TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

S.Paukštys norėtų gauti medalį

2009 09 19 0:00
"Gal reikėtų prekiauti agurkais", - svarsto fotomenininkas.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Kad ir kas būtų, fotomenininkas Saulius Paukštys išlieka ramus ir ironiškas. Net jei nesiseka įdomios idėjos paversti sėkmingu verslu. Arba jei linksmai švenčiant 45-ąjį gimtadienį kaimynai iškviečia policiją, kaip tai nutiko praėjusį šeštadienį.

Fotomenininkui S.Paukščiui 45-eri suėjo trečiadienį. Tądien jis tiesiog dirbo. O gimtadienį atšventė praėjusį šeštadienį. Ta proga buvo surengtas koncertas. "Muzikantai grojo ant sandėlio stogo - kaip kokie bitlai. Gyvenu Aukštuosiuose Paneriuose, tai visas tas kaimas suėjo pažiūrėti. O kažkokie nepatenkinti žmonės iškvietė policiją. Ji atvažiavo mūsų raminti", - gimtadienio nuotykius pasakoja S.Paukštys.

Po archyvą nesiknisa.

Mudu pokalbio susitinkame ramesnėje aplinkoje - vienoje Užupio kavinių. S.Paukštys prisimena, kad pirmąsias savo nuotraukas padarė maždaug prieš tris dešimtmečius, kai dar mokėsi vidurinėje mokykloje. Klausiamas, ar iš anų laikų išliko kokių nors kadrų, fotomenininkas sako: "Kažkur turbūt tebėra - kokiose nors dėžėse. Tačiau turėtum manyti esąs labai svarbus, kad pradėtum knistis ir ieškoti 30 metų senumo kadrų." Negi 45 gyvenimo metai dar nėra toks svarbus amžius lįsti į archyvus - tikslinuosi. "Ne, ne, - purto galvą fotomenininkas. - Be to, dar negavau Nacionalinės ar kokios nors kitokios premijos." Aš irgi dėl to apgailestauju ir sakau, kad galėtų bent jau ką nors duoti. "Taip, galėtų, - pritaria pašnekovas. - Bent kokį medalį. Gal naujoji prezidentė susipras?"

Per tvorą nelipo

Kalbant rimtai, S.Paukščiui ir be medalio įdomu gyventi. Vienas didesnių fotomenininko pastarųjų darbų buvo kariūnų veidai. Šių metų pradžioje išleistas albumas taip ir vadinosi: "Lietuvos kariuomenė. Veidai." Pernai visus metus S.Paukštys juos fotografavo ne tik gimtinėje, bet ir misijose Kosove bei Afganistane. Sako, pirmojoje baisu nebuvo. "Kosove apskritai buvo tarsi atostogos. Lankiausi rudenį, spalio mėnesį. Graži gamta ir jokios grėsmės, vietiniai rankomis pamojuodavo. Na, tik tiek, kad kareiviai buvo ginkluoti, - pasakoja. - O Afganistane jaučiau pavojų. Buvome net susišaudymo rajone. Nejauku. Tačiau nenutiko nieko blogo."

Fotoaparatu "ginkluotą" menininką lydėdavo kariūnai. Jie kartais perspėdavo, kad už vienos ar kitos ribos eiti negalima, nes ten pavojinga.

Žaisliukai

Pats S.Paukštys nėra buvęs kariu. Taigi neturi su kuo palyginti. Kaip išvengė tarnystės sovietų armijoje? "Pavyko išsisukti bendromis pažįstamų, giminaičių ir savo pastangomis, - atskleidžia. - Paaiškėjo, kad turiu ligą, dėl kurios į armiją neima." Supratingai mirksiu - anuomet daug į meną linkusių jaunų vyrų "susirasdavo" kokią nors ligą ir taip išsisukdavo nuo sovietų armijos.

Smalsu, kaip kareiviškos košės neragavusiam vyrui kilo mintis fotografuoti kariūnus. "Prieš porą metų dalyvavau televizijos šou "Klasė". Ten buvo surinkta visokio plauko žmonių, - "mokinius" prisimena S.Paukštys. - Ir aš papuoliau. Mums pamokas vesdavo įdomūs žmonės. Vienas tokių - tuometis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdas Tutkus. Kadangi minčių fotografuoti kariūnus jau senokai turėjau, mudu per pertrauką pasišnekėjome, paskui dar pasišnekėjome. Jis man pasiūlė "sudėlioti" viziją. Taip ir padariau." Kol viskas buvo suderinta, užtruko apie metus, tada fotomenininkas ir ėmėsi šio didelio darbo - įamžinti Lietuvos kariūnus.

Minčių apie tokį projektą S.Paukščiui kilo, kai jis viešėjo Amerikoje. Ten menininkas užėjo į žaislų parduotuvę, norėjo ką nors nupirkti vaikui. Vienoje salėje buvo vien tik kariški žaisliukai. Taigi net vaikai per žaidimus gali susipažinti su amerikietiška kariuomene. O Lietuvoje nėra nieko panašaus. Tada fotomenininkas pradėjo svarstyti, kodėl mūsų šalies kariuomenė tokia izoliuota nuo visuomenės, tarsi būtų atskiras pasaulis, ir ką jis pats galėtų padaryti, kad būtų kitaip.

Norėtųsi patinginiauti

Sūnus, kuriam fotomenininkas ieškojo žaisliuko, - trejų su puse Ignas. Jis yra trečioji 45 metų vyro atžala. Kadangi interneto laisvojoje enciklopedijoje "Vikipedija" radau įrašą, kad S.Paukštys - išsituokęs, kamantinėju - laisvas jis ar ne. "Na... - nutęsia pašnekovas. - Nesusituokęs. Pirmą kartą buvau vedęs, dabar - ne." Fotomenininkas paaiškina, kad su Igno mama Violeta gyvena kartu. O ši dirba reklamos srityje. Tačiau darbuojasi ne kartu. Ir apskritai tai nebuvo tarnybinis romanas. "Tokiems jau esu per senas, - tikina S.Paukštys. - Be to, tarnybiniams romanams reikia daug išlaidų ir jėgų."

Vis dėlto tas neva per senas vyras turi mažą sūnelį. Kaip sekasi 45 metų vyrui būti "jaunu" tėveliu? "Kartais būna sunku, - guodžiasi pašnekovas. - Kai tenka keltis šeštą valandą ryto. Ir dėl kai kurių kitų dalykų, kuriuos daryti lengva, kai tau 20 metų. O man jau norėtųsi patinginiauti, su draugais alaus išgerti..."

Severija ir Stefanija

S.Paukštys yra įgijęs patirties, kaip auginti vaikus. Iš pirmosios santuokos jis turi dvi dukras - 18 metų Severiją ir trylikametę Stefaniją.

Nors gyvena atskirai, tėvas ir mergaitės nuolat bendrauja. Severija kitais metais baigs gimnaziją. Domisi fotografijos menu. Anot tėvo, dukra kažką kliedi apie Dailės akademiją, bet jis nerekomenduoja ten studijuoti. Penkeriais metais jaunesnė Stefanija mėgsta piešti ir siuvinėti, pradėjo lankyti dailės mokyklą.

Abiejų dukterų vardai įdomūs ir nedažni. Jaunesnioji buvo pavadinta Stefanija, nes toks buvo S.Paukščio močiutės vardas. Kiek anksčiau, kai pasaulį išvydo pirmagimė, fotomenininkas artimai bičiuliavosi su aktoriumi ir dainininku Vytautu Kernagiu. Tuo metu dažnai skambėdavo jo atliekama daina "Severiutė". Todėl mergaitė ir gavo Severijos vardą.

Indėniška istorija

Su šviesaus atminimo V.Kernagiu susijusi dabar jau legendinė istorija, kaip kažkur kampe užsigulėjusi indėniška galvos juosta su plunksnomis gali nuskraidinti iki fotografijos parodos ir vasaros muzikos festivalio. Fotomenininkas prisimena: "Vytautas rengėsi važiuoti į Ameriką ir sugalvojo, kad jam reikia vizitinių kortelių. Namuose mėtėsi kadaise mano senelio iš JAV atsiųsta indėniška karūna su odos raiščiu ir plunksnomis. Man pasiūlius, Vytautas ją užsidėjo, nufotografavome ir padarėme vizitines korteles." Vėliau S.Paukštys sumanė temą pratęsti ir nufotografavo kelias dešimtis menininkų, kurių galvas puošė tos pačios plunksnos. Paskui surengė parodą "Lietuvos indėnai". Galiausiai ta ekspozicija, kaip sako S.Paukštys, išvirto į Palangos klube "Anapilis" rengiamą kasmetinį muzikinį festivalį "Indėnų vasara".

Verslas: meilė ir vynas

Fotomenininko galva visada pramušta įdomiomis idėjomis. Viena tokių - meilės laiškų paštas. "Bandėme kurti alternatyvų paštą: vokus, atvirukus, pašto ženklelius, platinimo ir pristatymo sistemą... Buvo išsiųsta tūkstantis ar pusantro meilės laiškų. Paskui paaiškėjo, kad pagal įstatymus negali būti alternatyvos monopolininkui Lietuvos paštui, - apie žaismingo verslo nesėkmę pasakoja S.Paukštys. - Tad pažaidėme kokius metus, ir baigėsi."

Fotomenininkas turi iš Amerikos atsisiųstą triratį ir mėgsta jį minti. Tačiau kai pamėgino prekiauti naujos technologijos transporto priemonėmis, patyrė nesėkmę.

"Gal reikėtų prekiauti agurkais, kad viskas būtų gerai", - svarsto fotomenininkas. Mat pernai prieš Kalėdas jis kartu su vienu bičiuliu buvo atidaręs vyninę. Tačiau ir šis bandymas užsiimti verslu nebuvo sėkmingas. "Po trijų ar keturių mėnesių vyninę teko uždaryti, - paaiškina. - Žiauri krizė mus suvalgė. Ji purto ir fotografijos meną. Tiems, kurie nesugebėjo susikurti originalios nišos, reikėtų mesti šį reikalą kaip uždarbio šaltinį. Kaip sekasi mano fototeatrui? Reikia labai stengtis, kad jis veiktų. Dirbame be atostogų ir išeiginių dienų. Kadangi sumažėjo žmonių galimybės mokėti, krito kainos. Dabar, kad uždirbtum tiek pat, kiek pernai ar užpernai, turi įdėti tris kartus daugiau pastangų."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"