TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Romansas - sielos reveransas

2006 11 04 0:00
Skamba senovinis rusų romansas, atliekamas dueto "Nostalgija".
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Romansą nuo vaikystės pamėgusi, visą laiką juo žavėjosi ir jam lenkėsi darydama reveransą Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos dėstytoja Vidija Bublevičienė. Ilgai juos dainavo sau bei artimiesiems ir tik prieš aštuonerius metus ryžosi žengti į sceną.

Literatūrologė, profesorė Viktorija Daujotytė viename iš mokyklinių vadovėlių romansus pavadino dainomis apie sopulius. Iš tiesų romansas yra lyrinis, sentimentalus muzikos kūrinys, kildinamas iš viduramžių Ispanijos. XVIII amžiuje paplito Italijoje, Prancūzijoje, o XIX amžiuje išpopuliarėjo ir prigijo Rusijoje. Juos kūrė Michailas Glinka ir Michailas Musorgskis, Piotras Čaikovskis ir Sergejus Rachmaninovas. Lietuviškas romansas sušvytėjo Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Juozo Gruodžio, Balio Dvariono kūryboje. Lyg varpelis ataidi Beatričės Grincevičiūtės skaidrus balsas, atliekant Dvariono "Žvaigždutę". Pasak Daujotytės, mylinti širdis kalba daugeliu kalbų. Viena jų - amžinai romansinė.

Meilės gramatika

"Kažkas sakė, kad rusų romansas yra meilės gramatika. Jame telpa nedaug žodžių, paprastas siužetas arba tiesiog įvardijamas vyksmas: susitikau tave, žvelgiu į tavo akis, sužydėjo chrizantemos. Romansą gali dainuoti bet kurio amžiaus atlikėjas, bet, man atrodo, kad jo gelmes geriausiai gali suprasti brandūs žmonės. Taip sutapo, kad ir aš į sceną išėjau pasiekusi brandą. Man už pečių - mano gyvenimas, džiugi ir skaudi jo patirtis", - prisipažino Vidija Bublevičienė. Jos atliekami romansai "Lemties valandą" ir "Vyšninė skraistė" kažin ar skambėtų jaunutės dainininkės lūpomis. "Kai dainuoju "Lemties valandą", įsivaizduoju esanti sena čigonė ir pasakoju apie moters grožį. Niekada jo nebūčiau dainavusi jauna. Tik dabar, kai pati nugyvenau savo gyvenimą, žinau jo spalvas ir atspalvius. Man rusų romansas - gyvenimo chrestomatija. Kuklią, paprastą, o kartais banalią romanso melodiją papildo puikūs, gilūs, kartais sentimentalūs poezijos žodžiai. Kiek romansų dainuojama Aleksandro Puškino, Heinricho Heine's, Johanno Wolfgango Goethe's, Ivano Turgenevo, Fiodoro Tiutčevo žodžiais", - skubėjo išsakyti savo žavėjimąsi rusų romansu Vidija, pastebėjusi, kad kiekvienąkart koncertuodama tą pačią dainą atlieka kitaip. Moteris įsidėmėjo, kad jos mėgstama romansų atlikėja gruzinė Nona Bregvadzė kaskart dainuoja kitaip. Vidija žinomos dainininkės neseniai klausė Klaipėdoje. Jai įstrigo pasakyta mintis, kad romansą nebūtina dainuoti, jį galima atlikti kalbant, deklamuojant įtaigaus turinio žodžius. Vidija prisipažino, kad ji nepretenduoja į klasikinio romanso atlikėjas. "Tai - ne man, nors daugelis Čaikovskio, Rachmaninovo ar Musorgskio romansų - nuostabūs. Man patinka paprastas buitinis romansas, koks buvo dainuojamas XX amžiaus pradžioje. Kamerinė aplinka, prancūzų kalba, baltas rojalis ir melodrama, atliekama dainininkų", - pasakojo Vidija.

Jeigu skauda širdį...

Vidijos nuomone, kiekviena tauta turi savo romansų, bet pašnekovei atrodo, kad spalvingiausi ir jausmingiausi yra rusų. Tačiau ji, pakviesta koncertuoti, atlieka ir lenkų, ir žydų romansus. Sudainuoja ir lietuvišką. Beje, lietuviškas atsirado dėl rusų romanso įtakos. Bene visi žinome Vytauto Kairiūkščio "Aš viską viską pamiršau". Kompozitorius Vytautas Klova sukūrė ciklą "Žemėje ieškosiu tavo bruožų", Jurgis Juozapaitis - "Diemedžiu žydėsiu". Profesorė Daujotytė pripažįsta, kad lietuviško romanso meilė yra santūri. Juose skamba daug gražių širdies žodžių, bet stinga kraujo ir aistros. "To baisaus ir baugaus neramumo, kuris verčia nusikalsti. To siautulingo, karnavališko džiaugsmo, kuris nesirūpina formos dailumu. Svarbu išsilieti, išsirėkti, išsidainuoti taip, kad ašaros plauktų upeliais, o plaukdamos plautų amžinas meilės žaizdas, atviras ar slaptas. Kaip tik tokią galią turi romansas, dainuojamasis eilėraštis", - rašė Daujotytė. Vidija sako, kad romansą gražiai atlieka scenos meistrai, tokie kaip Virgilijus Noreika ir Vaclovas Daunoras, Vytautas Kernagis ir Gytis Paškevičius. "Bet svarbiausia tai, kad romansą gali dainuoti ir paprastas žmogus, jeigu jam skauda širdį", - teigė moteris.

Susibūrė mokykloje

Sceninė Vidijos karjera prasidėjo Broniaus Jonušo muzikos mokykloje, kur ji gabius ir talentingus mokinius moko muzikos paslapčių. Dėsto teoriją ir turi keletą vokalistų bei muzikantų. Rengė vakarą ir subūrė gana nemenką grupę mokytojų entuziastų: poetų, dainininkų, muzikantų. Visi noriai repetavo, rengėsi koncertui Lietuvos rusų dramos teatre. Išgirdusi niūniuojančią savo kolegę Tatjaną pasiūlė padainuoti duetu. Muzikos mokytoja sutiko, tiesa, sunkiai įveikdama drovumą ir nepasitikėjimą savo jėgomis bei balsu. "Nustebau išgirdusi, kaip ji nuostabiai dainuoja. Švarus ir tyras plataus diapazono sopranas, galintis pakilti lig saulės", - negailėjo pagyrimo savo draugei Vidija. Pirmas pasirodymas bei jo sėkmė ir buvo tas stumtelėjimas savo rusų romanso pomėgiu pasidalyti su žiūrovais. Vidija ėmėsi kūrybos - pati aranžavo kai kuriuos romansus ir dabar jųdviejų su Tatjana Smirnova atliekamos dainos skamba kitaip. "Save laikau pasaulio žmogumi, o šit dainuodama rusų romansus įžengiau į kitos tautos kultūrą ir suvokiau, kad mano esybei jie tapo artimi", - sakė Vidija. Jų duetą pamėgo publika, jos dažnos viešnios ambasadose, įvairiuose vakaruose Mokytojų namuose, kur taip pat įsitvirtino rusų romansas ir net veikia jo mėgėjų klubas "Melos", vadovaujamas garsios filologės, profesorės Jelenos Bachmetjevos.

Vidija ir Tatjana, pradėjusios dainuoti kartu 1999-aisiais, ryžosi ir pirmam savo kūrybiniam debiutui tarptautiniame konkurse. Jis įvyko 2003-iaisiais Taline. Duetas pasivadino "Nostalgija". Garsios rusų romansų praėjusio šimtmečio atlikėjos Izabelos Jurjevos vardu pavadintas konkursas visada sutraukia daug atlikėjų iš Rusijos, Baltijos valstybių, Ukrainos, Baltarusijos. Ten varžosi profesionalai ir mėgėjai. Vidija ir Tatjana nusprendė dalyvauti mėgėjų konkurse ir pirmąkart pasirodžiusios tapo konkurso diplomantėmis. Diplomas įteiktas už muzikalumą.

Dainininkė - legenda

Izabelos Jurjevos vardas nenuėjo užmarštin, kaip ir jos atliekami senoviniai rusų romansai. Gimusi XIX amžiaus paskutiniais metais legendinė dainininkė sulaukė savo šimtmečio, mirė 2000 metų pradžioje. "Madam Anšlag" pavadintos sielos, balso ir talento aristokratės nepamiršo ne tik jos sekėjai, dainuojantys Talino konkursuose, bet ir žiūrovai, kurių kaskart per laureatų koncertus priguža pilnutėlė senojo Estijos miesto rotušė. Dar sėkmingesnis buvo šiųmetis konkursas. Per jį privaloma atlikti romansą iš legendinės dainininkės Jurjevos repertuaro. Moterys dainavo "Karnavalą". Dainininkėms Vidijai ir Tatjanai buvo įteiktas diplomas. Jos dalyvavo ir laureatų koncerte.

Po pirmo pasirodymo tarptautiniame konkurse dainininkės sostinės publikai pristatė savo pirmą kompaktinę plokštelę. Čia - 25 romansai. Dabar "Nostalgijos" duetas atlieka jau 62 senovinius rusų romansus ir surengė 92 koncertus. "Koncertuojame visur, kur tik mus pakviečia. Skaidrinome nuotaiką Klaipėdos jūrininkų ligoninės darbuotojams ir pacientams. Koncertavome Vilniaus griežtojo režimo įkalinimo įstaigos darbuotojams ir kaliniams, dainavome Klaipėdos mažojoje koncertų salėje, buvo pakvietusi Lietuvos rusų bajorų sąjunga", - pasakojo apie savo koncertinę veiklą Vidija.

Šaknys - šeimose

"Mes su Tatjana viena kitą papildome. Ji dainuoja sopranu, aš - mecosopranas. Niekada nepamiršiu, kai pirmąkart ją išgirdau. Ji taip jausmingai ir trapiai atliko savo romansą ir nesuprato, už ką ją puolėme girti ir liaupsinti", - apie savo dainavimo partnerę pasakojo Vidija. Tatjana - pianistė, moko vaikus skambinti. Ji augo aristokratiškoje šeimoje, kur pripažinta primadona buvo jos mama - Pskovo operos ir baleto teatro solistė. Tėvelis - dailininkas. Namie ji niekada nedainavo, mokėsi groti. Dainavo mama. Kai ji parvežė mamai savo pirmą kompaktinę plokštelę, ši apstulbo. "Tania, kaip tu nuostabiai dainuoji", - įvertino mama, išgirdusi dukrą dainuojant. Tiek raudonijo, kad niekas nesuprato, ar iš džiaugsmo, ar iš širdperšos. Vidija irgi užaugo muzikalioje šeimoje. Mama dainavo Klaipėdos liaudies operoje. Būtent mamą Vidija išgirdo dainuojant rusų romansą, žinoma, lietuviškai "Varpelius". Klaipėdos mažojoje koncertų salėje Vidijos koncerto klausėsi garbingiausia vakaro viešnia - mama, kurią džiugina dukros laimėjimai. Dainavo ir tėtis, bet jis mėgo smagias ir linksmas daineles, tokias kaip "Trauk, bėruti". "Aš padovanojau savo mamai pažintį su romansu. Ji tikra Klaipėdos krašto lietuvininkė. Tad per mano koncertus ji atrado senovinį rusų romansą. Mamai labai patiko", - sakė romansų atlikėja. Vidijos dainos patinka jos sūnui Ryčiui, marčiai ir anūkei Gabijai. Jie - dažni jos koncertų svečiai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"