TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rekordinė Trispalvė jau pasiūta

2014 08 16 6:00
Idėją pasiūti rekordinio dydžio Lietuvos vėliavą Erikui Druskinui padėjo įgyvendinti jaunimo organizacijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Po savaitės, rugpjūčio 23 dieną, Lietuvai minint Baltijos kelio 25-metį, sostinėje prie Baltojo tilto bus išskleista 1000 metrų ilgio Lietuvos trispalvė. Šios idėjos autorius, režisierius Erikas Druskinas ir jaunimo organizacija "Darbas" bei savanoriai rekordinę vėliavą jau pasiuvo.

Kilometro ilgio Lietuvos trispalvės idėja - E. Druskino projekto "Vėliavos kelias" tęsinys. Su 200 metrų ilgio Lietuvos vėliava jis su jaunimu per Lietuvos ir kitų šalių miestus keliauja jau trejus metus. "Nešėme šią vėliavą ne tik Gedimino prospektu, bet ir Rygoje, Odesoje, labai gaila, kad nespėjome nukeliauti su ja į Kijevą. Ukrainiečiai mūsų labai laukė, bet dabartiniai įvykiai šalyje sutrukdė mums įvykdyti sumanymą. Tačiau tai nereiškia, kad to nepadarysime ateityje", - vylėsi pašnekovas.

Vėliava neša žinią

Pasak Eriko, tokio dydžio vėliava pasiūta tam, kad su ja būtų keliaujama, kad Trispalvė suvienytų ne tik Lietuvoje gyvenančius žmones, bet sietų mus ir su kitų šalių draugais. Pirmą kartą 200 metrų Trispalvė buvo išskleista Sausio 13-osios 20-mečio minėjimo proga, Gedimino prospektu ją nešė savanoriai ir čia pat prisidedantys praeiviai. "Norėjau, kad mes, kaip valstybė, sulauktume pozityvaus dėmesio. Jo tikrai netrūko, įvairūs užsienio žinių tarnybų kanalai rodė šiuos kadrus, fiksavo renginio akimirkas", - džiaugėsi Erikas.

Renginių režisierius sakė daug bendraujantis su įvairiomis jaunimo ir moksleivių organizacijomis. Per vieną renginį jis įsikalbėjo su Benu Cechanavičiumi, jaunimo organizacijos "Darbas" vadovu, kad būtų smagu pakviesti jaunimą prisidėti prie rekordinės Trispalvės siuvimo. Politinės pažiūros, pasak Eriko, čia neturi reikšmės, projektas skirtas įvairių pažiūrų atstovams vienyti. "Man labiausiai ir patiko dirbti su skirtingai mąstančiais žmonėmis, siūdami šią vėliavą mes vieni kitus pamatėme kitomis akimis. Buvo džiugu regėti įvairių specialybių studentus, politinių organizacijų narius, mokinius, tiesiog praeivius iš gatvės, kurie azartiškai, be galo užsidegę sėdo prie siuvamųjų mašinų. Tai buvo vienybė, kurios mes ir siekiame", - džiaugėsi vyras. Jo įsitikinimu, iš jaunų žmonių tolerancijos, gyvenimo džiaugsmo, bendravimo ir diskusijų kultūros bei tikslo siekimo turėtų mokytis vyresni šalies politikai.

Ji išties didelė, tad kuo daugiau žmonių laukiama prie sostinės Baltojo tilto. /Asmeninio albumo nuotraukos

Baltijos kelias - vaikystės prisiminimas

Trečią dešimtį perkopęs E. Druskinas sakė iš vaikystės prisimenantis pasakojimus apie įspūdingą akciją, kai trijų Baltijos šalių žmonės susikibę rankomis sudarė gyvą grandinę. "Pats tada dar buvau dešimtmetis, nedalyvavau Baltijos kelyje, bet šeima, artimieji ir giminaičiai stovėjo jame. Man asmeniškai jis reiškia labai daug. Esu iš mišrios šeimos: mama - lietuvė, tėtis - žydas, tačiau Lietuva yra mano gimtoji žemė. Neįsivaizduoju savęs be Lietuvos ežerų, miškų, be visos aplinkos", - prisipažino Erikas.

Tam, kad galėtų įgyvendinti savo sumanymą ir pasiūti 1000 metrų Trispalvę, režisierius ieškojo rėmėjų, kurie padėtų nupirkti reikalingos akcijai medžiagos. Jų atsirado, vėliava jau pasiūta ir laukia savo laiko, kai bus išskleista. Prieš trejus metus 200 metrų ilgio vėliavą jis su bendraminčiais siuvo ir keliavo su ja savo lėšomis. "Aš to norėjau, todėl ir padariau. Pinigai čia nėra reikšmingiausias dalykas. Pirma vėliava gana greitai susidėvėjo, tuomet pasiuvome antrą, patvaresnę. Su ja ir keliavome po Lietuvą ir kitas šalis", - pasakojo jis.

Šį kartą pats Erikas prisipažino susiuvęs tik kokį 100 metrų rekordinės vėliavos, visą didžiulį darbą siuvant kilometrinę Trispalvę atliko savanoriai. Akcija buvo paskelbta feisbuko puslapyje, į šią iniciatyvą atsiliepė moksleiviai iš Pasvalio, Molėtų, Utenos, Vilniaus, Švenčionių. Jaunimas kvietė siūti vėliavą tiesiog praeivius gatvėje, prie lietuvių prisidėjo turistai iš Vokietijos. "Buvo momentų, kai jau reikėjo normuoti siuvimo ilgį, kad visiems užtektų nors po gabalėlį", - juokėsi E. Druskinas. Jis su bendraminčiais suskaičiavo, kad prie rekordinės Trispalvės siuvimo prisidėjo apie 160 dalyvių, juos ši idėja tarsi suvienijo. "Iš jaunimo reikia mokytis bendravimo kultūros ir džiaugsmo. Reikėjo matyti, kokie visi buvo laimingi", - džiaugėsi Erikas. Iki kitos savaitės renginio, kai įspūdinga Trispalvė bus išskleista prie Baltojo tilto, akcijos organizatoriai ją darsyk išmatuos ir kreipsis fiksuoti Lietuvos rekordą.

Tam, kad tokio dydžio vėliavą išskleistų, iniciatoriai kviečia susirinkti kuo daugiau žmonių - reikės rankų ją laikyti. Nei politinės pažiūros, nei religiniai įsitikinimai, Eriko manymu, neturi vaidinti jokio vaidmens. "Vėliava yra vienybė", - teigė vyras.

Jaunimas entuziastingai dygsniavo Trispalvę.

Mokytojas iš Anykščių

Režisierius šmaikštavo, kad tuo metu, kai nesiuva didesnių ar mažesnių vėliavų, dirba Anykščių Antano Vienuolio progimnazijoje režisieriumi, veda ir organizuoja įvairius renginius. Pašnekovas pasidžiaugė, kad Anykščių mokyklos pasinaudojo galimybe turėti tarp savo darbuotojų režisieriaus etatą. "Esu baigęs dramos ir lėlių teatro režisūrą, gaminu lėles, su jomis dalyvaujame įvairiuose renginiuose, eitynėse", - sakė jis. Nors dirba Anykščiuose, šiuo metu E. Druskinas gyvena Utenoje. Šeimos nesukūrė. Su savo moksleiviais Kovo 11-osios minėjimui E. Druskinas sukūrė vitražų seriją, jais vaikai išpuošė Vilniaus Gedimino prospekto medžius.

Anot Eriko, didžiausia jo gyvenimo aistra - domėjimasis kultūra ir istorija. Jis tiki, kad šią aistrą jam įskiepijo jo dvikultūrė šeima. Režisierius yra parašęs pjesių, pirmoji jų - holokausto tema. Spektakliams su moksleiviais jis taip pat renkasi praeities tematiką - sukūrė pastatymą apie dabartinių mokinukų tėvų jaunystės metą, meilę ir draugystę sovietiniu laikotarpiu. Savo mokinius jis skatina pažinti grožį, kuris egzistuoja visais laikais, kad ir kokia būtų santvarka.

"Man kaip žmogui yra keistos dabartinės diskusijos apie Salomėją Nėrį, Petrą Cvirką, Žaliojo tilto skulptūras. Skaudu jas girdėti. Sunaikinus, atsisakius to, juk neteksime dalies savo istorijos, paveldo. Tiems, kurie kalba apie S. Nėries kūrybą kaip apie sovietinę, nukirsčiau liežuvį. Juk žinome jos tragišką likimą, didžiulį tuometės valdžios spaudimą, kratas namuose, vertimą rašyti tai, kas liepta. Jos talento tai nesumenkina", - kalbėjo E. Druskinas.

Didinga Lietuvos istorija Erikui visada kėlė pagarbą ir susižavėjimą. Režisierius apgailestavo, kad dažnas mūsų nesistengia geriau pažinti savo šaknų, praeities, didžiuotis savo šalimi, seniausia išlikusia kalba. Savo "užklasine" veikla, kaip jis šmaikščiai vadina didžiulių vėliavų siuvimo akcijas, jis siekia skatinti visus domėtis savo ir tautos ištakomis, vienytis ir siekti geresnio gyvenimo.

Prie rekordinės vėliavos siuvimo prisidėjo ir vyresni, ir jauni savanoriai.
Erikas Druskinas šį kartą daugiau užsiėmė organizaciniais darbais nei vėliavos siuvimu.

...

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"