TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sava bulvė svetimoje lysvėje

2016 06 23 6:00
Austėja Černiauskaitė – viena „Coolūkio“ projekto vykdytojų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Dvi jaunos merginos Austėja Černiauskaitė ir Ieva Česnulaitytė sumanė ir vykdo projektą „Coolūkis“ – jauni miestiečiai kviečiami savo rankomis užsiauginti daržovių pas patyrusius daržininkus, kurie pasidalys su jaunais žmonėmis ne tik ūkininkavimo patirtimi, bet ir nuosava žeme.

Austėja pasakojo, kad po studijų užsienyje grįžusi į Lietuvą su draugėmis svarstė, ką prasmingo nuveikus. Mergina Birmingame (Anglija) studijavo aplinkosaugą, jos bičiulė Ieva ten pat krimto tarptautinių santykių mokslus ir prancūzų kalbą. „Iš studijų grįžau pora savaičių vėliau nei Ieva. Ji jau buvo surinkusi grupę jaunų žmonių, svarsčiusių tokio projekto galimybę. Draugė pasiūlė prisidėti ir man, mielai sutikau“, – prisiminė Austėja.

Buvusi Vilniaus universiteto dėstytoja Zina Gineitienė mielai į savo žemę įsileidžia jaunų daržininkų.

Daržo malonumai

„Coolūkio“ dalyviai nesiekia apsirūpinti pigesnėmis daržovėmis visiems metams, projekto tikslas kitas – suteikti galimybę jauniems, bebaigiantiems ar baigusiems studijas žmonėms, jaunoms šeimoms pabandyti patiems užsiauginti ekologiškų prieskoninių žalumynų, pomidorų, braškių ar bulvių. Daržininkauti panorusieji kreipėsi į vyresnius, patirties ir nenaudojamos žemės sklypelį turinčius žmones: lankėsi sodų bendrijose, seniūnijose, bažnyčių bendruomenėse ir pristatė savo idėją.

Austėja džiaugėsi, kad į jaunuomenės iniciatyvą noriai atsiliepė entuziazmo nestokojantys vyresni žmonės, kurie priėmė jaunuolius, skyrė jiems savo valdomose žemėse vietos susikasti lysves, pasisėti ir pasisodinti norimų augalų. Jaunimas sukūrė internetinę svetainę coolūkis.lt, kurioje savo sklypo ar daržininkystės patirties neturintys jauni žmonės registravosi, išsakė pageidavimus. „Perskaitę jų norus ir lūkesčius, suvedėme užsiregistravusius dalyvius su žmonėmis, kurie pasirengę pasidalyti savo žeme, patarti. Galbūt kitais metais darysime šiek tiek kitaip – leisime patiems dalyviams pasirinkti, kur jie norėtų įsirengti savo mažą daržiuką, plačiau pristatysime vadinamuosius daržo guru – žmones, pasirengusius prisidėti prie projekto ir pasidakyti savo žeme. Šie metai – pirmieji, taigi tai savitas pirmasis bandymas, kaip geriau viską organizuoti“, – sakė pašnekovė.

Susipažino renginyje

„Daržo guru“ Zinos Gineitienės patarimu, jaunimas tarplysvius išklojo šiaudais, kad neželtų piktžolės.
Pradedančiųjų braškės dar tik noksta.

Austėjos teigimu, būsimieji daržininkai su savo patyrusiais globėjais susipažino specialiai „Coolūkio“ komandos organizuotame renginyje, pasirinko būsimus šeimininkus, aptarė ką sodins. Kai kuriuos žmones projekto organizatoriai sugrupavo į komandas, kad jaunuoliai galėtų pasidalyti darbus: kas atvažiuos laistyti lysvių, ravėti piktžolių, prižiūrėti auginamų daržovių. „Be to, taip dar ir linksmiau: jaunimas skatina vieni kitus, bendrauja, įgyja naujų draugų“, – pasidžiaugė viena projekto vykdytojų.

Projekte dalyvauja ne tik studijuojantis ar mokslus neseniai baigęs jaunimas ir jaunos šeimos. Austėjos teigimu, viena „Coolūkio“ lysves prižiūrinti dalyvė jau sulaukusi garbaus 72 metų amžiaus ir savo lysveles susikasė pas jauną daržo guru, skyrusį savo žemės projekto dalyviams. Merginos teigimu, į projektą kviečiami bet kokio amžiaus dalyviai, kuriems širdžiai miela daržininkystė. Pirmaisiais metais „coolūkiečiai“ dažniausiai auginasi salotų, žalumynų, ypač populiarūs tarp pradedančiųjų – bazilikai. Taip pat lysvėse auga krapai, salotos, ten kur žemės šeimininkai įsileido projekto dalyvius ir į savo šiltnamius, jaunimas bando užsiauginti pomidorų.

Vaizdingoje Zinos Gineitienės sodyboje noriai lankosi vietos jaunimas.

„Yra aistruolių, kurie augina ir šį tą egzotiškesnio: viena jaunimo grupė bando šiltnamyje išauginti arbūzų derlių. Matysime, kaip jiems seksis, gal pavaišins ir mus“, – šypsosi Austėja.

Kol kas projektas sutelktas aplink Vilnių – čia sodininkauja daugiausia žmonių, tačiau daržo guru, priimančių į savo valdomas žemes jaunimą, yra ir Molėtų, ir Širvintų rajonuose. Kai kurie jaunuoliai iš Vilniaus vyksta pas Molėtų rajone įsikūrusi daržininką mokytis ekologinės žemdirbystės, kuria vyriškis seniai domisi, užsiima ir ją propaguoja.

„Ko gero, mums visų svarbiausia šiame projekte yra bendravimas: susipažinę ir ėmę kartu dirbti, žmonės užmezga gražius ryšius. Kai reikia, jaunimas padeda vyresniems globėjams: vieni nupjauna žolę, kiti išravi gėlyną ar pagelbsti šeimininkui prie smulkesnių ūkio darbų“, – tikino A. Černiauskaitė.

„Svarbiausia – bendrauti“, – įsitikinusios Austėja ir ponia Zina.

Dėstytojos džiaugsmai

Viena pirmųjų prie jaunimo organizuoto dažininkystės projekto prisidėjo buvusi Vilniaus universiteto (VU) ekonomikos dėstytoja Zina Gineitienė. Netoli Vilniaus, prie Melkio kaimo moteris turi penkiolika hektarų susigrąžintos šeimos žemės ir miško. Daržininkyste ir vietos bendruomenės subūrimu užsiimanti moteris tik šiemet pasitraukė iš aktyvios pedagoginės veiklos, o pas ją atvykstantis jaunimas ponią Ziną tiesiog žavi. Čia atvažiuojančios Ramunė ir Raminta joms skirtose lysvėse augina svogūnus, salotas, pasisodino plotelį bulvių, tačiau šioms kiek pakenkė šalna.

„Man visada smagu su jaunimu. Ne tik „Coolūkio“ dalyviai atvažiuoja, neseniai buvo atvykęs katalikiškojo jaunimo būrys iš Belgijos, kalbėjomės apie bendruomenės gyvenimą – mūsų apylinkėse labai jauna ir aktyvi bendruomenė. Kartu su belgais kepėme duoną, aprodėme savo valdas, papasakojome, kaip gyvename, ką veikiame“, – sakė buvusi VU dėstytoja.

Ponios Zinos žemėje jaunuoliai augina žirnius, agurkus, cukinijas, pupeles, avinžirnius. Moteris pamoko juos, kaip pasilengvinti darbą: patarė apdėti tarplysvius ir aplink augalus šieno, kad neželtų piktžolės ir nereiktų dažnai ravėti. Patyrusi daržininkė tikino galinti priimti dar daugiau žmonių, nei šiais metais dalyvauja projekte. Gražiai sutvarkytose valdose Z. Gineitienė jau šiais metais paruošė žemės plotą, kurio projekto dalyviai net neišnaudojo. Dabar dėstytoja svarsto užsėti likusią nenaudojamą žemę rapsais, o kitais metais ją patikėti naujiems projekto dalyviams.

Ravėti savo auginamas daržoves – joks vargas.

Iš šiaudų ir molio

Ponia Zina minėjo, kad jau šiemet projekte dalyvaujantys jauni žmonės pradėjo dairytis aplinkui jos valdas įsigyti žemės sklypą.

Mat Melkio kaimo bendruomenė nuolat plečiasi, turi savo mokyklą, statosi ekologiškus namus iš šiaudų ir molio, o laisvalaikiu organizuoja renginius. „Coolūkio“ dalyviai, susipažinę su darnia, veiklia, šiuolaikine Melkio bendruomene užsidegė idėja gyventi taip, kaip tai daroma čia. „Pasistatyti šiaudinį namą yra palyginti pigu, netoliese gyvena vienas iš Talino atvykęs vyrukas, tokį namuką pasistatęs mažiau nei už 15 tūkst. eurų. Kita šeima įkliuvo į paskolų spąstus, prarado beveik viską, tačiau sugebėjo įsigyti nedidelį sklypą mūsų apylinkėse ir pasistatė pigų namą. Gyvena ir džiaugiasi“, – pasakojo moteris.

Projekto dalyvės padeda į pensiją išėjusiai dėstytojai nuravėti jos gėlynus, tačiau ilgametė pedagogė tikino, jog didžiausią džiaugsmą jai teikia bendravimas, o ne pagalba dideliame ūkyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"