TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Rojaus nakties ieškoma netikėtoj erdvėj

2006 05 27 0:00
Spektaklio gyvenimas verda ne scenoje, o "Meno" teatro kavinėje.
Andriaus Repšio nuotrauka

Panevėžio teatras "Menas" ryžosi naujam eksperimentui - žiūrovams pristatė panevėžietės autorės Tilės Vakarės sukurtą pjesę "Naktis rojuje"

Vienas didžiausių šio darbo netikėtumų - kad pjesė pastatyta ne scenoje, o teatro kavinėje. Pabrėžiama, jog rampos negaubiama spektaklio vieta iš aktorių pareikalavo išskirtinio meistriškumo. "Naktį rojuje" režisavo Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktoriaus Albinas Keleris.

Šis spektaklis, pasak režisieriaus, - tarsi subankrutavusių idealų skandinimas. Tai daro į barą "Paradise" susirinkę jo lankytojai: Gydytojas, Muzikantas, Detektyvas, Valkata, Apsauginis ir kiti, tikėjęsi nugyventi prasmingesnį gyvenimą, nei gyvena iš tiesų. Tad visos jų kalbos persmelktos įvairios asmeninės patirties, skausmo ir sielvarto. Yra palūžusių žmonių, bėgančių nuo savęs, bet yra ir tokių, kurie dar sugeba kovoti dėl šio pasaulio ir dėl savęs, esančio tame pasaulyje. Pačią pjesę Keleris įvardija kaip persmelktą vilties. Režisuodamas "Naktį rojuje" jis sakė nesyk prisimindavęs Ericho Marios Remarque'o žodžius apie tai, kad stebuklas yra kažkur visai netoli nevilties.

Keleris, pasirinkęs pjesę statyti ne scenoje, teigė sau ir aktoriams iškėlęs labai sunkų uždavinį. Anot jo, būti ne scenoje, o šalia žiūrovų daug sudėtingiau, sunkiau, nes nėra kuo prisidengti ir už ko pasislėpti. Keleris prisipažino, jog režisuodamas šį spektaklį stengėsi išreikalauti iš aktorių itin švarios, išgrynintos vaidybos, į kurią negalėjo prasismelkti nė trupučio netikrumo.

"Kita vertus, kavinėje nesukursi kokių nors įspūdingų mizanscenų, taigi visas krūvis teko aktoriams, jų vaidybai", - aiškino režisierius. Todėl jie privalėjo būti itin paslankūs, atviri ir ypač emocionalūs. "Šis spektaklis - tai ne teatrinis veiksmas, o vyksmas, ir viskas vyksta per aktorius", - tvirtino Keleris. Jis teigė kūręs spektaklį tartum iššūkį ir pasiekęs to, ko norėjęs, kokią iš pat pradžių matęs scenoje pastatytą pjesę.

"Teatre jau dirbu 33 metus. Tiksliai žinau, kad spektaklis prasideda tada, kai uždanga pakyla, ir baigiasi jai nusileidus. Kas vyksta, kai uždanga būna pakelta, iki tol, kol ji nuleidžiama, man vis dar yra paslaptis, burtai, suokalbis", - sakė Keleris. Tas pačias kategorijas jis pritaikė ir savo sukurtam spektakliui.

Na, o pjesė pristatoma kaip mažas pasaulis, kuriame atskleista ir tamsioji, ir šviesioji gyvenimo pusės. Savo likimus herojai atskleidžia vieni per kitus - žiūrovams parodo išgyventą meilę, neapykantą, klastą ar kilniaširdiškumą. Pavyzdžiui, Muzikantas, nugyvenęs netrumpą amželį, susimąstė, kodėl jo įsimylėjimai užrūstina likimą, nes visos mylimosios galop jį palieka. Kad taip neatsitiktų dar kartą, sutiktą naują mylimąją Muzikantas nusprendžia mesti pats. Tačiau moteris nepasiduoda - ir taip brandinamas sceninis konfliktas, prikaustantis žiūrovų dėmesį ir provokuojantis mąstyti, jausti, išgyventi, keistis. Netikėtų išgyvenimų žiūrovams dovanoja visa "Meno" teatro trupė, subūrusi trylika aktorių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"