TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

S.Čėsnaitė susiaurino atvirumo ribas

2009 10 03 0:00
Simona prisipažįsta paauglystėje buvusi padūkusi, kartą net iš namų pabėgo.
Asmeninio albumo nuotrauka

Radijo ir televizijos laidų vedėja, buvusi LNK realybės šou "Kelias į žvaigždes" dalyvė, dainininkė Simona Čėsnaitė šypteli, kad kadaise žurnalistams apie save papasakojo per daug. Nuoširdus atvirumas atgal sugrįžo ne pačia gražiausia forma. Šiandien kalbėdama apie asmeninį gyvenimą, meilę mergina atsargiai renka žodžius.

Nors Simona - žinomas LNK veidas ir puikiai atpažįstamas radijo stoties "Lietus" balsas, jai neprikiši arogancijos, pasipūtimo, tuščių, neva pikantiškų istorijų, kurias pastaruoju metu taip mėgsta kai kurios scenos žvaigždutės. Jauna atlikėja ir LNK "Muzikos akademijos" viena vedėjų vadina save nepataisoma optimiste, ir tai nėra tik tušti žodžiai. Kiek teko matyti Simoną, ji visada geros nuotaikos ir nuolat šypsosi.

Adrenalino poreikis

- Prieš naująjį LNK televizijos sezoną buvai užsiminusi, kad vis dar negali patikėti, jog vesi laidą. Sakei - nepatikėsi tuo iki pirmojo filmavimo. Kodėl? Juk televizijoje nesi naujokė.

- Sakoma, žmogus planuoja, o Dievas iš tų planų pasijuokia. Tikiu tuo, todėl nesu linkusi pradėti džiaugtis dalykais, kurių dar neįvyko. Džiūgauju tada, kai jau galiu "pačiupinėti" rezultatą.

- Esi viena iš nedaugelio realybės šou dalyvių, likusių televizijoje. Gal tu ypatingesnė už kitus?

- Nežinau, ar ypatingesnė. Apskritai galima klausti, kodėl vieniems žmonėms nutinka vieni dalykai, kitiems - kiti. Nuo pat šou "Kelias į žvaigždes" pradžios kartojau, kad noriu dirbti radijuje, televizijoje. Niekada to neslėpiau. Kaip spėju, į radiją mane pakvietė dėl to, kad gana sklandžiai ir taisyklingai kalbu lietuviškai. Už tai turėčiau dėkoti savo studijoms (Simona Kauno Vytauto Didžiojo universitete neakivaizdžiai studijuoja lietuvių filologiją - aut.). Kalbant apie televiziją, visi projekto dalyviai turėjo galimybę pabandyti, parodyti, ką geba. Matyt, kam nors įtikau, patikau. Jaučiu, kad vesdama laidą esu savo vietoje ir man sekasi. Tai sakau nesigirdama, nepervertindama savęs.

Tiesioginis eteris suteikia beprotiškai daug adrenalino. Kiti žmonės jo ieško šokinėdami parašiutu, nardydami nuo stačių uolų, motociklu mėgindami aplenkti vėją ir bandydami kitus panašius dalykus. Aš taip pat šokau parašiutu. Buvau tikinama, kad paprastai po pirmo šuolio sėkmingai nusileidusieji ant žemės nori dar šokti. Bet nenoriu. O po pirmojo tiesioginio eterio iš karto pasakiau - trokštu dar.

- Viešoje erdvėje esančius žmones dažnai lydi skandalai. Tačiau tave jie aplenkia.

- Manau, žmones santykinai galima suskirstyti į kelias kategorijas: vieni, bandydami išgarsėti, specialiai kuria įvairiausias istorijas, kiti nieko nedaro, bet nežinia kodėl nuolat atsiduria pikantiškų įvykių epicentre. Per realybės šou turbūt dauguma mūsų, projekto dalyvių, pasimokėme, ką reiškia pernelyg atverti širdį svetimiems žmonėms. Nė vienas dorai nežinojome, kokia pikta kartais gali būti žiniasklaida, kad atvirumas gali grįžti atgal visai kitokia forma.

- Turi omenyje tai, jog papasakojai žurnalistams apie savo draugystę su grupės N.E.O. nariu Mariumi Kiltinavičiumi ir įsiplieskusius šiltus jausmus vienam šou kolegų Algirdui Grudinskiui-Grūdui? Iš šių istorijų norėta išpešti pikantiškumo, bet, kad ir kaip būtų, viskas buvo pateikta švelniau nei kitų žmonių meilės ir skyrybų istorijose.

- Taip, būtent tai turiu omenyje. Jei atvirai, labai džiaugiuosi dėl tokio pateikimo. Esu iš tų žmonių, kurie koncentruojuosi į darbus ir pirmiausia nori būti vertinami pagal juos, o ne pagal viešai išnagrinėtų asmeninio gyvenimo peripetijų kiekį. Suvokiu, kad galimybė dirbti radijuje ir televizijoje - didžiulė man suteikta proga parodyti, ką sugebu, taip pat išmokti ko nors naujo, tobulėti. Privalau ja pasinaudoti, pateisinti manimi pasitikėjusių asmenų viltis. Todėl ir neeikvoju laiko tuštiems, vienadieniams skandalams.

Dėl kokio vyro pamestų galvą?

- Žurnalistų klausiama, ar turi vaikiną, paslaptingai šypsaisi, stengiesi išsisukti nuo tiesioginio atsakymo. Kodėl? Jei patvirtintum ar paneigtum, daugiau tavęs to nebeklausinėtų, neprovokuotų, nedarytų klaidingų išvadų. O visų smulkmenų atskleisti juk nebūtina.

- Sutinku. Tačiau tai yra tema, apie kurią nekalbu.

- Gal širdies draugas tiesiog vengia viešumos?

- Jau anksčiau minėjau, kad kadaise buvau pernelyg atvira. Nusprendžiau susiaurinti atvirumo ribas. Man regis, turiu tokią teisę.

Aišku, kartais po kokio nors renginio, vakarėlio tam tikruose žurnaluose pamatau savo nuotraukų su įvairiausiais prierašais. Šalia stovintis vaikinas paverčiamas draugu, mylimuoju, meilužiu. Ar tai mane žeidžia? Na, jei komentaras labai neetiškas, būna nemalonu. Bet negi dėl to darysies galą? O dėl tų šalia atsidūrusių vyriškių - nemanau, jog moterį labai pykdo faktas, kad ja žavimasi, kad jai rodomas dėmesys.

- Daug dėmesio sulauki?

- Būriai vaikinų su gėlių puokštėmis ir prabangiomis dovanomis paskui mane nevaikšto, tačiau dėmesiu nesiskundžiu. Sulaukiu.

- Kaip suprantu, nepatvirtinsi, ar turi širdies draugą?

- (Kvatoja.) Ne.

- Viename ankstesnių interviu esi prasitarusi, kad tavo svajonių vyras turėtų būti: tamsus, tamsių akių, aukštas, gražus, mėgstantis sportuoti ir mokantis gražiai dainuoti. Tačiau toks savybių "piešinys" labai paviršutiniškas. Buvau įsitikinusi, kad esi iš tų merginų, kurioms vaikino išorė nėra svarbiausias dalykas.

- Taip ir yra (juokiasi)! Tąkart žurnalistei apibūdinau savo mylimą atlikėją, net įvardijau garsiai, kas jis toks - grupės "Red Hot Chili Peppers" narys Anthony Kiedis, - bet ji nesuprato juokų. Kalbėjau su humoru, o straipsnyje mano frazė nuskambėjo visai nejuokingai.

- Vis dėlto koks turėtų būti vaikinas, kad Simona dėl jo pamestų galvą?

- Labai sunkus klausimas. Neturiu susidariusi specialaus sąrašo. Kartais tiesiog sutinki žmogų ir jauti jam beprotišką trauką, arba priešingai. Esu paprasta mergina, tad man reikia paprastų dalykų. Vyras, dėl kurio galėčiau pamesti galvą, turėtų būti vyriškas, supratingas ir būtinai mane mylėti, taip pat būti toks, kuris kartais sugebėtų pastatyti mane į vietą.

Paauglystėje pabėgo iš namų

- Daugelis atlikėjų tvirtina, kad nuo mažumės kuria tekstus, muziką. Savo dainas dainuoji ne tik pati, bet ir Šilutės vaikų popchoras "Spindulys". Koks jausmas girdėti kitus atliekant tavo kūrybą?

- Labai geras! Gal kam nors ir sunku tuo patikėti, tačiau rašau nuo 6-7 metų. Kai buvau 12-13 metų, "Spindulys" net išleido mano dainų kompaktinę plokštelę. Nuolat esu kviečiama į jo koncertus kaip garbės viešnia.

- Pastaruoju metu randi laiko kurti? Apie ką naujausia tavo daina?

- Paradoksas, bet dabar sukurti dainą man daug sunkiau negu vaikystėje. Prireikia daugiau laiko. Naujausias mano darbas - "Bejėgė prieš meilę". Tai graži istorija apie dviejų jaunų žmonių jausmus, galbūt su šiokia tokia infantilumo priemaiša. Juk kai esi jaunas ir kas nors labai labai patinka, kartais būna sunku tai pasakyti garsiai. Kurdama šį tekstą tarsi grįžau į mokyklos laikus. Jie, bent jau man, buvo nuostabūs.

- Gerbėjams, ko gero, labiausiai įstrigai dėl dainos "Mama, man jau 18".

- (Juokiasi.) Ši daina - tarsi emblema, etiketė. Gatvėje mane pamatę žmonės kartais net sušunka: "Man jau 18."

- O mamos nuomonė tau svarbi? Ar dažniau jai kaip toje dainoje sakai: "Sveika ir viso gero"?

- Mano paauglystė išties spalvinga. Buvau padūkusi, kartą net iš namų buvau pabėgusi. Džiaugiuosi, kad mama - supratingas žmogus. Ji man labai anksti leido pasijusti savarankiškai, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tas mamos pasitikėjimas išmokė mane nedaryti kvailysčių. Būdavo, sakydavau: "Mamyt, jau einu", o ji man: "Dukryt, tik elkis protingai." Esu įsitikinusi, kad draudimai, perdėta kontrolė labiau kenkia negu padeda. Kai suvoki, jog tavimi pasitiki, nenori visko sugadinti ir nuvilti artimų žmonių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"