klausti psichologo. Dažniausiai gyvūnas mušamas, jei jo šeimininkas neišmano kaip pasiekti dresiravimo rezultatų. Tokiu atveju patarčiau kreiptis į specialistus – į dresuotojus arba į gyvūnų elgesio žinovus. Mušti savo augintinį nenormalu, taip neturėtų būti.

- Pamaitintum benamę katę, jei tokią pamatytum prie savo namų?

- Aš ne kartą maitinau namų neturinčią katę. Man tai rūpi. Ne tik pamaitinu – dar ir pakasau. Paimčiau tokią katę namo, bet jai reikia skirti laiko, o aš pastaruoju metu jo neturiu. Viskam savas laikas.

- „Gyvūnų globa“, „5 pėdutės“, „Lesė“ ir kitos gyvūnų globos organizacijos rūpinasi šeimininkų neturinčiais gyvūnais. Turbūt čia dirbantys žmonės yra geraširdžiai…

- Norėtųsi tikėti, kad taip yra. Yra labai daug gyvūnus mylinčių savanorių, kurie nesavanaudiškai aukoja savo laiką ir ieško augintiniams naujų šeimininkų negaudami jokio atlygio. Džiaugiuosi, kad yra tokių žmonių.

Gerai tai, kad kai kurios globos organizacijos internete viešina, kur išleidžiami surinkti pinigai. Sveikintina, kad yra žmonių, kurie joms aukoja. Tik reikėtų pasidomėti, kaip bus išleistos lėšos.

- Gyvūnai šypsosi?

- Mačiau, kad šypsosi. (Juokiasi.) Kai gyvūnų nuotaika gera, pasikeičia jų snukučio mimika.

- Azijos šalių kavinėse galima paragauti keptos šunienos ir katinienos. Sutiktum užkąsti?

- Sunku pasakyti. Ragavau visokios egzotiškos mėsos – krokodilienos ir strutienos. Ko gero, atsisakyčiau valgyti šunį arba katiną. Tai – gyviai, su kuriais žmogus bendrauja, kurie rodo emocijas, charakterį.

- Yra gyvių, kurių negali pakęsti?

- Reikėtų pamąstyti. Skorpionas man nekelia antipatijos – esu jį laikiusi rankose. Delnuose laikiau ir tarantulą. Labai gražūs Čilės tarantulai. Nenorėčiau džiunglėse susidurti su didžiuliais ropliais, nes negalėčiau pati apsiginti.

- Užaugusi tavo trejų metukų dukrytė Laura mylės gyvūnus?

- Labai tikiuosi, kad taip. Kai nuo mažens esi supažindinama su gyvūnais, labiau jais domiesi. Kai glosto šunį, Lauros akys žiba.

- Stažavaisi tiriamosios žurnalistikos kursuose Latvijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje ir kitose šalyse. Tau pravertė ši patirtis?

- Pravertė, nes esu veikli ir dirbau įvairių darbų – buvau savaitraščio „Sargyba“ žurnalistė, dariau interviu „LRT televizijos“ „Panoramai“ ir „Vakaro žinioms“, buvau laidos „VRS 666“ apie nusikaltimus ir jų prevenciją redaktorė, vedžiau rytinę LNK laidą „Ryto ratas“ ir t. t.

- 2006-2008 metais dirbai sveikatos apsaugos ministro atstove žiniasklaidai. Tau patiko šis darbas?

- Labai patiko. Buvau Sveikatos apsaugos ministerijos ir žiniasklaidos tarpininkė. Stengdavausi kuo sparčiau suteikti žurnalistams informaciją. Puikiai supratau, kad žiniasklaidos žmonėms reikia greitai gauti medžiagą. Tokiame darbe labai daug bendravimo su žmonėmis. Kai manęs žurnalistai klausdavo, kaip sekasi dirbti kitoje barikadų pusėje, sakydavau, kad mes dirbame toje pačioje pusėje, nes mūsų tikslas bendras. Dirbdama gavau labai smagios patirties.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"