TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rašytojų "darbanamis" Ventspilyje

2006 08 26 0:00
Vladas Braziūnas Tarptautinių Ventspilio rašytojų ir vertėjų namų kiemelyje.
Almos Braziūnienės nuotrauka

Išgirdus, kad rašytojas ir vertėjas Vladas Braziūnas vasarojo Latvijoje, buvo smalsu, kodėl būtent ten, kaimyninėje šalyje, jis ieškojo kūrybinio polėkio

- Kokie vėjai jus nupūtė į rašytojų poilsio namus Ventspilyje?

- Rašytojui poilsis tėra tik vieno darbo ar vieno rašomojo kelmelio pakeitimas kitu, tad vykau tikrai ne į poilsio, o į Tarptautinius Ventspilio rašytojų ir vertėjų namus, patogius pirmiausia dirbti. Lietuviai esame girdėję apie panašias vietas Visbyje Švedijoje ar, tarkim, Rodo saloje Graikijoje, ne vienas ten ar kitur yra ir padirbėjęs. Latviai, pirmiausia prozininkė Nora Ikstena, sveikai pamanė, jog jie nėra prastesni už švedus ar graikus, kurie garsina savo šalis tokiais namais: kiek jau apie tas šalis prirašyta, taip pat ir lietuviškai, kiek pažinčių, virstančių kūrinių vertimais, tenykščiai rašytojai yra užmezgę visoje Europoje, ir ne tik!.. Žodžiu, latviai išmintingai sujungė Latvijos kultūros ministerijos, Ventspilio savivaldybės ir Latvijos literatūros centro (jo priedermės panašios kaip mūsų "Lietuviškų knygų") jėgas, ir birželio 30-ąją buvusi istorinė Ventspilio rotušė saviems ir užsienio rašytojams buvo pristatyta kaip jų namai, o keletas iš mūsų buvome ir įvesdinti į juos - kaip pirmieji gyventojai, stipendininkai.

Susibūrimai valgomajame

- Ar patiko, kokia ten aplinka?

- Specialiai tam restauruotas dviaukštis mūrinukas su uždaru kiemeliu. Pagrindiniame pastate salikė, kompiuterių kambarys, keletas modernių celių, viena - tavo. Bendra virtuvė, bendras valgomasis. Lietuviams gerai pažįstamas latvių poetas Knutas Skujeniekas iškart įvedė tradiciją, kad visi namų gyventojai čia kasdien kitus pavaišintų kokiu nors savo nacionaliniu patiekalu, taigi valgomasis tapo smagia susibūrimų vieta. O gražiausia tai, kad čia susirinka tokių pat poreikių žmonės: ir linkę bendrauti, ir žinantys, kas yra šventos darbo valandos.

Apie patį Ventspilį, kaip vieną iš pačių europietiškiausių mano regėtų miestų, būtų atskira ilga šneka. Pavergė.

Į kelionę - su fotoaparatu ir kompiuteriu

- Ką veikėte - ilsėjotės, pramogavote ar sėdėjote prie rašomojo stalo ar kompiuterio ir ką nors kūrėte?

- Ilsėjausi? Pramogavau? Taip, fotografavau. Dar su latvių poetais Eduardu Aivaru ir Janiu Ruokpelniu, kai šis jau buvo baigęs numatytą romano puslapių skaičių, vis kitomis spalvingai žydinčiomis senamiesčio gatvelėmis diskutuodami eidavome prie jūros, į platų puikaus smėlio paplūdimį, jaukiai pustuštį kaip tik per tuos baisiuosius karščius, kai Palangos paplūdimyje žmonės tilpo tik stati...

Buvau nusivežęs kompiuterį - taigi ir visus savo darbus. Tarkim, buvau bebaigiantis versti Švedijoje gyvenančio latvių poeto Jurio Kronbergo eilėraščių knygą (vieną didelį ciklą) "Vilkas Vienakis", tad buvo didžiai pravartu pagyventi Jurio intonacijų apsuptyje... Šiek tiek patobulinau savo vertimą - Rainerio Marijos Rilke's prancūziškai rašytą "Rožių" ciklą; jo laukia "Apostrofos" leidykla. Šiai leidyklai taip pat turiu įteikti savo eilėraščių ir latvių poezijos vertimų knygą - rašiau, verčiau, kai ką iš tų darbų perskaičiau liepos 20 dieną per šių namų surengtą mūsų su Eduardu Aivaru ir Janiu Ruokpelniu kūrybos vakarą, ten dar rodžiau ir savo nuotraukas - ir fotografuotas Ventspilyje, ir ankstesnius latvių rašytojų portretus.

Iš įvairių pasaulio kraštų

- Kas dar ten atostogavo, su kuo bendravote, kaip leisdavote vakarus?

- Rašytojų ar vertėjų, atliekančių atostogavimo bausmę, Ventspilyje kaip ir nepastebėjau. Tiesa, ne visi dirbo ištisą mėnesį, taigi dar teko pabūti su Švedijos kinu Li Li, prisiminti, kad ne tik per vieną Poezijos pavasarį esame kartu po Lietuvą smagiai važinėję, bet ir mano eilėraščio personažu kadaise jis tapęs: "kinas / Li Li prašo vis ryžių, grįžti užkimęs // iš poezijos šventės, nebūna / poezijos švenčių"... Čia Li Li su Juriu Kronbergu rengė latvių poezijos antologiją kinų kalba. Kaip latvių poezijos vertėja į anglų ir švedų kalbas čia dirbo Švedijoje gyvenanti latvė (Jurio Kronbergo žmona) Mara Ruozytė. Į lenkų kalbą latvių Anselo Kaugero, Ingos Abelės, Andros Neiburgos prozą vertė Rygoje gyvenantis lenkas Krzysztofas Szyrszenas, į ukrainų kalbą latvius vertė ten pat gyvenantis Jurijus Sadlovskis. Romaną rašė jaunas estas Heeno Sassas, noveles - jauna latvė Agnesė Krivadė. Tarptautiniai Ventspilio rašytojų ir vertėjų namai veikia ištisus metus (po manęs ten nuvažiavo lietuviai Marius Burokas ir Darius Šimonis), bet vien jau pirmo mėnesio darbai turėtų sakyti, jog latviai, propaguodami savo literatūrą ir valstybę, bus žengę didžiulį strateginį žingsnį, sunkiai įmanomą pervertinti.

Taigi su visais minėtais žmonėmis daugiausia ir bendravau. Su visais leisdavome nuo darbo likusias laisvas dienos ar vakaro valandas - kalbėdamiesi, valgomajame ar kiemelyje gurkšnodami arbatą, jūroje ar pirtyje maudydamiesi, pagaliau įvairiomis kalbomis dainuodami, Knutui Skujeniekui užvedus - ir lietuviškai...

Trumpas pabėgimas

- Ar dar kur nors buvote nukeliavęs šią vasarą, ar tik į Latviją?

- Čia turiu prisipažinti, jog po Ventspilio namų atidarymo, nors ir turėjau likti ten, teko grįžti į Vilnių, nes turėjau baigti rengti pirmąjį tarptautinio sambūrio "Magnus Ducatus Poesis" viešą pasirodymą - liepos 5-ąją Minske, Lietuvos Respublikos ambasadoje, švenčiant Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną. Buvo ten toks poetinis ir muzikinis vyksmas, toks raiškus, nors ir neapibrėžto žanro, kūrinys, jo autoriai ir atlikėjai - baltarusių, lenkų, lietuvių, ukrainų poetai, baltarusių, latvių (latgalių), lietuvių muzikai. Viskas pavyko, regis, puikiai, tad vis šioks toks pasitenkinimas dėl paaukotos darbo savaitės ir dėl to, kad nebeturėjau laiko pasirūpinti net savo kelionėmis į kitų šalių poezijos festivalius, kur buvau kviečiamas...

- Ar Lietuvoje rašytojai turi kur ilsėtis?

- Kas turi, tas turi... Bet iš esmės čia - pačių skęstančiųjų reikalas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"