TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

S.Bullock: "Šis vyras pakeitė mano gyvenimą"

2010 07 24 0:00
"Kol kas rūpinuosi Louisu viena. Mėgaujuosi tuo ir nenoriu su nieko dalytis šiuo džiaugsmu", - tvirtina S.Bullock.
Užsienio spaudos nuotrauka

Pastaruoju metu Holivudo žvaigždės S.Bullock pavardė neišnyksta iš laikraščių ir žurnalų antraščių visame pasaulyje. Ir tam yra priežasčių: laimėtas "Oskaras", sutuoktinio išdavystė, įvaikintas berniukas. Iš visų garsios aktorės gyvenime įvykusių pokyčių, pastarasis - pats didžiausias.

S.Bullock su buvusiu vyru Jesse Jamesu įvaikinimo procesu pradėjo domėtis prieš ketverius metus. Šių metų pradžioje pora sužinojo, kad jiems nusišypsojo laimė tapti naujagimio Louiso Bardo iš Naujojo Orleano tėvais. Nors mažylis aktorės namuose apsigyveno dar sausį, moteris nusprendė nuslėpti šią naujieną nuo žurnalistų bent iki "Oskarų" teikimo ceremonijos. "Norėjosi kuo ilgiau apsaugoti sūnaus privatumą", - vėliau tvirtino žvaigždė. Kovo mėnesį S.Bullock sužinojo, kad sutuoktinis jai neištikimas. Nepajėgusi atleisti išdavystės, geriausia 2009-ųjų aktore pripažinta moteris išėjo iš bendrų poros namų. Padavė prašymą skyryboms ir tvirtai apsisprendė tapti vieniša motina.

Išskirtiniame interviu S.Bullock pasakoja apie mažąjį vyruką Louisą, kuris iš pagrindų pakeitė jos gyvenimą.

Dalelė manęs

- Kada nusprendėte įsivaikinti kūdikį?

- Nebuvo taip, kad vieną dieną ėmiau ir pasakiau sau: "Šiandien įsivaikinsiu mažylį." Su Jesse daug laiko praleidome Naujajame Orleane, kurį 2005-aisiais nusiaubė uraganas "Katrina". Nusprendžiau, kad, užuot į pasaulį paleidusi naują gyvybę, galiu padėti užaugti jau gimusiam kūdikiui, suteikti jam tą patį, ką duočiau savai atžalai. Po "Katrinos" šėlsmo minėtame mieste liko labai daug našlaičių. Pradėjome domėtis įsivaikinimo proceso subtilybėmis, net negalvodami apie kokį nors konkretų vaiką. Intuicija kuždėjo, kad tinkamas mažylis pats mus "susiras".

- Ar įvaikinimo procesas labai sudėtingas?

- Nelengvas. Ir žinau kodėl. Juk jis dėl vaiko saugumo susideda iš daugybės pokalbių su specialistais, popierizmo, informacijos tikrinimo, vizitų į potencialių tėvų namus. Norėjau viską atlikti taip, kaip reikia, neapeidama jokių įstatymų. Nesu išskirtinė tik todėl, kad esu žinoma.

- Kodėl jums taip svarbu, kad mažylis būtų iš Naujojo Orleano?

- Man kur kas svarbiau, kad vaikas būtų iš JAV. Naujasis Orleanas - ypatinga ir itin mylima vieta. Su šiuo miestu susiję daugybė gražių prisiminimų. Likimas, kad Louisas kilęs būtent iš ten.

- Prisiminkite tą akimirką, kai pirmą kartą pamatėte sūnų.

- Būsiu atvira - kai sulaukiau skambučio iš įvaikinimo tarnybos, supanikavau. Buvau žiniasklaidos dėmesio centre dėl būsimos "Oskarų" teikimo ceremonijos. Nepaprastai bijojau, kad nepajėgsiu Louiso apsaugoti nuo to mane lydinčio šurmulio, nesuteiksiu jam ramybės. Tuomet Jesse privertė prisiminti, kodėl apskritai pradėjau įvaikinimo procesą.

Kai pirmą kartą pamačiau savo berniuką, atrodo, visas aplinkinis pasaulis staiga ėmė ir išnyko, daugelis kasdienių dalykų, kuriuos anksčiau taip sureikšmindavau, neteko prasmės. Louisas buvo toks mažytis. Pajutau, tarsi šis vaikas - dalelė manęs.

- Kaip į Louiso atsiradimą reagavo Jesse vaikai: dukrelė Sunny, sūnūs Jesse jaunesnysis ir Chandleris?

- Jie mažylį priėmė kaip tikrą brolį. Net nesitikėjau, kad viskas klostysis taip sklandžiai. Vaikai suprato, kad naujieną teks kurį laiką laikyti paslaptyje. Įsivaizduoju, kaip nelengva jiems buvo tai padaryti, ypač kai žinios tokios džiugios. Apie Louisą apskritai žinojo labai nedaug žmonių - tik šeimos nariai ir artimiausi draugai. Manau, vaikas turi pačius geriausius brolius ir seserį, kokių tik galima norėti.

- Kodėl kūdikį pavadinote Louisu?

- Tai buvo vienas pirmųjų vardų, šovusių man į galvą. Kai žiūrėjau į berniuką, mano mintyse skambėjo Louiso Armstrongo daina "What a Wonderful World". Šis vardas mažyliui tiesiog prilipo. Pervertėme daugybę vardynų ir peržiūrėjome gausybę tinklaraščių, bet nieko geresnio neradome.

Nieko neįtarė

- Ar buvo sunku išsaugoti paslaptį, kad namie atsirado kūdikis?

- Buvau įsitikinusi, kad tie žmonės, kurie žino apie Louisą, informacijos nepaviešins. Sunku būdavo palikti sūnų namie ir eiti dirbti. Aplink mano namus kiaurą parą visas dienas per savaitę trynėsi paparacai, nes tuo metu kaip tik reklamavome filmą "The Blind Side". Tai istorija apie šeimą, kuri įsivaikina našlaitį. Aš tuo metu dariau tą patį. Žmonės negailestingi - kai kurie būtų šaukę, jog Louisas - reklaminės kampanijos dalis.

Kolektyvas, su kuriuo dirbau pastaruoju metu, negalėjo suprasti, kodėl su jais nebesusitinku savo namuose. Vizažistė stebėdavosi, kodėl nuolat noriu miego, o mano paakiai pajuodę. Stilistė rūpinosi "Oskarų" ceremonijai reikalinga suknele - aš tik žvilgterėdavau ir pasakydavau: "Ši - visai nieko", "Ana netinka" ir panašiai.

Kuo ilgiau norėjau Louisą išlaikyti tik sau. Žinau, tai skamba egoistiškai. "Oskarų" naktį savo delninukėje turėjau vestuvinę savo tėvų nuotrauką ir mažytę žalią sūnaus kojinaitę.

- Netrukus po "Oskarų" sužinojote, kad Jesse jums neištikimas. Ar turėjote bent menkiausią nuojautą, kad taip gali būti?

- Nujaučiau, kad šio klausimo neišvengsiu (šypteli). Nieko neįtariau iki tos dienos, kai sulaukiau skambučio. Supratau viena - privalau neleisti Louisui papulti į žiniasklaidos maitvanagių akiratį. Atrodo, ši istorija nutiko prieš tūkstantį metų. Iki dabar nesitiki, kad tai nutiko man.

- Kaip reagavote?

- Padariau vienintelį dalyką, kurį privalėjau padaryti - į lagaminą sudėjau pakankamai sūnaus drabužių bei daiktų ir mudu išvykome iš miesto. Svarbiausia man buvo Louisas. Esu nepaprastai dėkinga šeimai ir draugams už pagalbą, moralinį palaikymą.

- Ar Jesse vis dėlto bus Louiso tėvu?

- Berniuką įsivaikinsiu kaip vieniša motina.

- Kokie dabar yra judviejų santykiai?

- Bendraujame truputėlį draugiškiau nei kovą, kai visi nešvarūs Jesse darbeliai išlindo į dienos šviesą. Nežinau, kaip įvykiai klostysis ateityje.

- Jesse vaikams buvote pamotė. Ar žadate su jais bendrauti ir toliau?

- Nenoriu nė pagalvoti, koks būtų mano gyvenimas, jei jame neliktų šių vaikų. Sunny, Jesse jaunesnysis ir Chandleris - fantastiški, be galo juos myliu. Stengiuosi, kad vaikai žinotų, jog mano jausmai jų atžvilgiu nepasikeitė.

- Kaip Jesse sūnus ir dukra reaguoja į žiniasklaidą?

- Man liūdna, jaučiuosi kalta, kad juos persekioja fotografai. Kartais netveriu pykčiu, norisi išrėkti paparacams į akis: "Negi jūs neturite vaikų?" Tačiau tokie dalykai šiems nė motais. Protu nesuvokiama, kaip galima pelnytis iš kitų žmonių skausmo.

- Neseniai spaudoje pasirodė Jesse nuotraukos, kuriose jis įamžintas dėvintis kepuraitę su nacių simbolika.

- Tos nuotraukos mane šokiravo ir nuliūdino. Jesse - nebe tas vyras, už kurio ištekėjau. Rasizmas, antisemitizmas, seksizmas, homofobija, nacionalizmas - nesuprantu tokių dalykų, mano gyvenime jiems nėra vietos. Jesse visada laikėsi tokio paties požiūrio. Nesuprantu, kas atsitiko.

Karjera palauks

- Kaip derinsite motinystę ir darbą?

- Žinau viena - dabar noriu mėgautis motinystės džiaugsmu. Daryti visus tuos darbus, kuriuos atlieka kitos mamos. Karjera palauks. Šiuo metu jaučiuosi pažeidžiama ir į viešumą negrįšiu tol, kol rasiu šarvus, padėsiančius mane apsaugoti. Kino pramonės pasaulyje jie reikalingi.

- Kas jus, kaip mamą, stebina labiausiai?

- Pirmiausia tai, kad įmanoma tiek mažai miegoti! Kai Louisas verkia, tai gali reikšti šešis dalykus: jis yra alkanas, jam būtina pakeisti sauskelnes, mažius pavargęs, jam nepatogu, galbūt ką nors skauda arba pučia pilvuką.

- Vienai auginti vaiką nelengva. Galbūt pasisamdėte žmogų, kad jums padėtų?

- Kol kas rūpinuosi Louisu viena. Mėgaujuosi tuo ir nenoriu su niekuo dalytis šiuo džiaugsmu. Kad ir kaip būtų, nesijaučiu vieniša, nes šalia manęs yra šeima ir patys artimiausi draugai.

- Ar turite su Louisu susijusių svajonių?

- Žinoma. Jos labai paprastos: kad būtų mylimas, suprastų, jog net patys didžiausi vargai ir rūpesčiai nesunaikina laimės. Man įdomu, kuo sūnus taps užaugęs.

- Ko išmokote per pastaruosius kelis mėnesius?

- Būtų kvaila sakyti, kad kardinaliai pasikeičiau. Tačiau gal tai nebūtų taip blogai (šypsosi). Daug mąsčiau apie save, ko noriu, ką galiu. Svarbiausia, kad žinau tiesą. O ji yra labai paprasta. Jei kadaise nebūčiau sutikusi Jesse, ko gero, dabar mano gyvenime nebūtų Louiso. Galbūt visa tai, turiu galvoje vyro išdavystę, nutiko ne šiaip sau. Galbūt šie įvykiai man padės tapti pačia geriausia mama savo berniukui?

Pagal užsienio spaudą parengė Aistė SIMANAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"