TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Roko močiutė trykšta optimizmu

2013 02 09 8:10
Šiandien buvusi merginų roko grupės "Bitės" lyderė J.Dineikaitė entuziastingai pianinu skambina tango melodijas. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Nors nėra atlikta išsamių tyrimų, muzikos specialistai linkę manyti, kad praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje susibūrusi ir tryliką metų gyvavusi merginų roko grupė "Bitės" buvo išskirtinis reiškinys. Jos lyderė Jūratė Dineikaitė ir šiandien pulsuoja roko dvasia.

"Jeigu atsirastų klausytojas, ir dabar galėčiau groti, tarkime, tango dvi paras. Jau nekalbu apie roką", - klausiama, ar šiomis dienomis muzikuoja, sakė aštuntą dešimtį metų baigianti, bet optimizmo ir užkrečiamos geros nuotaikos kupina Jūratė Viktorija Rita Dineikaitė. Tris skambius vardus jai gimus davė mylintis tėtis, ilgametis Kauno dramos artistas. "Tada tarp inteligentų buvo priimta vaikus vadinti šiek tiek pompastiškai. Kasdieniame gyvenime esu Jūratė, Viktorija ir Rita figūruoja tik pase", - entuziastingai pasakojo legendinės merginų roko grupės "Bitės" įkūrėja ir ilgametė lyderė, grojusi boso gitara. Roko močiutė ir šiandien džiaugiasi spalvingais jaunystės prisiminimais, užauginta dukra, sūnumi, anūkais ir trimečiu proanūkiu. Gyvenimiško optimizmo iš jos galėtų pasimokyti perpus jaunesni žmonės: "Pensijos gaunu 600 litų, o sąskaita už šildymą atėjo 500 litų. Užtat pažiūrėkit, kokia esu liekna ir kaip gerai atrodau", - nusikvatojo energingoji močiutė.

Gimusi muzikai

Antano Šabaniausko tango J.Dineikaitė pradėjo skambinti pianinu vos sulaukusi penkerių. Muzikalią mergaitę tėvai paskatino mokytis smuiko specialybės. Baigusi šio instrumento studijas ji griežė simfoniniame orkestre. "Tačiau visada norėjau vadovauti muzikiniam kolektyvui. Kadangi diriguoti nemoku, nesimokiau šios disciplinos, ėmiau burti kolektyvą, kuris grotų tokią muziką, kuri man patinka. Kai išgirdau bitlus, tiesiog protas pasimaišė nuo jų muzikos", - pasakojo roko močiutė. Įkvėpimo įkurti vien merginų grupę, grojančią roką, J.Dineikaitei suteikė ir tuo metu parodytas filmas "Džiaze tik merginos" su legendine aktore Marilyn Monroe. "Pradžia buvo sudėtinga. Mūsų roko grupė susibūrė 1965 metais, bet iš pradžių grodavome Profsąjungų rūmuose per bendrus koncertus arba šokių vakarus tokios ne visai oficialios, - prisiminė "Bičių" lyderė. - Iki 1969-ųjų pasikeitė keletas dainininkių - tada dar nebuvome "susicementavusios" kaip tikra grupė. Norėjau, kad grotume roką, o vis tekdavo imtis sovietinės estrados dainų. Kovojau dėl kito žanro. Tikrąjį "Bičių" gimtadienį skaičiuojame nuo 1969 metų."

"Bitės" savo klestėjimo laikais (iš kairės) I.Andrejeva, Č.Vaišnytė, A.Juknevičiūtė, A.Šimkutė ir J.Dineikaitė. / Asmeninio archyvo nuotraukos

"Erfurto" aukso amžius

Roko močiutė sakė, kad merginų grupės repertuarą tuomet sudarė lenkų grupės "Czerwone Gitary" dainos, kurias puikiai atliko "Bičių" vokalistė lenkaitė Česlava Vaišnytė, J.Dineikaitės kūryba, roko ritmu aranžuotos lietuvių liaudies dainos ir perdainuotos Vakarų roko muzikos. Ji, būdama profesionali muzikantė, visas dainų aranžuotes ir orkestruotes kūrė pati. "Kai patekome į "Erfurto" restoraną, mums prasidėjo aukso amžius. Ten lankydavosi daug užsieniečių, buvo leidžiama groti beveik viską, ką norėjome", - tvirtino pašnekovė  Jūratė.

Grupės branduolį sudarė Irina Andrejeva (elektriniai vargonai), Č.Vaišnytė (ritminė gitara, pritariamasis balsas ir saksofonas), Aušra Juknevičiūtė, kuri niekur nesimokiusi būgnuoti, grupėje mušdavo būtent būgnus, Agnė Šimkutė, labai greitai išmokusi groti solo gitara, ir J.Dineikaitė, vietoj smuiko pasiėmusi boso gitarą ir atlikdavusi vokalo partijas.

"Kai į grupę atėjusią Aušrą pasodinau prie būgnų ir padaviau jai lazdeles, ji manęs paklausė: "Ką man dabar daryti?" Sakau: "Pati nežinau, bet bandyk." Ir ji pabandė. Buvo puiki būgnininkė, - prisiminė "Bičių" lyderė. - Man įvaldyti boso gitarą buvo visai paprasta. Smuikininkei tai nėra sunku - gitara kaip apsuktas aukštyn kojom smuikas, stygos juk tos pačios." Su ypatinga šiluma ji mena jau anapilin iškeliavusią Č.Vaišnytę, pritariamąjį vokalą. Pasak ilgametės rokerės, Česė buvo labai gabi, turėjo puikų balsą, o gitara skambinti atėjusi į grupę išmoko per rekordiškai trumpą laiką. "Ji nuostabiai dainavo ne tik lenkiškai, bet ir itališkas dainas, mūsų grupė turėjo ir keletą rusiškų dainų - jos buvo skirtos "pramušti" repertuarui, juk tada tai buvo privaloma. Česės dainavimas tiesiog pakylėdavo. Mokydamasi skambinti ritmine gitara ji kurį laiką vaikščiojo kruvinais pirštais, nes mokėsi nepaisydama stygų nutrintų pirštų pagalvėlių", - su meile apie kolegę pasakojo J.Dineikaitė.

Unikali roko grupė

Pašnekovė prisiminė, kaip sovietiniais laikais populiarus žurnalistas, trejetą metų dirbęs Jungtinėse Valstijose Albertas Laurinčiukas, apsilankęs "Bičių" koncerte "Erfurto" restorane, pakilo į sceną, pabučiavo jai ranką ir į mikrofoną visai salei pareiškė: "Trejus metus buvau Amerikoje, o tokio fenomeno niekur nemačiau. Amerikoje pilna dainuojančių merginų, bet kad pačios panos grotų visais instrumentais ir dainuotų roko muziką, tokio dalyko nėra."

Penketas dainuojančių ir grojančių merginų ryškiai skyrėsi iš pilkokos sovietmečio žmonių masės. J.Dineikaitė juokėsi, kad laužydamos nusistovėjusius mados standartus jos į sceną kildavo ne kelnes dėvėdamos, o sukneles, dėl to spaudoje buvo išvadintos pelenėmis. "Tada buvo madinga cheminės šukuosenos, o mūsų visų buvo lygių, hipiškų "peisų" šukuosenos. Už tokią "netvarkingą" išvaizdą dažnai mus apšaukdavo girtuoklėmis. Buvo sunku būti kitokioms nei  masė. Bet mes buvome tokios, norėjome kitos saviraiškos. Visos buvome beprotės, bendramintės", - patikino roko močiutė.

Lietuviškoji Suzi Quatro - boso gitaristė J.Dineikaitė.

Užtraukė KGB rūstybę

Per tą kitoniškumą merginos ir užsitraukė sovietinių saugumo struktūrų rūstybę. Pasak J.Dineikaitės, vienintelė "Bičių" politinė "nuodėmė" buvo ta, kad jos drįso viešai sudainuoti lietuvišką dainą "Ant kalno mūrai". "Aš labai pavydžiu šiuolaikiniams ŽAS ar "Rebelheart", kurie gali dainuoti šią dainą kiek tik nori ir kaip tik nori. Mums ji buvo uždrausta", - sakė J.Dineikaitė. Grodamos restorane merginos per pertraukėles girdėdavo, kaip lankytojai patyliukais prie staliukų vis sudainuoja kokią patriotinę dainą, o kartą išgirdusios traukiant "Ant kalno mūrai" nutarė, kad ir ši daina verta skambėti nuo scenos.

"Mes tikrai negalvojome, ką darome. Aš parašiau šiai dainai orkestruotę. Buvo pavasaris, "Erfurto" restorano langai atidaryti. Ir mes penkios užtraukėme "Ant kalno mūrai". Subėgo visi padavėjai, stovėjo suakmenėję ir išpūstomis akimis. Jie mums nieko nesakė, bet išraiška buvo iškalbinga. Visa publika su mumis kartu dainuoja, rėkia, pažiūrėjome pro langą - gatvėje pilna prisirinkę žmonių, kurie taip pat dainuoja kartu su mumis. Buvo bomba", - juokėsi prisiminusi "Bičių" lyderė. Atpildo laukti ilgai neteko. "Iš karto pajutau KGB "simpatiją", - nusikvatojo roko močiutė.

Alyvos į ugnį kliūstelėjo užsienio spaudos dėmesys roką dainuojančių lietuvių merginų grupei. Amerikos ir Vakarų Europos laikraščiuose pasirodžiusios publikacijos apie rokeres lietuvaites, kurios dėl vertimo klaidų iš "Bičių" tapo "Vapsvomis" ("Wasp"), rimtai užrūstino saugumo pareigūnus. Paskutinis lašas buvo iškvietimas merginoms koncertuoti Amerikoje. "Bitėms" buvo uždrausta bet kokia koncertinė veikla, kolektyvas išvaikytas.

"Bet aš vis tiek subūriau kitą grupę. Pavadinau ją "Rizika", - kvatojosi roko muzikos entuziastė. - Grupę "pririšome" prie "Ramunės" fabriko saviveiklos kolektyvų būrio. Grojome dar vienuolika metų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"