TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Santuokos ceremonija - tarsi stotelė

2009 10 31 0:00
Vakar R.Abukevičius ir I.Kurklietytė sumainė žiedus.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Vakar jiedu susituokė. 50 metų aktorius bei režisierius Ramūnas Abukevičius ir 41-erių režisierė Inesa Kurklietytė pakilo Vilniaus santuokų rūmų laiptais, o kai išėjo iš šio pastato, oficialiai jau vadinosi vyras ir žmona. Abiem ši santuoka ne pirmoji: Ramūnas dukart buvo vedęs, Inesa sykį ištekėjusi, tad šeiminės patirties turi. Tačiau pora tikino, kad santuokinis gyvenimas yra kūryba - atvertus baltą puslapį reikia viską pradėti iš naujo.

Mes susitikome pokalbio, likus porai dienų iki santuokos įregistravimo. Aktorius bei režisierius R.Abukevičius ir režisierė I.Kurklietytė pasakojo savo istoriją vienas kitą papildydami ir dažnai nusijuokdami, bet nė karto nepaminėdami žodžio "meilė". Tačiau visa pokalbio erdvė buvo užpildyta šio jausmo.

Dvi premjeros.

Antradienį "Ramūno ateljė", įsikūrusi privačiame bute sostinės senamiestyje, parodė premjerinį spektaklį "Viskas priklauso nuo paros laiko" pagal Marguerete Duras pjesės "Siuzana Andler" idėją. Veikalo ir vaidinimo smaigalyje - meilė ir herojų išgyvenimai. R.Abukevičius yra ir šio spektaklio režisierius, ir vaidina kartu su aktoriais Gintaru Mikalausku bei Rasa Jakučionyte. O I.Kurklietytė premjerą žiūrėjo sėdėdama tarp žiūrovų.

Taigi, galima sakyti, kad šią savaitę nuspalvino dvi premjeros - teatrinė ir gyvenimo. Ta antroji yra R.Abukevičiaus ir I.Kurklietytės tuoktuvės. "Gyvenimas taip pat priklauso nuo paros laiko", - juokėsi jiedu. O Ramūnas, paklaustas, kodėl stato jau antrą spektaklį pagal M.Duras kūrinius, su plačia šypsena pareiškė: "Mudu su ja esame feministai. Abu jaudina moterų problemos." Ir tikino, kad tokiu būdu, statydamas spektaklius, bando išsiaiškinti, kas yra moterys.

Inesa taip pat šypsojosi: "Mano tėvas yra sakęs: "Visą gyvenimą bandau suprasti moteris ir turbūt mirsiu nesupratęs." Ramūnui šiuo metu labai svarbu suprasti moterį - porinau. "Man tai aktualu visą gyvenimą", - atrėmė mano juokelį vyras.

Atėjo laikas susieiti

Šiuos teatro ir kino meno žmones jausmai pradėjo sieti prieš trejus metus. Nuo tada, kai susitiko per tarptautinį teatrų festivalį "Pienių vynas" Skapiškyje. Inesa buvo pakviesta ir ten surengė savo vaidybinio filmo "Varnų ežeras" peržiūrą. Ramūnas tąsyk buvo festivalio svečias. Skapiškyje abu viešėjo ir dar prieš metus. Nors buvo apgyvendinti viename bute, skubėdami į festivalio renginius sugebėdavo prasilenkti, galima sakyti, nebendravo. "Gal net nesilabinome", - prisiminti bandė Inesa. Ramūno atmintis sufleravo kitką: "Dėmesį vienas į kitą turbūt atkreipėme, nes kai susitikome ten kitąmet, klausimų nebebuvo likę."

Vis dėlto patį pirmą kartą jiedu susidūrė maždaug prieš dešimtmetį. Tada Ramūnas kreipėsi į Inesą ir siūlė bendradarbiauti, o ši parodė jam duris. Dabar abiem linksma tai prisiminti.

Tas pats meno pasaulis

Smalsauju, ar prieš trejus metus kilę jausmai trenkė kaip žaibas? "Žmonės susitinka, pabūna, išvažiuoja kas sau. Tada metus bręsta artumo jausmas... Tai natūralus giluminis procesas", - taip apie jausmus kalbėjo Ramūnas. Ar juodu suartino ir tai, kad abu - kūrėjai? "Esame gana brandūs žmonės. Gyvenimo būdas yra svarbus. Abejoju, ar esant tokio amžiaus galima pamilti žmogų iš kito pasaulio, - svarstė Inesa. - Turime kalbėti panašia kalba ir žinoti to pasaulio taisykles." Taigi, režisierės nuomone, ryšys su visai kitokios profesijos žmogumi sunkiai įmanomas. Nors Inesa prisipažino, kad apie jausmus kalbėti sunku, teigė, kad tai galima palyginti su perkūnu iš giedro dangaus. "Gali žmogų matyti arba ne, bet atsiradęs ryšys pasidaro stipresnis už logiką. Nors protas bėga nuo naujos meilės ir santykių, ateini ten, kur turėtum ateiti", - kalbėjo moteris.

"Tai yra virsmas"

Šiais laikais daugeliui porų užtenka būti gyvenimo draugais. O štai Ramūnas ir Inesa nusprendė susituokti. Kodėl - gal jie senamadiški ar jiems nepatinka būti tokiems, kurie vadinami gyvenimo draugais? "Anksčiau buvau maištininkė, nusiteikusi prieš civilines ir kitokias tvarkas. Visą gyvenimą laužiau taisykles ir ėjau prieš srovę, - kalbėjo Inesa. - Dabar pati savimi stebiuosi. Auginu dvi dukras. Manau, gal atėjo branda. Klišes laužai kūryboje, o gyvenime nebesinori to daryti." Ramūnas teigė, kad kai galvoji apie bendrą gyvenimą, norisi pasižadėti ir įsipareigoti. "Tai nėra vien popieriaus pasirašymas, - įsitikinęs vyras. - Tai yra virsmas. Tampi kitoks." Ramūnas šypsodamasis prisipažino, kad tuokiasi, nes nori būti šeimos narys. Inesai jis pasipiršo gal prieš trejus metus. "Tačiau aš šakojausi", - juokėsi moteris. Jai reikėjo laiko, kol svarstė bei rinkosi tarp laisvės ir santuokos. Taigi vyko vidinė kova. "Galiausiai supranti, kad nebenori būti nepriklausomas, pasidaro svarbu jaustis reikalingam", - sakė ji.

Per abu - keturi vaikai

Galima suskaičiuoti, kad R.Abukevičiaus ir I.Kurklietytės šeima plačiąja prasme yra didelė. Abu turi po du vaikus. Vyriausias Ramūno sūnus 27-erių Margiris jau sukūręs savo šeimą. Jaunesnis, 13 metų Erdvilas Petras dažnai būna kartu su tėvu, jo mylima moterimi ir šios dukromis - 12 metų Emile ir septynerių Liepa. Kadangi kalbėjomės poros namuose miesto pakraštyje, apsidairiusi aplinkui prie šeimos narių priskaičiavau ir augintinius - po namus strikinėjančią mielą triušio patelę Drukšlę ir kieme budintį šunį ištikimomis akimis Maurą.

Taigi dviejų šeimų nariai yra susibūrę į vieną. Ramūnas, Inesa ir dvi jos dukros daugiau negu metus gyvena kartu. Ar sėkmingai apsiprato vieni su kitais? Inesa juokėsi, kad vaikai sudarė bendrą komandą prieš tėvus. "Jie yra vieningas frontas", - šypsojosi Ramūnas. "Mudu suprantame, kad negalime pretenduoti būti tėvais vienas kito vaikams, - tvirtino Inesa, - todėl bandome būti jiems gerais draugais ir pagalbininkais."

Šeimos dramaturgija

Inesa yra 9 metais jaunesnė už Ramūną. "Niekada nežavėjo jaunesni už mane, - tvirtino moteris. - O Ramūnas kartais energijos turi daugiau negu aš." Apskritai jiedu labai skirtingi ir yra pavyzdys, kad įmanoma rasti bendrą kalbą. Inesa - "pelėda", Ramūnas - "vyturys". Jam patinka ruduo, ji mėgsta ankstyvą pavasarį. Ji save vadina anarchiste ir viską daro tik tada, kai tikrai to nori. Jis - pareigingas, galintis gyventi "pagal grafiką". "Mudu vienas kitą papildome, tai yra įdomi patirtis, - tvirtino Inesa. - Jungia tai, kad abiem buities darbai didelio malonumo neteikia, tą žinodami stengiamės kamuotis kartu."

Klausiama, ar kyla kokių žiežirbų, ši pora nevaidino idealios. "Abu esame emocingi. Pagal mano profesiją, jei kyla konfliktas, aš jį palaikau", - tikino aktorius. "Taip, dramaturgijos abu esame išmokę, - pasišaipė režisierė ir paaiškino: - Meninės prigimties žmonės negali gyventi tyliai ir ramiai." Todėl, kaip tęsė Ramūnas, būna apsišaudymų. Visa tai galima pavadinti jųdviejų gyvenimo emocinėmis spalvomis.

Tokių pamokų neišmoksi

Kadangi abiem ši santuoka - nebe pirmoji, smalsu paklausti, ar išmoktos pamokos, ar atsirado patirties, kuria dabar galima būtų pasinaudoti. Ramūnas ilgokai svarstė. "Kažkokios patirties yra, bet vis save pagauni, kad nieko neišmokai... Gyveni, mokaisi ir kvailas miršti, - ironizavo jis ir labai nuoširdžiai pasakė: - Negali to, kas buvo anksčiau, laikyti atramos tašku, esą tada buvo taip, o dabar bus kitaip. Kiekvieną kartą viską turi kurti iš naujo, atsižvelgdamas ne į praėjusį gyvenimo laikotarpį, bet į esamą. Negalima taikyti ankstesnių klišių." Inesa su tuo požiūriu sutiko - santuokinis gyvenimas yra kūryba ir atvertus baltą puslapį reikia viską pradėti iš naujo. Pasak jos, kiekvienos skyrybos yra abiejų - vyro ir moters - pralaimėjimas, kai nesugebama išsaugoti jausmų. O kita santuoka yra tarsi mokymasis iš naujo pradėti vaikščioti.

Penketas medaus mėnesių

Ramūnas ir Inesa nemėgsta triukšmo aplink save. Tad didelio vestuvinio pokylio nekėlė, surengė kuklų pasibuvimą su artimiausiais žmonėmis. Mielai būtų tuokęsi net be liudytojų, bet šie privalo būti.

Iš pradžių Ramūnas ir Inesa svarstė, kad po ceremonijos gerai būtų pabėgus kur nors į Graikiją. Tačiau Lietuvoje sulaikė darbai ir reikalai, rūpesčiai dėl artimųjų sveikatos. Todėl vadinamojo medaus mėnesio nebus. Vis dėlto pora teigė, kad tą gėrį jau patyrė. Nuo tada, kai yra kartu, nemažai keliavo - po Čekijos kalnus, ilsėjosi Graikijoje, Maltoje, lietuviškoje Juodkrantėje, tiesiog kaimo sodyboje. Todėl, kaip jiedu juokėsi, turėjo jau kokius penkis medaus mėnesius.

"O tuoktuvės penktadienį - tai trumpas stabtelėjimas, bėgant maratoną, - vaizdžiai palygino Inesa. - Proga sustoti, pažiūrėti vienam į kitą, kad nepasimestume darbų sūkuryje." Jai labai gražu žiūrėti į laimingas žilagalvių poras, kai vis dar einama susikibus už rankų. Tikisi, kad jiedu su Ramūnu irgi bus tokie.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"