TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Režisierius svajoja apie Trinidadą ir Tobagą

2006 11 04 0:00
Naujausi režisieriaus Justino Lingio dokumentiniai filmai pasakoja apie tris Baltijos jūros lagūnas ir Baltijos jūros piratus.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Režisierius Justinas Lingys įsidėmėjo garsiojo Krzysztofo Zanussi perspėjimą ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos jauniesiems kino kūrėjams: su laisve ir europietiška dvasia ateina ne tik geri dalykai. Ir pinigų niekas šiaip neduos - reikės patiems pasiimti.

Režisierius Justinas Lingys Lietuvos kultūros paveldui yra skyręs ne vieną dokumentinį filmą: "Lietuva. Anapus ir šiapus laiko", "Nuskendęs pasaulis", "Platelių dvaro paslaptys", "Augantys miestai", "Mediniai Lietuvos dvarai", "Atlaidai", "Kryždirbystė Lietuvoje".

Dabar kuriamas filmas "Trys lagūnos" pasakoja apie rytinį Baltijos pajūrį, Kuršių marių, Vyslos žiočių ir Ščecino įlankos pakrančių gyventojus, gana atšiaurų jų gyvenimo būdą, savitą kultūrą, tradicijas. Filmas įeina į didžiulį Europos Sąjungos projektą "Lagomar", apimantį mokslinius tyrimus, muziejų veiklą, turizmo infrastruktūrą bei plėtrą ir informatyvų regionų praeities ir dabarties pristatymą.

Trys lagūnos

Esame jūrinė valstybė. Nors dabar turime tik 98 kilometrus pajūrio ir jūrinis paveldas nedaugelį domina, režisieriaus Lingio įsitikinimu, gyvenimas prie vandens ir ant vandens visais laikais buvo ir tebėra svarbus.

Pašnekovas minėjo kadaise pajūriu ėjusį kryžiuočių karo kelią. Vėliau jis virto pašto keliu: kad arkliams būtų lengviau traukti vežimą, vienas ratas važiuodavo vandeniu, kitas - sausuma. Pajūrį trypė Napoleono ir Rusijos carų kariuomenės. Ištisus kaimus išguldė marai, siaubė Pirmasis, Antrasis pasauliniai karai.

Pasak režisieriaus, rytinio Baltijos pajūrio gyvenimo sąlygos, verslai, tradicijos yra panašūs, tačiau kiekviena lagūna - Kuršių marios, Vyslos žiotys ir Ščecino įlanka - yra skirtingos ir tas savitumas įdomus. Lagūnų kultūriniam kraštovaizdžiui būdinga vokiško stiliaus raudonų plytų bažnyčios ir statiniai, taip pat kuršiški nameliai su arkliukais, tokia pat visur spalvų gama - ruda ir mėlyna. Rytiniame Baltijos pajūryje randamas ir ypatingų savybių gintaras.

Kaimeliai, kaip Kuršių nerijos Karvaičiai, būdavo užpustomi ir Lenkijoje. Vokietijoje tokių duomenų mažiau, nes lagūna pirmiau susiformavo. Nemunas, mokslininkų tyrimų duomenimis, dar prieš tūkstantį metų įtekėjo ne į Kuršių marias, o prie Rambyno sukdavo į Aistmares.

Kuršių nerijos išlikęs paveldas, palyginti su kitomis lagūnomis, nėra skurdus, tik jis mažiau tyrinėtas. Lietuvoje dar aptinkame ir senųjų tradicijų, ir įrankių, drabužių, išlikusių vos ne autentiškų sodybų. Lenkijoje ar Kaliningrado srityje senosios architektūros beveik nebėra. Ir Vokietijoje jos mažiau išsaugota.

Baltijos jūros piratai

Šiemet buvo nufilmuota Kuršių marių ir Kaliningrado srities pakrantė. Pasižvalgyta po Vyslos žiotis ir Ščecino įlanką. Į 50 minučių filmą visos kartu su mokslininkais sukauptos medžiagos nebus įmanoma sudėti. Ji liks archyvuose, bus panaudota televizijos laidoms, galbūt atsiras kitų filmų.

Toks būtų ir dabar lygia greta Lingio kuriamas filmas apie Baltijos jūros piratus. Yra faktų, kad ne tik vikingai, bet ir kuršiai buvo piratai. Vasarą susitelkdavo apie aštuonis-dešimt laivų, nuplaukdavo į Gotlando salą, klestėjusią VIII-XI amžiuje, prisiplėšdavo ir grįždavo. Vikingai, pasirodo, ne tik siaubdavo kuršių pakrantes, bet ir grobdavo jų moteris. Nuplukdydavo į Gotlando salą ir laikydavo ežere ant polių įkurtoje gyvenvietėje. Runose išlikę, pavyzdžiui, tokių duomenų, kad atvykęs arabas nupirko baltą moterį, vikingų atgabentą iš kuršių pakrantės. Vikingų prekybos keliai vedė nuo Švedijos ir Norvegijos iki Viduržemio jūros ir Volgos.

Be filmų, kuriamos ir televizijos laidos. Aštuonių laidų cikle "Nepažintas pasaulis" truputį daugiau dėmesio bus skiriama Lietuvai: pamario, Nemuno deltos gyventojams, gintarui, naujausiems jūros dugno tyrinėjimams, vikingų ir kuršių santykiams, piratams Baltijos jūroje.

Pasirodo, XVI amžiuje Klaipėdos komtūras bendradarbiavo su garsiuoju Baltijos jūros piratu Severinu Morbi: pristatydavo jo laivams maisto, arklių, kartais net ginklų ir žmonių, mainais dalydavosi grobį.

Neatitikimai

"Istorija, paveldas man buvo įdomūs iš prigimties, - prisiminė praeitį iš Plungės kilęs pašnekovas. - Eini kasdien pro Oginskio dvarą, matai rūmus, skulptūras, medžius, tvenkinius, o tau rodo žvaigždes, tankus ar statomus blokinius namus. Žmogus juk mąstai ir supranti tą neatitikimą, kas yra taip, o kas - ne taip".

Sovietmečiu dar moksleivis Justinas priklausė tam jaunimui, kuris gerai mokėsi ir žinojo apie Romą Kalantą, buvo ilgaplaukiai ir klausėsi "Rolling Stones", skaitė Jacką Kerouacą ir važinėjo "tranzu".

Taip susiklostė, kad dar mokykloje gerai žinojęs, jog bus su kultūra susijęs žmogus, Justinas įstojo į Kauno politechnikos instituto Automatikos fakultetą. Baigė, atidirbo dvejus metus inžinieriumi konstruktoriumi. Nuo 1986 metų dirbo Lietuvos kino studijoje su vaidybinių ir dokumentinių filmų rengimu ir filmavimu susijusį organizacinį ir administracinį darbą. Jau prasidėjus Sąjūdžiui, mokėsi Vilniaus vakarinėje dailės mokykloje. Vėliau buvo režisūros studijos Muzikos ir teatro akademijoje.

Zanussi pamokos

"Jis buvo tarsi mūsų mokytojas, vadovas, padėjęs tuo posovietiniu laiku susiorientuoti Europos kino rinkoje, apskritai kino pasaulyje, - prisiminė pašnekovas studijų metų susitikimus su garsiuoju lenkų režisieriumi Zanussi. - Pas jį važiavome į seminarą, kitą kartą - į stažuotę. Kiekvienas susitikimas buvo kitoks. Kai statė filmą "Touch" ("Prisilietimas"), sukvietė režisūros studentus iš daugelio pasaulio šalių, kad įgytų praktikos, kaip dirbama filmavimo aikštelėje".

Zanussi, pasak Justino, aristokratiška inteligencija trykštanti asmenybė, jautrus ir šiltas žmogus, dėmesingas savo svečiams, net studentams. Kruopštus, daug dirba ir labai atsakingai žiūri į darbą, jokiu būdu netoleruoja "chaltūros". Punktualus ir mėgsta, kad būtų laikomasi duoto žodžio. Ir pats: pasakė - padarė. Turėdavo tiek daug darbo, tačiau rasdavo laiko ir studentams iš Lietuvos, ką tik atgavusios nepriklausomybę.

"Per jį greičiau įkvėpėme to laisvo oro, laisvos kūrybinės erdvės, - pripažino režisierius. - Jis neapkamšė mūsų patalėliais, bet iš karto įspėjo, kad su ta laisve, europietiška dvasia ateina ne tik geri dalykai. Mums pinigų niekas neduos - patys turėsime pasiimti. Filmus turėsime kurti tokius ir tokius. Nesakė - tik komercinius, bet bus ir tokių".

Zanussi sakydavo, kad brangiausias turtas šiame pasaulyje yra žmogaus bendravimas su žmogumi. Ir pats stebindavo filmavimo aikštelėje kalbėdamas lenkiškai, angliškai, prancūziškai, rusiškai ir itališkai.

"Vieni geria, kiti rašo"

Režisierius Lingys filmuoja ne tik dokumentiką. Kai yra galimybių, kuria vaidybinius filmus ir stato spektaklius teatre.

"Vieni geria, kiti rašo", - juokavo pašnekovas, prisiminęs sunkų metą, kai Lietuvos televizijoje vyko reformos. Pažintinių ir šviečiamųjų laidų vyriausiasis redaktorius neteko nuolatinio darbo. Visą laiką intensyviai dirbęs turėjo kaip nors kūrybiškai išsikrauti. Dabar pats stebisi, kiek prirašė eilėraščių ir prozos.

Eilėraščius Justinas rašo ir žemaitiškai. Pasak kūrėjo, lietuvių kalba dainingesnė. Rašyti poeziją žemaitiškai sunkiau: kitoks ritmas, kirčiai ir žodžiai sakiniuose rikiuojasi kitaip. Lietuviškai parašius neišeitų tiesiog "išversti". Turi pereiti į žemaitišką mąstymą, tada ir eilėraščio spalva kita, ir skambesys kitas.

Žemaičių tarmė, pasak pašnekovo, - taip pat nykstantis paveldas. 2004 metai režisierius sukūrė ir pirmąjį Lietuvos istorijoje žemaitišką vaidybinį filmą "Vėlka merga" ("Vilko merga").

Kūrėjo svajonė - nuplaukti į Trinidadą ir Tobagą. Ten, pasirodo, yra mėlynakių žmonių. Pasak šaltinių, jie yra kuršių palikuonys. Galbūt kuršių palikuonis yra ir pats Justinas, todėl norėtų patikrinti kuršių Trinidade ir Tobage hipotezę. Nuplauktų su visa filmavimo komanda, kaip kad plaukė į Švediją, ir svajonė taptų įdomiu darbu. O jei patinka darbas, jis yra ir tavo meilė, ir svajonė, ir gyvenimas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"