TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rašytojui Maidanas - lyg grįžimas į praeitį

2014 02 01 6:00
J.Melnikas Maidane gruodžio mėnesį. Asmeninio archyvo nuotraukos

Ukrainiečių kilmės lietuvių rašytojo Jaroslavo Melniko gyvenime būna mistinių sutapimų. Gruodį lankydamasis Kijeve, pamatęs Maidane ant barikados užsilipusį vyrą, rašytojas nufotografavo jį kaip simbolį. Vėliau sužinojo, kad šis tapo pirmąja protestuojančios Ukrainos auka. O pirmo sužeisto protestuotojo, ką tik atvykusio gydytis į Lietuvą, pavardė - tokia kaip ir rašytojo.

Rudenį Lietuvoje išleidęs naują romaną J.Melnikas pastebėjo, kad vaizduotės sukurtos istorijos atspindžių yra šiandienėje Ukrainoje. Apie gimtąjį kraštą, Lietuvą ir bendras sąsajas rašytojas pasakojo LŽ žurnalistei.

Vienija meilė laisvei

Iš Ukrainos kilęs rašytojas J.Melnikas Lietuvoje gyvena beveik tris dešimtmečius. Jis taip prisistato: "Esu lietuvių rašytojas, ukrainiečių kilmės." Gimtasis kraštas jam labai rūpi. Jis nuolat domisi, kas vyksta Ukrainoje, ir tiki, kad Maidano protestuotojai laimės. Pasak J.Melniko, ukrainiečių tauta nori, kad senoji sistema būtų sugriauta ir sukurta nauja - demokratinė.

"Su Ukraina esu susijęs šaknimis. Lietuvoje gyvenu seniai. Tačiau kai gimtojoje šalyje prasidėjo tokie įvykiai, manyje prabudo archetipas, - su šypsena kalbėjo J.Melnikas. - Taip, reaguoju jautriai. Man labai malonu, kad žmonės Lietuvoje reaguoja panašiai." Jis prisiminė Lietuvos rašytojų sąjungoje surengtą literatūros skaitymo vakarą Ukrainos protestuotojams palaikyti ir piliečių akciją "Ištiesk ranką Ukrainai" Vilniuje. Abiejuose ir pats dalyvavo. J.Melnikas žino, kad socialiniuose tinkluose lietuviai labai remia jo gimtąją šalį. "Ukrainos įvykiai primena Lietuvos Sausio 13-ąją", - teigė rašytojas. Beje, 1991 metų sausį J.Melnikas taip pat budėjo prie Lietuvos parlamento. "Meilė laisvei vienija ukrainiečius ir lietuvius, - įsitikinęs J.Melnikas. - Tada čia - Vilniuje prie parlamento stovėjau su lietuviais ir ukrainiečiais. Todėl dabar Maidanas man - lyg grįžimas į praeitį."

Gruodį Kijeve viešėjęs rašytojas nufotografavo armėną S.Nigojaną ant barikados Maidane, o vėliau sužinojo, kad šis vaikinas tapo pirmąja auka.

Maidanui - ir uogienės, ir agurkai

Rašytojas paaiškino, kas vyksta Maidane. "Ten ne anarchija, o disciplina. Tai valstybė valstybėje, - teigė jis. - Tai lyg Maidano respublika, kur nėra nei milicininkų, nei berkutininkų. Patys žmonės tvarką palaiko - net moterys ir neįgalieji vežimėliuose. Apskritai Viktoro Janukovyčiaus valdžia Maidane neegzistuoja, yra tautos valdžia ir tam tikra vadovybė. Tai primena seną ukrainietišką tradiciją, kai Zaporožės Sečėje kazokai vadovą rinkdavo aikštėje."

J.Melnikas pasakojo, kad Kijeve gyvenantis jo brolis Olegas eina į Maidaną. Kadangi dieną ten ir taip būna daug žmonių, protestuotojai pasiskirstę naktinius budėjimus, juolab tamsiu metu yra didžiausia šturmo tikimybė. Rašytojo brolis Maidane naktį pasilieka maždaug kas trečią parą. "Brolis taip pat susijęs su kultūra, vadovauja vaikų šokių ansambliui "Vitaminčiki". Daug pažįstamų ir žinomų ukrainiečių rašytojų irgi budi Maidane, rašo kritiškus straipsnius apie prezidento V.Janukovyčiaus grupuotę, užvaldžiusią Ukrainą. Tai labai svarbu, nes visuomenėje jie turi autoritetą", - teigė literatas.

J.Melnikas teigė, kad Maidaną palaiko labai daug ukrainiečių. Kai per skaipą kalbėjo su Ukrainoje gyvenančiu tėvu, šis pasakojo, kad net kaimo žmonės iš namų neša, ką turi: drabužius, maistą... Visa tai gabenama į Maidaną. "Uogienė, medus, konservuoti agurkai ar pomidorai siunčiami protestuotojams. Padeda visa šalis, - sakė rašytojas. - Kai buvau Maidane, atvažiavo trys šimtai totorių iš Krymo ir visus maitino plovu." Dar jis matė, kai buvo dalijamos iš Lietuvos atvežtos pirštinės.

Socialiniuose tinkluose platinama nuotrauka, primenanti, kaip per 1991-ųjų įvykius Vilniuje ukrainiečiai palaikė lietuvius.

Poezija ant barikadų

Pats J.Melnikas Kijeve viešėjo gruodį. Jo romanas "Tolima erdvė", Lietuvoje išleistas 2008 metais, buvo patekęs į geriausių knygų penketuką. Rašytojas knygą išvertė į ukrainiečių kalbą. Pernai ji buvo išleista gimtojoje šalyje. J.Melniką pasiekė maloni žinia, kad romanas pateko į Ukrainos BBC metų knygos konkurso finalą, kuriame iš viso buvo penki leidiniai. Ta proga J.Melnikas važiavo į Kijevą. Jau nuvykęs sužinojo, kad "Tolima erdvė" laimėjo šį konkursą ir pelnė apdovanojimą. J.Melnikas dalyvavo BBC metų knygos premijos teikimo renginyje, bendravo su broliu Olegu, eidavo į Maidaną.

Ukrainos sostinėje rašytojas praleido beveik savaitę. "Maidane būdavau kiekvieną dieną, jaučiau tą dvasią, - pasakojo J.Melnikas. - Kad suprastum, jog ukrainiečiai tikrai laimės, reikėtų bent valandą praleisti Maidane. Žmonės ne šiaip sau išeina mitinguoti, ten, įsivaizduokite, jau gyvena tūkstančiai. Stovi apie tris šimtus didelių kareiviškų palapinių. "Berkuto" žmonės nebijo. Jie sakė: "Mes čia mirsime, bet nesitrauksime."

Rašytojas priminė, kad per protestus buvo aukų. Maidane jis matė ant barikadų užsilipusį protestuotoją. "Barzdotas vaikinas, dvasingo veido - lyg Kristaus, - pasakojo J.Melnikas. - Iš Kijevo atsivežiau gal tūkstantį nuotraukų. Fotografavau ir tą vaikiną." Tai buvo jaunas armėnas Sergejus Nigojanas iš Dniepropetrovsko rajono. Maidane nuo barikadų jis skaitė Taraso Ševčenkos poeziją. Vėliau J.Melnikas sužinojo apie pirmąją auką, snaiperio nušautą jaunuolį, ir suprato: tai jo matytas ir fotografuotas vaikinas. "Dauguma žmonių buvo apačioje, o jis stovėjo ant barikadų - tarsi arčiau dangaus, - prisiminė pašnekovas. - Tai taip simboliška."

Postfašizmas ir laisvė

"Laisvės tema man labai artima, visa mano kūryba su ja susijusi", - sakė J.Melnikas. Rašytojas teigė, kad jo proza yra mistinė ir siurrealistinė. Minėjo ir keistus sutapimus, kad tai, kas sukuriama vaizduotės ir aprašoma, vėliau atsispindi realybėje. Prieš keletą mėnesių Lietuvoje išleista jau aštunta J.Melniko knyga lietuvių kalba - romanas "Maša, arba Postfašizmas". Vasarį ji bus pristatyta Vilniaus knygų mugėje. Rašytojas pasakojo, kad knygoje rašoma, kas būtų po tūkstančio metų, jei laimėtų fašizmas. Literatūros kūrinyje egzistuoja aukštesnė rasė - postfašistai ir žemesnė - jiems tarnaujantys, bejausmiais gyvūnais laikomi storai. Pasak J.Melniko, tokių tendencijų šiuo metu matyti Ukrainoje, kai specialiųjų pajėgų "Berkut" pareigūnai, privertę šaltyje nuogai išsirengti protestuotoją, iš jo tyčiojosi. Romaną leidžiančios leidyklos "Alma littera" atstovė stebėjosi, kad autorius nuspėjo tai, kas dabar vyksta šioje šalyje. Rašytojas savo knyga įspėja, kas atsitiktų, jei žmonės vieni kitus niekintų. "Parodžiau, kokį žiaurumo lygį galima pasiekti, - sakė J.Melnikas. - Mes manome, kad fašizmas buvo tik Hitlerio laikais, bet jis gali bet kada sugrįžti, jei vienas žmogus į kitą žiūrės kaip į žemesnį ar apskritai kaip į nieką."

2013 metais J.Melnikas išleido ir kitą knygą - "Moters laimės enciklopediją". Rašytojas, bendradarbiaudamas su įvairiais žurnalais, yra paskelbęs daug psichologinių publikacijų, kurias pasirašydavo slapyvardžiais. Pasinaudojęs šia patirtimi, į pernai išleistą "Moters laimės enciklopediją" autorius sudėjo gyvenimiškas istorijas, komentarus, patarimus ir testus. "Kodėl Lietuvoje tiek daug nelaimingų moterų? Todėl, kad yra tam tikra nelaimingo žmogaus psichologija, kai į savo gyvenimą ir asmenybę jis žiūri negatyviai. Reikia kitokio - pozityvaus mąstymo, - teigė J.Melnikas. - O moterys turi būti nepriklausomos nuo aplinkos, susikurti autonominį pasaulį, kuriame jaustųsi laimingos. Apie tai ir panašius dalykus yra ši knyga." Rašytojas sakė, kad ir šis leidinys turi sąsajų su Maidanu, nes ten yra daug moterų, pagavusių laisvės "virusą". "Moters laimė yra laisvė", - įsitikinęs kūrėjas.

J.Melnikas per piliečių akciją Ukrainos žmonėms palaikyti "Ištiesk ranką Ukrainai" Vilniuje. /Romo Jurgaičio nuotrauka

Lietuvoje - dėl meilės

Ukrainoje gimęs J.Melnikas baigė Lvovo universiteto Filologijos fakultetą, vėliau - Maskvos M.Gorkio literatūros instituto aspirantūrą. Studijuodamas šioje aukštojoje mokykloje susipažino su lietuve Danguole. Jiedu, atvykėliai, gyveno viename bendrabutyje. Pradėjo draugauti. Suprato, kad nori būti kartu. Pasvarstę, kur gyventi, pasirinko Lietuvą. "Ar čia atvažiavau dėl meilės? Galima taip pasakyti", - su šypsena teigė pašnekovas.

J.Melnikas pasakojo, kad lietuvių kalbą išmoko greitai. Daug metų jis ir knygas rašo lietuviškai. "Ne tik kalbėti, bet ir rašyti pradėjau lietuviškai, nes labai gerbiu Lietuvą ir lietuvius. Mes turime daug bendro - ypač emociškai, mūsų archetipai artimi, - kalbėjo J.Melnikas. - Mano tėvas buvo gulage ir pasakojo, kad ten geriausi draugai buvo lietuviai."

J.Melniko šeimoje yra du vaikai - 23 metų dukra Gerda Ana, studentė, ir 13-metis sūnus Aleksandras, moksleivis. Rašytojo žmona Danguolė - Vilniaus universiteto (VU) profesorė, leksikografijos specialistė, išleidusi keletą lietuvių-prancūzų, prancūzų-lietuvių kalbų žodynų, mokslo žurnalo "Verbum" vyr. redaktorė. Dukra Gerda Ana VU studijuoja orientalistiką, yra indologė, moka apie 10 įvairių užsienio kalbų, iš prancūzų yra išvertusi tris knygas. "Visi šeimos nariai esame frankofonai", - sakė J.Melnikas. Pats rašytojas moka šešias kalbas. Ir teigia, kad kalbos yra langai į pasaulį.

Rašytojui J.Melnikui (dešinėje) Kijeve buvo įteikta BBC "Metų knygos 2013" premija.
J.Melnikas su žurnaliste kalbėjosi jaukiame ukrainietiškame restorane Vilniuje. /Oresto Gurevičiaus nuotrauka

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"