TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rodrigas Fominas superžvaigždė

2012 07 02 8:36

Praėjusį penktadienį gimtojoje Liepojoje, mieste, kur gimsta vėjas, koncertų ciklą "Mano 50" baigė žinomas latvių dainininkas Rodrigas Fominas arba tiesiog Igo.

Buvo visko, ko reikia tikram koncertui: geros muzikos, į istoriją įėjusių dainų ir abipusės - sukaktuvininko ir publikos - pagarbos, meilės, to, kas pelnyta per daugiau nei tris dešimtmečius scenoje.  

1986-aisiais Igo pasirodė sąjunginiame jaunųjų atlikėjų konkurse "Jūrmala" ir tarsi Halio kometa nutvieskė neaprėpiamus "sąjunginius" plotus, iki šiol jo nepamirštančius. Mes, kaimynai, juolab nepamiršome. Igo - mišrių šaknų žmogus, ir malonu žinoti, kad tarp jų yra ir nedidelės lietuviškos. "Ne tokios jau menkos! - LŽ prieštarauja Igo. - Senelė iš tėvo pusės - lietuvė."

Dar 1984-aisiais 22 metų jaunuolis su jam būdingu jaunatviniu įkarščiu ir įtaigiai kaip didelis menininkas padainavo "Apie smilgas", Janio Lūsėno dainą Janio Baltvilko žodžiais: "Apie smilgas, Latvijos smilgas, kurios šiaurės vėjyje Lietuvą siekia, apie Lietuvos smilgas, kurios pietų vėjyje Latviją siekia, apie mūsų smilgas - šitą stebuklingą šiaurės sodą..." Pastarąjį kartą Lietuvoje dainininkas koncertavo 2008-aisiais Zarasuose.

Ispanišką vardą Rodrigo parinko temperamentingą ispanų muziką mėgęs kūdikio tėvas. Trumpinio Igo autorė - senelė iš mamos pusės: kol ji ištardavo visą sudėtingą vardą, judrus vaikas nulėkdavo į kitą buto galą.

Prieš srovę  

Igo: gimęs po laiminga žvaigžde ir pats tapęs laiminga žvaigžde; rokeris, poetas ir mąstytojas; įvairiapusis menininkas, sumanus verslininkas, atsakingas pilietis; vienas iškiliausių Latvijos atlikėjų, vienas gražiausių balsų, vienas svarbiųjų Atgimimo personažų - legendinis didvyris Lačplėsis legendinėje Zigmaro Liepinio ir Maros Zalytės roko operoje. Latviai dar sako: amžinas idėjų generatorius; katinas, gebantis iš pavojingo aukščio nukristi patogiai; tarsi šeimos relikvija - visada ir visur su mumis. Igo, iš pradžių buvo Igo ir tik paskui charizmatiškasis "Brainstorm" ("Prata Vetra") vokalistas Renaras Kauperis.

Kai po "Jūrmalos" konkurso užgriuvo milžiniškas populiarumas, Igo svarstė labai išmintingai: "Dabar svarbiausia - neprarasti savęs". O kaip sekėsi, domimės šiandien. "Dažnai ėjau prieš srovę ir tai pasiteisino, - dėsto jis. - Tenka pripažinti, kad ne sykį klydau. Arba kad išradau dviratį ir tam atidaviau daugybę jėgų. Deja, ne viskas priklauso nuo mūsų norų. Kodėl protingiausi žmonės prikrečia kvailysčių? Kodėl kartais pasielgi taip išmintingai, kad net pats netiki?"

Viena pirmųjų publikacijų apie Igo lietuviškoje spaudoje - 1987 metų "Jaunimo gretų" žurnale. Nuotraukoje - efektingas, ekstravagantiškas, nė kiek netarybinis jaunuolis vešlia plaukų kupeta. "Latvijoje buvo gerų dizainerių", - sako Igo. Bet ir pats turėjo skonį, mąstydavo, kas atitiktų muzikavimo stilių, patrauktų publiką, kas madinga. Tada apie jį rašyta - valiūkiškas, tikras nenuorama, ima ir atsistoja ant galvos, merginų numylėtinis. "Jūrmalos" konkurse (ir ne tik) jis ginčijosi su rengėjais dėl šukuosenos ir koncertinių drabužių. Galų gale į sceną žengė baltais marškiniais ir juodomis kelnėmis. Gal ir gerai, svarsto šiandien, - liko nuoga siela. Ir pergalė, Didysis prizas, už atliktą Davido Tuchmanovo "Grybų lietų" ir Raimondo Paulo "Kaip senoje dainoje". Tai šlovingi "Remix" laikai. Į maestro R.Paulo iniciatyva atsiradusią grupę, suburtą iš rinktinių pajėgų, Igo atėjo turėdamas "stažą" - pasitikintis savimi, jau patyręs, kad gali vesti publiką iš proto, muzikavęs bent keliose grupėse: "Corpus", "Livi", "Liepajas kvartets" (pastarojoje atliko džiazo ir įvairias eksperimentines kompozicijas). Jis dar aštuoniolikmetis daugelį įtikino, kad Liepojoje atsirado solistas, kokio Latvijoje nebuvo. Balsas, atlikimo maniera, laikysena, elgesys scenoje, kokio nebuvo. Dainavo latviškai, o buvo niekuo neprastesnis už įvairius tuometį jaunimą kerėjusius svetimų kraštų dievukus. Štai, štai tas, kuriuo norisi tikėti! Pirmasis latvių roko dainininkas.

Rusijoje ir Amerikoje

Pergalė Jūrmaloje buvo aukščiausia pakopa, ant kurios sovietmečiu galėjo užkopti jaunas atlikėjas. Viename šeštadalyje sausumos superžvaigždę atpažindavo visi, pradedant taksistais ir baigiant pardavėjomis parduotuvėse. Bet tai dar ne viskas - anais atmintinais 1986 metais Igo tapo tarptautinio konkurso Rostoke (Vokietija) "Žmogus ir jūra" laureatu. Sakoma, kad pamatęs Igo "Jūrmaloje" būsimasis Rusijos žvaigždūnas Filipas Kirkorovas pareiškė: "Štai kaip reikia dainuoti!" ir apsisprendė tapti dainininku.

1986-aisiais atsivėrė galimybės ir tuometės SSRS rinka. "Remix" elgėsi labai kolegiškai, drauge veždavosi kitas latvių grupes, kad ir jos būtų pamatytos, įvertintos. Nuolatiniai ilgalaikiai turai, keli koncertai per dieną. Jaunystė: knieti siausti ir kvailioti, taip, kad ardytųsi ir klyktų visa salė. Ne kartą dainuota pervargus, nualintom stygom, per kančias - dešimtys tokių koncertų. Bet Igo - katinas, mokantis nukristi patogiai, ir šiandien jo balsas tebeišgauna aukštą įtampą, gali atlikti skirtingos stilistikos kūrinius. Praėjusį vasarį Igo koncertavo Peterburge ir buvo maloniai nustebintas žiniasklaidos ir gerbėjų dėmesio. Nei Igo, nei "Remix" nepamiršti, nors, tiesą sakant, ko čia stebėtis. Nepamiršta, tarkim, nesenstanti magiška Vilnio Krievinio daina "Merginai kavinėje", anuomet skambėjusi latviškai ("Skumjas acis jums šovakar..."), rusiškai ("Vmeste s grustju prichodiš ty"), angliškai. Daug kitų dainų, kuriose buvo viskas: emocijos, lyrika, jėga. Igo neslepia, kad svarsto apie grįžimą į Rusijos rinką, kai kurios naujesnių jo hitų rusiškos versijos jau sukasi Rusijos radijo stotyse. Prieš savaitę Igo su kolegomis sulakstė į Taškentą... "Remix" laikais, suuodę laimikį, skambindavo "sąjunginiai" kompozitoriai ir tekstų autoriai siūlydamiesi bendradarbiauti, tačiau Igo visus pavarydavo: "Mes grojam savo muziką. Dar R.Paulo..." Kas būtų, jeigu nebūtų atsisakinėjęs? "Galbūt mąstyčiau ir elgčiausi kaip F.Kirkorovas?" Kas būtų Igo, jei būtų gimęs laisvajame pasaulyje?     

1990-aisiais "Remix" išdūmė į Ameriką. Prodiuserius suviliojo Igo balsas ir gabumai. Pabuvo porą metų, plušėjo įrašų studijose, įgijo neįkainojamos patirties, bet itin dideliais laimėjimais negalėtų pasipuikuoti. Nors kas žino, kokia dabar atrodytų ano, amerikietiško laikotarpio muzika, išėjusi kompaktine plokštele. Iš sovietinės sanklodos atvykusius muzikantus prodiuseriai šokdino pagal savo dūdelę. Jų reikalavimu kaitaliojosi grupės sudėtis, ir tai pakenkė. Igo galėjo pasilikti, bet atsisakė, nes "buvo nenumaldomas pojūtis, kad visi svarbieji įvykiai rutuliosis Latvijoje, ir kaip tik tavęs, tavo dainų, tavo minčių ten pritrūks".             

Tai ne tušti skambūs žodžiai: Atgimimo metais Igo ir "Remix" kaip galėdami judino didįjį laisvės varpą: muzika, viešais pasisakymais, dalyvavimu protesto renginiuose. Įspūdinga 1988-ųjų daina "Laiku" (Igo žodžiai): "Gyvybės, gyvybės Tėvynei ne prašome - reikalaujame!", o pabaigoje - "Laisvę Tėvynei!" Daugiau nei keturios dešimtys anšlaginių roko operos "Lačplėsis" spektaklių tais pačiais 1988 metais sutelkė Latviją pakilti, o apie R.Fomino ir jo personažo tuomet padarytą įtaką šiandien kalba ne vienas latvių atlikėjas ar      

žiūrovas.

Igo mamos, fotografės ir grafikės, genealogijoje pinasi vokiškos ir rusiškos šaknys (žvelgiant giliau brėžiasi prancūziška ir estiška linija), tėvo - lietuviškos ir rusiškos. Vaikystėje būsimasis dainininkas dažnai viešėjo Estijoje, pas mamos brolį ir seserį, ten skambėjo tik estų kalba... Igo prisimena, kaip gimtojoje Liepojoje su smuikeliu rankose eidavo į muzikos mokyklą ir pakeliui tris kartus gaudavo į kailį nuo vietinių rusų chuliganų - už tai, kad "ilgas", kad su smuiku ir kad "latyš". Pasak Igo bičiulio Valdžio Atalo: "Nežinau, kokie genai sukrito jo giminėje, bet latviškesnį latvį už Igo būtų sunku rasti."

Per išbandymus

Iš Amerikos grįžo prisisiurbęs tenykštės energijos, mokėjimo visur ir visada didžiuotis savo šalimi. Ėmėsi verslo, pradėjo solinę karjerą. Dirbo intensyviai, nors hitų gal neužderėjo tiek daug kaip anksčiau. Užtat 1997-ųjų triumfas - Kvazimodo partija Z.Liepinio operoje "Paryžiaus katedra". Gerokai vėliau ši opera statyta Klaipėdos muzikiniame teatre, ir smalsumas Igo buvo atginęs pasižiūrėti, kaip mums pavyko. Garbingoje Latvijos nacionalinės operos scenoje "Paryžiaus katedra" parodyta beveik šimtą kartų. Pasitaikė dienų, kai Igo dalyvavo ir dieniniame, ir vakariniame spektaklyje. Keliskart dainuota sergant plaučių uždegimu - tada padėjo valios pastangos, minties jėga, kvėpavimo pratimai.

Tačiau didžiausi išbandymai laukė. 2000 metais Igo akis į akį susidūrė su mirtimi - per avariją patyrė sunkių traumų ir medikai prognozavo liūdniausius dalykus. Bet išsikapstė! Šioje vietoje Igo mielai nusuktų kalbą kitur. "Taip, labai dramatiškas momentas, - dainininkas nenori pasirodyti kankiniu ar auka. - Iš pradžių tik gulėjau ir žiūrėjau. Dar galėdavau nuryti košės, kurios šaukštelį kas nors įdėdavo į burną." Jau po kelių mėnesių draugai jam parūpino įrangą, kad gulėdamas lovoje galėtų veikti kaip vadybininkas - organizuotų koncertus. Igo dar nebuvo išmokęs iš naujo vaikščioti, kai išvažiavo koncertuoti. Beje, ten pat, kur važiavo tą nelemtą dieną, kai įvyko avarija. Atidavė "skolą". Pasodintas ant baro kėdės dainavo gal porą valandų, po to buvo nugabentas atgal į palatą.   

Žmonės rašė jam laiškus, draugai, kolegos ir gerbėjai lankė ligoninėje, surengė palaikymo koncertą, ir tai padėjo ne ką mažiau nei savitaiga ar vaistai. Traumos pasekmės justi, įvyko negrįžtamų pokyčių, pavyzdžiui, jis nebegali kaip anksčiau judinti kairės rankos pirštų, todėl koncertų nepaįvairina smuikavimu, kaip darydavo iki tol. Veide išryškėjo liūdesio ar kažkokio amžino rūpesčio įspaudai, nors Igo su šia LŽ pastaba nesutinka: "Kaip ir anksčiau, daug juokauju, ironizuoju, manyje tebesėdi chuliganas. Pavyzdžių, kai žmonės išsikapstė iš sudėtingiausių būklių, pasaulyje netrūksta. Išbandymų duodama kiekvienam. Aš daug dirbau, kad pasiekčiau ankstesnį lygį ir žengčiau į priekį. Kitas variantas būtų verkšlenti, imti gailėtis savęs, prasigerti, įklimpti į kvaišalus ir nugrimzti į užmarštį. Bandžiau ieškoti paaiškinimo, kodėl atsitiko taip ir ne kitaip, tačiau atsakymą žino tik Dievas."       

Obuolių balius

Igo prisipažįsta, kad nelabai moka ilsėtis, kartais tenka prisiversti tiesiog pagulėti ir pažiūrėti televizorių. Kad muzikas sėkmingai darbuotųsi sudėtingomis dabarties sąlygomis, negalima sustoti. Latvija ne tas kraštas, kuriame su viena koncertų programa galėtum išgyventi trejus ar ketverius metus. Štai pernai jis surengė kalėdinį turą po Latvijos bažnyčias, atliko Kalėdų giesmes įvairiomis kalbomis: latvių, anglų, norvegų ir kt. Prieš porą metų aptiko dar neišnaudotų erdvių - Latvijos pilių ir dvarų, jose koncertavo su programa "Ieelpots" ("Įkvėptas").

Gydantis po avarijos atsirado įtarimų, kad užsikrėtė hepatitu C. Spėjimai pasitvirtino. Dar vienas gydymas truko septynis mėnesius ir tą žinojo vos keletas žmonių. Po to išgirdo visi: Igo nusprendė, kad reikia kuo daugiau apie tai kalbėti, informuoti kitus ir galbūt taip jiems padėti. Drauge su Latvijos infektologijos centru ir Hepatito draugija apvažiavo mokyklas ir įkalinimo įstaigas, pasakojo apie ligą, savo patirtį ir koncertavo.

Jūrkalnėje, "kaime prie jūros", kur turi sodybą, Igo pradėjo rengti aplinkos tvarkymo talkas, rodydamas pavyzdį kitiems. Taip pat jis čia organizuoja vasaros saulėgrįžos šventę su visais ritualais ir etnomuzika. Šiomis dienomis Jūrkalnėje prasideda dailininkų pleneras, šiemet tarptautinis (dalyvauja ir lietuvė Saulė Želnytė), sumanymas irgi Igo. Nenuorama dainininkas rūpinsis, kad būtų skanūs pusryčiai, sotūs pietūs, o vakarai prie laužo - jaukūs. Ir tik tada, kai viskas  bus sužiūrėta, pats pripuls prie menų. Rudenėjant, rugsėjo 22 dieną, Jūrkalnėje numatytas Obuolių balius. "Pernai pradėjom sodinti obelis, - vardija ir vardija Igo. - Auga jau 35, iš viso bus 75. Prieš septynetą metų čia buvo šabakštynai."     

Šiemet dainininkas organizuoja savo mylimos Kuldygos miesto šventės renginį - koncertą "Miesto siela". Dar jis telkė bendraminčius ir rengė koncertus, kurių lėšos skirtos Liepojos Švč.Trejybės katedros, garsios savo vargonais, atnaujinimo darbams. Kiekvienas pats turėtų rodyti pavyzdį valstybei, kaip rūpintis savo žeme ir žmonėmis, įsitikinęs jis.

Vienas naujausių dainininko albumų - "Ugnis", pirmasis iš sumanyto intelektualaus keturių stichijų ciklo. Dar bus "Žemė", "Vanduo", "Oras". "Žemės" ciklui žodžius jau parašė, keli kūriniai skamba per koncertus. Jis yra išleidęs dvi savo kūrybos knygas, pats jas iliustravo. Universalas: prodiusuoja, režisuoja, vadybininkauja. Didžiuojasi garso įrašų studija, savo paties rankomis įrengta Rygos senamiestyje. Čia planuoja įrašinėti naujas dainas, laidas radijui (4 metus jis dirbo radijuje, vedė autorines laidas), taip pat audioknygas. Jau išleista paties Igo įskaityta Michailo Zoščenkos kūryba. "Gyvenimas šuoliuoja, metai lekia, bet kartais viena diena būna tokia intensyvi, kad vakare tai, kas nutiko rytą, atrodo įvykę prieš metus." Ir tik gimimo diena priverčia suklusti: pala, taigi jau nemažai nugyventa! Šiemet gimtadienis neeilinis, todėl teko rengti jubiliejinius koncertus Cėsyse, Jūrmaloje ir Liepojoje - vaikystės ir jaunystės šelmysčių bei pirmųjų rimtų sumanymų mieste.  

Kasdienės kovos

Vyresniajam Igo sūnui vardu Mikus, dabar labai panašiam į jį jaunystėje, - trisdešimt. Fotografas, bandė laimę Londone, Milane, Paryžiuje. Dabar, pasak tėčio, eilinį kartą grįžo iš užsienių ir netrukus Liepojoje atidarys kepyklėlę su kavine (tėtis šiame mieste turėjo klubą, paskui restoraną). Žvelgdamas į jį Igo mato savo aktyvumą, drąsą imtis naujovių ir sprendimų greitį - dar didesnį negu kažkada jo paties. Kai gimė Mikus, Igo buvo dvidešimt. "Pranašumas tas, kad jis jau suaugęs, o aš vis dar jaunas!" - juokiasi dainininkas. Kitam sūnui Davidui Vidvudui - aštuoniolika, jis moka daryti tatuiruotes, groja gitara, irgi aktyvus, bet išryškėjantys kai kurie dabartinei jaunajai kartai būdingi bruožai tėtį truputį nuvilia.

Igo brolį Ivo Fominą su Lietuva sieja dar ir meilės istorija su dainininke Džordana Butkute. "Tas periodas seniai baigėsi, - komentuoja Igo. - Ivo gyvena Liepojoje, nemažai koncertuoja, vedęs, turi du vaikus."

Igo, patikimas, garbės žodžio žmogus sako matantis, kaip nuvertėjo atsakomybės jausmas, kokios moralinės krizės kamuoja visą Europą. Atgimimo Lačplėsis susirūpinęs žvelgia į šiandienos Latviją, iš kurios kas mėnesį emigruoja tūkstančiai: "Anksčiau viskas buvo aiškiau, visi žinojo, ką kaltinti: Sovietų Sąjungą, Maskvą, kiekvienas galėjo parodyti, kur priešas. Dabar priešas, labai gerai užsimaskavęs, tūno mumyse pačiuose. Šiandien kiekvienas yra tarsi valstybė - atsakingas už save ir savo laikyseną. O Latvija vis dar kaip mažas vaikelis didelėje kryžkelėje, kur intensyvus eismas... Bet pirmiausia jėgų reikia ieškoti savyje." Ir kol iki galo neišmėgintos visos galimybės, pasiduoti negalima. Bravo Igo!

Trumpai

Rodrigas Fominas gimė 1962 metų birželio 29 dieną Liepojoje. Scenoje nuo 1979-ųjų. Dalyvavo grupėse "Corpus", "Livi", "Liepajas kvartets", "Remix" ir daugybėje muzikinių projektų. Išleido solinių albumų, dvi knygas. Šiuo metu vadovauja įmonei "Igo Mūzikas Menedžments". 1986 metais laimėjo sąjunginio jaunųjų atlikėjų konkurso "Jūrmala" Didįjį prizą, taip pat antrą vietą tarptautiniame festivalyje "Žmogus ir jūra" (Rostokas, Vokietija). Atliko pagrindinį vaidmenį Z.Liepinio ir M.Zalytės roko operoje "Lačplėsis" (1988). Sukūrė vaidmenis Z.Liepinio operose "Paryžiaus katedra" (1997), "Rožė ir kraujas" (2000), pagrindinį vaidmenį J.Lūsėno miuzikle "Dželsominas Melagių šalyje" (1998).   

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"