TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Romantikas ir labai gero lygio šalininkas

2006 10 21 0:00
Daumantas Kirilauskas klasikinį repertuarą groja jau beveik trisdešimt metų.
Nuotrauka: @ "Lietuvos žinios"

Vilnietis pianistas Daumantas Kirilauskas - vienas tų talentingų jaunų žmonių, kurie po studijų užsienyje sugrįžo į Lietuvą

Spalio 24 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje virtuoziškumu ir menine branda žavintis pianistas Daumantas Kirilauskas su prof. Donato Katkaus diriguojamu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru atliks kompozitorių Johanneso Brahmso ir Antonino Dvorako kūrinius. Koncertas pavadintas "Du romantikai", turint omenyje kūrinių autorius, tačiau šis apibūdinimas tiktų ir pačiam solistui. Trisdešimt trejų metų Kirilauskas neslepia esąs labai romantiškos prigimties.

Pas geriausius "pianistenmacherius"

Dar mokydamasis M.K.Čiurlionio menų mokykloje Daumantas sėkmingai dalyvavo konkursuose ir jau po aštuntos klasės žinojo, kad pasirinks pianisto kelią. Muzikų šeimoje (Zita Kirilauskienė - Balio Dvariono muzikos mokyklos mokytoja; Algis Kirilauskas - taip pat buvęs muzikos mokytojas, vadovavęs Vilniaus universiteto liaudies muzikos ansambliui) gimęs berniukas fortepijonu pradėjo skambinti nuo penkerių metų. Čiurlionio menų mokykloje iš pradžių mokėsi pas Skaistę Baubinienę, vėliau - pas Liuciją Drąsutienę. Ši pedagogė trejus metus jam dėstė ir Muzikos akademijoje. Studijuodamas daug grojo: ir rečitalius, ir su orkestrais. 1994 metais išvyko mokytis į

Austriją ir Zalcburgo Mozarteum 1997-aisiais baigė bakalauro, o 2000 metais - magistro studijas su pagyrimu. Mozarteum Daumantas mokėsi pas pasaulinio lygio pedagogą Karlą Heinzą Kammerlingą.

"Man labai sekėsi - turėjau geriausius pedagogus. Manau, Baubinienė - geriausia mokytoja, kuri moko mažus vaikus. Drąsutienė - geriausia pedagogė, kuri rengia vyresnius, ir apskritai yra viena iš geriausių pedagogų Lietuvoje, - kalbėjo LŽ pašnekovas. - Na, o Kammerlingas net vadinamas "pianistenmacheriu", pianistų darytoju, nes labai daug jo mokinių yra žymūs pianistai visame pasaulyje".

Lietuvis - lietuviui

Baigęs studijas Daumantas nepasiliko Austrijoje. Pasak jo, yra žmonių, kuriems svarbu tik užsidirbti, ir tokie ten gali prisitaikyti, tačiau pasauliniais meistrais nė vienas netapo. Galimybės dėstyti Zalcburge kol kas neturėjo nė vienas lietuvis. Ir Daumantas galėjo dirbti nebent koncertmeisteriu, bet jo planai buvo kitokie.

"Man labai svarbu kūrybinis darbas, kad patiktų tai, ką darau, - sakė muzikas. - Baigęs Mozarteum pusę metų buvau bedarbis. Ten išsilaikyti galima nebent iš kokių "chaltūrų", ir prasidėjo tokios negeros intrigos, kokios būna tarp mūsų tautiečių užsienyje. Lietuviai niekada vienas kitam nepadės kaip žydai ar gruzinai, priešingai - tik pakenks. Nenorėjau būti tarp tų intrigų, nors daug gerų žodžių galiu pasakyti apie dirigentą Arūną Pečiulį ir arfininkę Laimą Švarlytė. Jie man padėjo ir buvo labai draugiški".

Daumantas prisiminė, kaip geranoriškai jį, grįžusį į Lietuvą, palaikė profesorė Drąsutienė, buvęs Muzikos akademijos rektorius Juozas Antanavičius ir dabartinis, tuomet prorektorius Eduardas Gabnys.

Nuo 2001 metų Kirilauskas yra Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas bei profesorių Veronikos Vitaitės ir Petro Geniušo asistentas.

Palikti ką nors savo

Koks bus kitas pianisto gyvenimo etapas, priklausys nuo kūrybinių galimybių, nes Daumantui svarbu ne vien pedagoginis darbas, bet ir kūrybinė raiška: koncertuoti, galbūt rašyti savo muziką.

"Kodėl gi ne?! Reikia kurti savo muziką. Džiazo legenda Milesas Davisas yra pasakęs, kad klasikiniai muzikantai - kaip robotai, nes groja tik iš gaidų. Manau, reikia nebijoti kurti, eksperimentuoti, plačiau mąstyti. Ir daugiau laisvės. Skambinau Chicko Coreos koncertą fortepijonui su orkestru. Jis juk ne kompozitorius, o džiazo muzikantas, bet sugalvojo, parašė - ir labai gražu, - dėstė pašnekovas. - Reikia ką nors savo palikti, nes klasikinės muzikos interpretatorių pasaulyje - tūkstančiai, o gerų pianistų - tūkstančių tūkstančiai. Aišku, kiekvienas kitoks, bet, plačiai mąstant, nieko turbūt nebenustebinsi savo interpretacijomis".

Daumantas, pradžioje norėjęs savo ateitį sieti su džiazu, ir dabar aktyviai domisi, kas vyksta šioje muzikos srityje visame pasaulyje. Džiazas, kaip pats pripažįsta, jį inspiruoja ir daro įtaką jo požiūriui, muzikiniam mąstymui, gal net klasikinius kūrinius atliekant padeda - labiau atlaisvina mąstyseną.

1992 metais per tarptautinį džiazo improvizacijų festivalį Vilniuje Kirilauskas pelnė Didįjį prizą. Vis dėlto džiazą scenoje grojo mažai, nebent po savo koncertų išeidavo bisui paimprovizuoti. "Mielai gročiau, bet tai nebūtų taip kokybiška, kaip atlieku klasiką. Gyvenime reikia daryti tai, ką geriausiai gali. Jau beveik trisdešimt metų skambinu fortepijonu klasikinį repertuarą, o džiazo srityje būčiau kaip pradedantis, savamokslis. Neturiu tiek įdirbio ir praktikos, kad galėčiau pasauliniu lygiu groti džiazą. O daryti tai šiaip, kaip studentai, mano amžiaus muzikantui nebesolidu. Esu tik labai gero lygio šalininkas".

"Išgirstama" energija

Koncertais pianistai Lietuvoje nelepinami. Naujam, ką tik atėjusiam, kaip ir visame pasaulyje, sunku išsikovoti vietą. Kitas dalykas - Lietuvoje tėra kelios koncertinės erdvės, todėl ir išeina vos porą koncertų vienam pianistui per metus. Tada daug priklauso, kaip pavyksta suorganizuoti pasirodymus užsienyje.

2002 metais Kirilauskas kartu su violončelininku Mindaugu Bačkumi atstovavo Lietuvai Šiaurės šalių kamerinės muzikos festivalyje UPBEAT. Per tą turą jiems kiekvieną dieną teko muzikuoti. Ypač gerų prisiminimų paliko koncertas Stokholme, elitinėje "Rikskoncerter" salėje.

Pianistui įsiminė ir prieš porą metų Kauno filharmonijoje su austrų dirigentu Georgu Marku atliktas Ludwigo van Beethoveno Trečiasis koncertas, o labiausiai turbūt - 2005-aisiais Coreos koncertas Nacionalinėje filharmonijoje Vilniuje. Tada pats užsisakė muzikanto biure dar nepublikuotas gaidas, nusipirko autorines teises.

"Jaučiausi tvirtai, skambinau labai atsipalaidavęs. Mano idėja buvo nuo pradžios iki pabaigos ir šimtu procentų "kaifavau". Publikos atsakas man irgi buvo labai brangus. Jaučiau itin šiltą palaikymą. Atėjo daug senų draugų, pažįstamų, kurių nebuvau matęs dešimt, dvidešimt metų. Išsirikiavo visa eilė. Buvau nepaprastai laimingas, kad visus tuos žmones matau vienoje vietoje", - prisiminė Daumantas.

Muzikanto įsitikinimu, labai svarbu žmogaus energija: jei esi pasirengęs ir jauti, kad nori groti, galbūt energetiškai tai "išgirsta" ir koncertų organizatoriai. Tada atsiranda pasiūlymų. Jei vien tik sėdėsi užsidaręs, niekas nepaskambins ir nieko nepasiūlys. Žinoma, gerai būtų asmeninis vadybininkas, kuris organizuotų koncertus, tačiau jų Lietuvoje niekas neturi.

Įrašyta Miunchene

Lapkričio pradžioje pasirodys Kirilausko įgrota šiuolaikinės fortepijono muzikos kompaktinė plokštelė - po vieną vengrų kilmės švedų kompozitoriaus Mikloso Maroso ir australų kompozitoriaus Carlo Vine'o sonatą.

Vine'o kūrinius pianistas ne kartą skambino per koncertus, taip pat rečitalius Lietuvoje ir užsienyje. Šis kompozitorius visada lemdavo sėkmę, o ir publika jį mėgo.

Su Marosu Kirilauskas susipažino per Šiaurės šalių kamerinės muzikos festivalį. Kompozitorius tada užsiminė, kad rašo fortepijoninę sonatą, o vėliau susirado pianistą per internetą ir jau baigtos sonatos gaidas atsiuntė paštu. Dar užrašė: "Tikiuosi tave išgirsti skambinant sonatą".

Toks autoriaus dėmesys šiek tiek įpareigojo, tačiau gal trejus metus gaidos gulėjo užmirštos, kol kilo idėja išleisti kompaktinę plokštelę. Pradėjęs studijuoti gaidas Daumantas aptiko savo ankstesniems kūrybiniams eksperimentavimams artimų intonacijų, ir apskritai tas kūrinys tiko jo prigimčiai.

Kompaktinė plokštelė buvo įrašytos Miunchene. Pasak pašnekovo, Lietuvoje pianistas neturi sąlygų padaryti gero įrašo, nes nėra gerų fortepijonų. Nebent kilnojamojoje studijoje. Pats Daumantas džiaugiasi neseniai artimųjų dėka įsigijęs puikų nekoncertinį "Bechstein" fortepijoną.

"Gėda, tačiau net sostinėje nėra nė vienos kompaktinių plokštelių parduotuvės, kurioje viskas - nuo klasikos iki džiazo, roko, hiphopo - būtų suklasifikuota pagal žanrus ir stilius abėcėlės tvarka: tiek sena muzika, tiek naujienos. Vokietijoje tokių parduotuvių gali rasti ir mažuose miesteliuose, o pas mus paprastam muzikos mėgėjui sunku orientuotis, kas yra geras vieno ar kito kūrinio atlikimas, todėl klausomasi visko, kas peršama, pristatoma, kas atvažiuoja koncertuoti", - kalbėjo Daumantas.

Vokietijoje nuo seno puoselėjamos muzikinės tradicijos, klausytis klasikos mėgsta, tarkim, ir naktį dirbantis paštininkas. Be to, provincijose labai palaikomas menas. Net maži miesteliai turi orkestrus ir daugiau koncertinių erdvių.

Jaučiant pasaulinį kontekstą

Nors Lietuvoje meno žmonėms nėra lengva gyventi, Daumanto manymu, negali visi talentingesni išsilakstyti, kas nors turi likti, nes ir taip kultūros požiūriu esame liūne. Tad galbūt nuo jaunosios kartos priklauso, jog taip nebūtų.

"Kai buvau jaunesnis, man rūpėjo ne būti žinomam, pirmam ar geriausiam Lietuvoje, labai uždaroje provincijoje, o ką nors labai mažai, bet pasauliniame kontekste padaryti, - aiškino muzikas. - Atėjus brandai ėmiau suvokti, kad galima daugiau padaryti Lietuvos labui. Čia mūsų istorija, čia gyvename ir, atsimindami nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį, turime prisidėti prie kultūros Lietuvoje. Jei nieko iš jaunosios kartos neliks, ką bus galima pasakyti apie šį laikotarpį istoriškai. Tik reikia neužsidaryti, judėti, nuolat jausti pasaulinį kontekstą. Puiku, kad yra geresnių aplink. Yra į ką lygiuotis ir toliau tobulėti. Jei tik užsidarysi ir būsi geriausias Lietuvoje, vargu ar tobulėsi. Visada turi būti konkurencija".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"