TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sati nesiekia įtikti ar patikti

2009 05 30 0:00
Sati (rankoje laiko pačios kurtą pagalvę) su sūneliu Ąžuolu.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Dainininkė Sati nesistebės, jei po žinios, kad ji grįžta, pasipils komentarų, kurių didžioji dalis bus pikti ir pagiežingi. Tačiau tokia reakcija jos nejaudina. Kaip ir aplinkinių replikos, jog naujų projektų Sati ėmėsi su ilgamečiu bičiuliu Tomu, kad su šiuo vyru dabar praleidžia daugiau laiko nei su sutuoktiniu Liudu.

Apie Sati (tikrasis moters vardas - Violeta Jurkonienė) teko girdėti įvairių atsiliepimų: neva ji keista, nekalba apie asmeninį gyvenimą, pasipūtusi, vedžioja žurnalistus už nosies, kitaip tariant, pažada interviu, tada ieško menkiausių kliaučių šį atidėti ir panašiai. Tačiau man egzotiškos išvaizdos ir savito balso dainininkė pasirodė kitokia: plepi, atvira, nuoširdi, perdėm paprasta. Per Sati namuose vykusį pokalbį ji vis pakildavo nuvalyti vaikų netyčia aptrupinto stalo, išpūsti jaunėliui sūnui nosies, patikrinti, ar vyresnysis teisingai padarė mokytojos skirtas atlikti užduotis.

Būna šeimos krizių

- Kaip į tavo naująją veiklą reaguoja vyras Liudas?

- Jis jau seniai mane skatino kuo nors užsiimti, ne tik buitimi ir vaikų auginimu. Tačiau tam, kad žmogus pradėtum ką nors daryti, ypač kurti, būtina pagalba iš šalies. Dabar jos reikia vis mažiau, nes Arijas ir Ąžuolas jau ūgtelėję, darosi savarankiškesni.

- O faktas, jog projektų bendraautoris - vyras, kad su Tomu praleidi daug laiko, pavydo scenų neišprovokuoja?

- Aš taip pat galėčiau pavydėti Liudui, nes kolektyve, kuriame jis dirba, nemažai moterų (šypteli - aut.). Aišku, kartais visko būna, gyvenimas kupinas nesusipratimų. Tačiau mes nelinkę iš skiedros priskaldyti vežimo malkų.

Apskritai nepasitenkinimo savo atžvilgiu labiau sulaukiu ne iš Liudo, bet iš aplinkinių. Jie linkę prisigalvoti būtų nebūtų dalykų. Yra toks anekdotas: "Tikybos mokytoja klausia vaikų, kas viską mato, girdi ir žino. Mokiniai atsako, jog kaimynė."

- Su Liudu kartu esate jau aštuonerius metus. Kaip sprendžiate šeimos krizes? O gal tokių nepatiriate?

- Mažesnės ar didesnės krizės anksčiau ar vėliau ištinka kiekvieną porą. Esu įsitikinusi, kad visos tokios krizės - tai paprasčiausias nesusikalbėjimas tarpusavyje, negirdėjimas vienas kito. O kai negirdi, tai negali ir suprasti, atleisti.

Mūsų santykiai su Liudu nėra tokie idealūs, kaip gali atrodyti iš šalies. Būtent todėl, kad mudu nesusikalbame. Aš esu linkusi daug analizuoti ir į daugelį dalykų žvelgti per psichologinę, filosofinę ir mistinę (skeptiškai vertinamą pragmatikų) prizmę. O Liudas yra racionalus, emocingas, sentimentalus nuo mažumės, turi susiformavusių įpročių, vadovaujasi susikurtomis vertybėmis. Todėl būna įvairių situacijų, kurių paprastai ir lengvai išsprendžiamomis nepavadinsi.

Visa tai atsiliepia vaikams, turi įtakos jų auklėjimui. Tarp mūsų su Liudu būna susikirtimų siekiant bendrų tikslų. Taigi nėra viskas idealu. Daug kalbantis galima įveikti įvairias krizes ir sunkumus, bet mūsų santykiuose būtent to ir trūksta - pokalbių.

Mano asmenybės augimo esmė ir galimybė save įprasminti yra vaikai, dvasinės žinios, meditacija, kūryba ir verslas.

- Gal atleisti padeda labai stipri meilė?

- Stipriai mylima tik iš pradžių. Vėliau meilė virsta pagarba antrajai pusei. Be pagarbos neįmanomi jokie santykiai.

Visų galų meistrė

- Kalbėdama apie darbą su Tomu, galvoje turi naujus internetinio tinklalapio "Sati namai", kuriame bus galima įsigyti tavo pačios kurtų interjero detalių ir puošmenų, ir muzikos projektus?

- Taip. Tomas - senas bičiulis, mudu pažįstami jau daugiau nei 12 metų. Abu esame menininkai, bendraminčiai, mus vienija ta pati filosofija. Tai, ką darome, - mūsų svajonės įgyvendinimas. Muzikos projektas vadinasi "Agama", šis žodis reiškia žinių šaltinį. Jokiu būdu nelaikome savęs visažiniais, bet tai, ką žinome, pasinaudodami muzika norime perduoti kitiems. O internetiniam tinklalapiui abu su Tomu kuriame mielas smulkmenas namams: pagalvėles, maišelius, lipdukus ant šaldytuvo, dėžutes arbatai, padėkliukus puodeliams, taip pat aksesuarus: drobines kišenes, rankines ir panašiai. Visi šie daiktai turi tam tikrą energetinį krūvį, yra puošti vedų, keltų ir pagonių simbolika. Norime, kad juos rinkdamiesi žmonės galvotų ne tik apie formą, bet ir apie prasmę. Ne paslaptis, jog ženklai valdo energiją.

- Nebaisu? O jeigu būsite nepopuliarūs? Be to, pastaruoju metu visi skundžiasi ekonomikos sunkmečiu.

- Skaitantieji šį straipsnį turbūt mano: "Kaip ji, nebaigusi jokių specialių meno mokslų, drįsta konkuruoti su profesionaliais interjero dizaineriais? Kuo mus nustebins?" Bet aš visiškai nenoriu nieko stebinti, mano tikslas nėra įtikti ir patikti absoliučiai visiems. Siekiu pasitarnauti žmonėms, galbūt mano kūryba kam nors bus naudinga: pravers praktiškai, pradžiugins akį. Kol kas dar negalime pasigirti labai plačiu asortimentu, bet po truputį įsivažiuojame. Pamažu daugėja ir mumis besidominčiųjų. Jei žmogus pageidautų, daiktą galime sukurti ir pagal užsakymą, pavyzdžiui, užuolaidas, ritinines užuolaidas ar ką nors kita.

- Viską mokate?

- Ne viską, bet labai daug ką. Tomas juokaudamas mane vadina visų galų meistre (šypteli - aut.). Siuvu, dekoruoju, klijuoju, piešiu. Galiu ne tik vinį į sieną įkalti, bet, jei reikia, ir lempą ar varvantį čiaupą sutaisyti - namie turiu tam reikalingų įrankių. Nuo vaikystės buvau labai smalsi. Ir dabar yra begalė dalykų, veiklos, kuri mane domina. Tačiau viskam kaip visada pritrūksta laiko.

Esu vizualė. Kur nueinu, įsimenu vaizdus, pastebiu detales. Idėjų sukurti daiktus mūsų tinklalapiui gimsta nuolat.

Žino, kad yra "faina"

- Ar kūrybinių minčių neužgožia buitis?

- Kol kas lyg ir ne.

- Tačiau kūryba juk reikalauja laiko.

- Tiesa. Turint tokią naminę komandą (meiliai nužvelgia abu sūnus: vyresnėlis Arijas - palinkęs prie sąsiuvinio, net suplukęs dailyraščiu raito tądien mokykloje išmoktas raides, mažylis Ąžuolas įsitaiso ant sofos žiūrėti animacinių filmukų - aut.), dienomis būtent prie savo darbų labai ilgam neprisėsi. Taigi jau kuris laikas dirbu naktimis. Režimas visiškai susipainiojo, bet ką padarysi. Labiausiai dienos ir nakties painiava atsiliepia balsui, jis silpsta.

Į muzikos pasaulį vėl bandau nerti ne dėl to, kad nežmoniškai pasiilgau scenos ir negaliu be jos gyventi. Ne. Tiesiog muzika visada buvo manyje ir aplink mane. Negaliu be muzikos - ne be scenos.

Jei atvirai, tik keliomis iš savo anksčiau sukurtų dainų esu patenkinta. Jos atitinka mano vidinį pasaulį, yra būtent tokios, kokių norėjau. Visada daugiau kalbėdavau, žadėdavau, ką ir kaip darysiu. Tačiau norus pažabodavo leidybos niuansai, radijo stotys ir panašiai. Patikėdavau, kad tokios muzikos, kokią kuriu, niekam nereikia, kad ji niekam neįdomi. Leisdavau save "supopsinti". Grįždama su nauju muzikiniu projektu nepretenduoju būti pati populiariausia.

- Nors nemirguliuoji gyvenimo būdo žurnalų puslapiuose, retokai lankaisi vakarėliuose, tave vis tiek prisimena. Kaip manai, kodėl?

- Sunku pasakyti. Gal dėl to, kad esu plepi, tokia, kuri gali kalbėti apie daug ką? Įsivaizduoju, kiek po šio straipsnio pasipils įvairiausių komentarų, ypač jei pavadinime ar paantraštėje parašysi, jog "Sati grįžta". Didžioji dalis bus pikti, pagiežingi: "ir kam čia jos reikia", "niekas nepasiilgo", "tegu sau ir toliau tupi namie" ir panašiai.

- Kreipi į tai dėmesį?

- Reaguoju tik į pažįstamų ir man artimų žmonių pastabas. Jei anksčiau kas nors apie mane galvojo vienaip, o dabar - kitaip, natūralu, jog mane domina, kodėl pasikeitė požiūris. Stengiuosi visa tai išsiaiškinti, suprasti. Manęs visiškai nejaudina, ką kalba tie, kurie mane yra matę tik nuotraukoje ar iš tolo. Žinau, kad esu "faina" (nusijuokia - aut.). Aišku, galiu būti visokia: ir pikta, ir kandi, ir pavargusi, ir liūdna, bet iš esmės esu visai "faina". Turėčiau įsižeisti dėl internetinių komentarų? Bet juk tai labai vaikiška.

Pedantė perfekcionistė

- Augini du mažamečius sūnus. Ar sunku būti mama?

- Nežinau. O ką reiškia sunku? Arba lengva? Kai gimė Arijas, labiausiai norėjau kuo daugiau laiko praleisti su vaiku, matyti, kaip šis auga, mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius. Kai pasaulį išvydo Ąžuolas, šis noras niekur nedingo. Galbūt todėl tiek metų ir praleidau namie.

- Kokie tavo berniukai?

- Labai skirtingi. Liepą aštuonerių metų gimtadienį švęsiantis Arijus labiau orientuotas į save, dvasinius dalykus, yra nepaprastai jautrus, greitai įsižeidžia. Šiemet baigs pirmą klasę. Nors sako, kad labiausiai patinka lietuvių kalba, akivaizdu, kad kol kas geriausiai jam sekasi tikslieji mokslai. Arijukui labai patinka skaityti - sulaukęs penkerių, jau pažinojo visas raides. Išmoko savarankiškai, skatinamas smalsumo, norėjimo orientuotis situacijoje. Jis - tikras kodėlčiukas.

Šia būdo savybe broliui nenusileidžia ir mažylis, bet, skirtingai nei Arijas, Ąžuolėlis pažinimo ieško ne per intelektą, o per patyrimą. Balandžio pabaigoje jam sukako ketveri. Ąžuolas - lankstesnis, sukalbamesnis, žemiškesnis vaikas, turi gerą orientaciją buityje. Visada randa, ką veikti, prisigalvoja įvairiausių užsiėmimų, žaidimų.

- Namie du padaužos ir... jokios netvarkos.

- Kurgi ne, va kiek dulkių (šypsodamasi apsidairo - aut.)! Esu pedantė, perfekcionistė. Man labai svarbu, kad namai būtų švarūs, visi daiktai - savo vietose. Dėl to namie tiek daug dėžučių, stalčiukų, krepšelių. Tokia esu nuo vaikystės. Prisimenu, kai buvau maža, net žaisdama, dūkdama su kitais vaikais, visada įvertindavau situaciją: ar nepaslysiu, nepargriūsiu, neišsitepsiu. Užaugau be mėlynių.

Kai tapau mama, perfekcionizmo šiek tiek sumažėjo. Kai vaikai būna pas senelius, namie darau generalinę tvarką. Draugai ir pažįstami stebisi, jog nepaprastai daug skalbiu. Kol Arijas ir Ąžuolas dar tokie maži, tai natūralu. Jie labai greitai susitepa: visur eina, lipa, šliaužia. Sūnūs kasdien dėvi švarius drabužius.

Kalbasi apie viską

- Ne kartą esi minėjusi, jog tavo gyvenimo moto: laimė, meilė, taika.

- Šios sąvokos - labai plačios. Gal nesileisiu į samprotavimus, kaip jas suprantu, gerai (šypteli - aut.)? Pasakysiu tik tiek, kad nė vienas išvardytų dalykų neįmanomas be harmonijos. Pusiausvyra yra pagrindinė sudedamoji laimės, meilės ir taikos dalis. Ji privalo būti visur: gamtoje, mintyse, bendraujant su kitais.

- Vaikams skiepiji tą patį?

- Arijui ir Ąžuolui mano požiūris nesvetimas, su berniukais kalbamės apie viską. Manau, jei vaikas ateina ir kažko paklausia, vadinasi, jis jau pasirengęs, subrendęs išgirsti atsakymą. Pavyzdžiui, su Ąžuolu visai neseniai kalbėjomės apie tai, kodėl kiekvieną mėnesį moteris ištinka "tos" dienos, kodėl būna piktos, irzlios. Kai vaikui nepasakai, kodėl esi pikta, šis gali pradėti manyti, kad jis dėl to kaltas. Jei sūnus dominantis dalykas - sudėtingas, paaiškinti stengiuosi kuo paprasčiau.

- Ar gali save pavadinti laimingu žmogumi?

- Manau, taip, bet ne iki galo. Būti laimingam - tai siekiamybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"