TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Ristele laimės ir sveikatos link

2013 05 04 7:30
Prašvitus pavasario saulei P.Žukienė visus norinčiuosius savaitgalį kviečia į nemokamas bėgimo treniruotes. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Profesionali lengvosios atletikos trenerė Palmyra Žukienė savaitgaliais buria žmones į nemokamas bėgimo treniruotes. Kodėl ji aukoja asmeninį laiką skatindama aptingusius tautiečius judėti? Todėl, kad, moters įsitikinimu, bėgimas - jaunystės ir sveikatos eliksyras.

Prieš keletą metų P.Žukienė su kolege pradėjo rengti improvizuotas "Čempionų stovyklas", ragindamos bičiulius judėti ir taip pasisemti geros nuotaikos ir sveikatos užtaiso. Ilgainiui ši iniciatyva išsiplėtė ir į ją įsitraukė "prašalaičiai", kuriems bėgimo treniruotės pasirodė patrauklios. Moterų iniciatyvą parėmė garsūs pasaulio sportinių prekių gamintojai ir entuziazmas smarkiai išplito. Prašvitus pavasario saulei, kiekvieną šeštadienį Vilniaus Vingio parke į nemokamas bėgimo treniruotes susirenka bent kelios dešimtys sveikos gyvensenos aistra degančių žmonių.

Bėgimas - prieš krūties vėžį

Pasak trenerės, šiais metais sveikos gyvensenos ir sportinio aktyvumo iniciatyva orientuojama į moterų problemas. Į bėgimo treniruotes kviečiami ir vyrai, tačiau daugiausia dėmesio skiriama moterų krūties vėžio prevencijos programai. "Šiemet mūsų nemokamų treniruočių tikslas - pasiruošti birželio 16 dieną organizuojamam 3,5 kilometro bėgimui, kuris skirtas "Rožinio kaspino" akcijai", - pasakojo P.Žukienė. Ji džiaugėsi, kad į treniruotes susirenka daug žmonių, lietuviams sveikatingumo bėgimas pamažu tampa aktualus, net madingas. Darbuotojus judėti skatina ir įvairios organizacijos, savomis lėšomis aprengia juos sportine apranga, firminiais marškinėliais, taip propaguodamos aktyvų gyvenimo būdą.

"Kai pasikalbame su žmonėmis, atėjusiais į bėgimo treniruotes, dažnai išgirstame, kad dar nuo mokyklos ar studijų laikų ne vienam bėgimas yra palikęs blogus prisiminimus, - pasakojo P.Žukienė. - Tai galima suprasti, nes prievartinė veikla visada nemaloni. Juolab kai žmogui liepiama bėgti distanciją, kuriai jis tiesiog nepasiruošęs. Jei jam per sunku, atsiranda natūrali pasipriešinimo reakcija. Mūsų tikslas visai kitas: jokios prievartos, skatinti laikyti tokį bėgimo tempą, koks žmogui tinka, jo neišsekina." Trenerė sakė, kad, pasirinkę tinkamą greitį ir distanciją, kaitaliodami bėgimą su sparčiu ėjimu, žmonės pajunta, jog ši veikla teikia jiems malonumą.

Bėgioti ristele sveika.

Sportiška šeima

Judėjimo entuziastė perspėjo, kad net ir neskubus bėgimas gali tikti ne visiems. Jeigu žmogus turi širdies ir kraujotakos problemų, didelį antsvorį ar nesveikus sąnarius, gali rinktis alternatyvą - ėjimą ar plaukimą. "Mano įsitikinimu, žmogui reikia judėti, o kaip jis tai darys, kiekvieno pasirinkimo reikalas. Vietoj bėgimo galima imtis šiaurietiškojo vaikščiojimo - ėjimo su specialiomis lazdomis, plaukimo. Net ir turintis širdies problemų žmogus, pradėjęs pamažu vaikščioti nedideles distancijas, savo sveikatos nepablogins, o tik pagerins. Svarbiausia - nepersitempti, viską daryti pamažu", - patikino trenerė.

Entuziastė pasakojo, kad jos pačios šeima taip pat visada buvo sportiška. Sutuoktinis - buvęs dviratininkas, iki šiol sportuoja savo malonumui, suaugusi dukra taip pat yra judėjimo entuziastė. "28 metų dukra gyvena Paryžiuje ir nuolat bėgioja šio miesto gatvėmis, siekdama palaikyti gerą fizinę formą ir savijautą", - šyptelėjo lengvosios atletikos trenerė. Jos teigimu, dažnas žmogus, pasiryžęs pradėti bėgioti, klaidingai mano, kad akimoju numes svorio. Pasak trenerės, bėgimo esmė - ne svorio metimas, o būdas pasisemti energijos, optimizmo, žvalumo. Žinoma, bėgiojant ilgainiui krinta ir svoris, tačiau pagrindinis šio užsiėmimo rezultatas - sustiprėjusi sveikata.

Kūnas pripranta

Pasak P.Žukienės, neskubus bėgimas ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms. Trenerė pasakojo pajutusi tai savo kailiu. "Su amžiumi kūne vyksta tam tikrų pokyčių. Pastebėjau, kad mano pulsas smarkiai padidėjęs, nors visą gyvenimą turėjau priešingą savybę - pulsas buvo lėtesnis, nei standartiškai įprasta. Anksčiau aktyviai sportavau, paskui krūvis gerokai sumažėjo, atėjo pereinamasis amžius. Kai vėl pradėjau mankštintis, bėgioti, viskas normalizavosi, širdies plakimas tapo toks pat, kaip buvo visada", - pasakojo lengvosios atletikos trenerė.

Fizinį žmogaus aktyvumą tyrinėjantys mokslininkai teigia, kad sportuojant mūsų smegenys išskiria vadinamąjį laimės hormoną, cheminę medžiagą, sukeliančią pasitenkinimo pojūtį. Profesionali trenerė besąlygiškai pritaria šiam teiginiui. "Tikrai taip. Svarbiausia sportuojant - neperdozuoti. Dažnai žmonės daro esminę klaidą - puola stačia galva sportuoti ir persitempia. Kai judama saikingai, nepervargstant, apima jausmas lyg pavasarį: atrodo, net saulė skaisčiau nušvinta, apima jėgų antplūdis, o ne nuovargis. Po saikingos treniruotės dažnai norisi langus plauti, griebti šluotą, tvarkytis, kur nors eiti", - nuotaikingai sakė trenerė.

Krūvį didinti pamažu

Nutarusiajam imtis fizinės veiklos sporto entuziastė pataria krūvį ir distanciją didinti labai pamažu. Niekada nesportavusiam žmogui vertėtų bandyti nubėgti ne daugiau kaip du kilometrus. "Ypač moterims siūlyčiau imtis trumpesnių atstumų. Iš pradžių visiškai pakaks poros kilometrų. Tempas turi būti lėtas, kad neuždustumėte ir neišvargtumėte. Idealu pajusti lengvą nuovargį, tačiau nepersitempti. Po kurio laiko be didelių pastangų pastebėsite, kad laisvai nubėgate keturis ar net penkis kilometrus ir nepavargstate", - patikino P.Žukienė. Anot jos, jaunas žmogus gali pradėti nuo ilgesnių distancijų, tačiau treniruojantis taip pat svarbu nesiplėšyti, nesiekti sau ar kam kitam įrodyti, kad gali vienu sykiu įveikti maratoną. Toks nesaikingumas vietoj geidžiamos naudos gali būti tik žalingas organizmui.

Be bėgimo, trenerė Palmyra propaguoja ir šiaurietiškąjį vaikščiojimą - ėjimą su specialiomis lazdomis. Pasak jos, tokia fizinė veikla itin naudinga senjorams. "Pati pavasariais daug vaikštau su šiaurietiškomis lazdomis. Šis judėjimo būdas leidžia nepavargstant nueiti gana ilgus atstumus. Taip vaikštant kūno padėtis natūraliai pasidaro taisyklinga, pečiai atsilošia, atsiveria krūtinė, išsitiesia nugara. Linkusiems kūprintis žmonėms toks būdas net geriau nei bėgimas, nes bėgdamas dažnas linkęs susimesti į kuprą, netaisyklingai statyti kojas, nuleisti rankas. Vaikštant su lazdomis gerinama žmogaus laikysena", - sakė sporto entuziastė.

Nors yra profesionali lengvosios atletikos trenerė, P.Žukienė juokavo, kad jos pagrindinis darbas - komanduoti. Todėl bent porą kartų per savaitę ji savo iniciatyva aunasi bėgimo batelius ir eina pabėgioti ristele. Pasak moters, jos treniruočių intensyvumas dažnai reguliuojamas krintančio svorio. "Dirbdama trenere nuolat darau bendras kūno treniruotes su auklėtiniais, tempimo pratimus, todėl daug papildomos fizinės veiklos man kaip ir nereikia. Be to, intensyviau judėdama dažnai pajaučiu, kad ima kristi svoris, o liesėti visai nenoriu, neturiu tokio tikslo", - nusijuokė trenerė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"