TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Savo kilmės šalį graikė išvydo brandaus amžiaus

2014 06 14 6:00
Agelina Eminova vadovauja Lietuvos graikų draugijai "Patrida". Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje gyvena apie pusantro šimto graikų. Agelina Eminova - šios tautos atstovė, į Vilnių atvykusi daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Ji vadovauja Lietuvos graikų draugijai "Patrida". O viskas prasidėjo nuo 25 vietos graikų susibūrimo.

Graikė A. Eminova nusprendė persikelti į Lietuvą, kai ištekėjo už vilniečio. Tuo metu ji studijavo Maskvoje. Dabar jau daugiau kaip 30 metų gyvena Lietuvoje. Dirbo spaudoje kalbos redaktore, o šiuo metu yra aktyvi pensininkė ir vadovauja Lietuvos graikų draugijai "Patrida", vienijančiai apie 120 narių. Iš viso mūsų krašte gyvena maždaug pusantro šimto šios tautybės žmonių. Nedaug. Tačiau graikai palaiko vieni su kitais ryšius, kartu dalyvauja renginiuose, švenčia, koncertuoja, organizuotai keliauja į kilmės šalį Graikiją. "Mūsų tikslas - populiarinti Lietuvoje graikų kultūrą", - LŽ sakė A. Eminova. Bet yra problemų. Draugija norėtų turėti savo patalpas, kad ir mažą kambarėlį, nes dabar kaskart ką nors organizuojant tenka ieškoti, kur prisiglausti. Gerai būtų gauti ir kiek didesnį finansavimą. "O noro ir entuziazmo pakanka, žmonės nuostabūs", - tvirtino A. Eminova.

Po nepriklausomybės atkūrimo

Lietuvos sostinėje A. Eminova lankėsi dar prieš ištekėdama už vilniečio. "Man labai patiko Vilnius, - tvirtino ji. - Kai susituokėme, nekilo klausimo, kur gyvensime. 1980 metais įsikūrėme Vilniuje." Graikė teigė iš pradžių nemaniusi čia rasianti tautiečių. Apie juos sužinojo atsitiktinai. "Iki 1991-ųjų nieko nebuvau girdėjusi apie vietos graikus. Aišku, nemaniau, kad Lietuvoje esu unikali, tiesiog neturėjau žinių apie tautiečius, - juokdamasi sakė A. Enimova. - Kai buvo atkurta nepriklausomybė, per radiją netyčia išgirdau apie steigiamos graikų organizacijos susirinkimą. Nuėjau. Susirinko gal 25 graikai. Nedaug. Vis vien buvo labai malonu. Mes susipažinome, užmezgėme ryšį."

Vėliau graikų atsirado vis daugiau. Juos vienijanti draugija "Patrida" susibūrė 1995-aisiais. Taigi kitais metais švęs 20 metų jubiliejų. Nuo 2007-ųjų draugijai vadovauja A. Eminova. Šiuo metu jos pavaduotojas yra Kovo 11-osios Akto signataras Nikolajus Medvedevas. "Patridai" priklauso apie 120 Lietuvos graikų. Tiesa, jų mūsų šalyje po truputį mažėja - prieš 10 metų buvo beveik du šimtai, o dabar likę apie pusantro šimto. Pasak "Patridos" vadovės, graikų jaunimas, kaip ir lietuvių, emigruoja į kitas Europos valstybes.

Mokosi graikų kalbos

Graikų draugijos "Patrida" nariai gyvena įvairiuose Lietuvos miestuose. Be Vilniaus, jų yra Kaune, Klaipėdoje, Visagine, Švenčionėliuose. Pastaraisiais metais į Lietuvos sostinę atvažiuoja tautiečių iš Graikijos - kai kurie verslo reikalais, kai kurie dėl santuokos. Jie taip pat kviečiami į "Patridą", ateina susipažinti, pradeda dalyvauti šventėse.

Švenčiant Kalėdas - draugijos "Patrida" nuotrauka atminimui. / Asmeninio albumo nuotrauka

Vilniuje draugijos "Patrida" iniciatyva rengiami nemokami graikų kalbos kursai. Dėstytojas Dimitris Markakis atvyko Atėnų. Už darbą jam moka Graikijos švietimo ministerija. Kad Vilniuje būtų graikų kalbos dėstytojas, pasirūpino šios šalies ambasada Lietuvoje. "Graikijos valdžia mums atsiuntė ir vadovėlių, todėl yra iš ko mokytis, - kalbėjo A. Eminova. - Turime labai daug įvairių knygų, viena bėda - nėra patalpų joms laikyti."

Graikų kalbos kursus lanko ne tik norintieji geriau išmokti ar prisiminti gimtąją kalbą. Už graikų ištekėjusios lietuvės taip pat mokosi, kad galėtų su sutuoktiniais bendrauti jų, o ne anglų kalba. Išmokti šnekėti graikiškai siekia ir Lietuvos graikai, neturėję galimybės to daryti seniau, sovietmečiu. Su pertraukomis kursus lanko ir pati A. Eminova. Šiuo metu ji yra pati vyriausia iš visų besimokančiųjų.

Dainuoja, bet nešoka

Nors ir neturi savo patalpų, "Patrida" dažnai ką nors organizuoja. Paprastai susitaria, kad renginiai vyktų sostinėje įsikūrusiuose Tautinių bendrijų namuose - svetainėje arba salėje. Per šventes dažniausiai muzikuoja Lietuvos graikų ansamblis. Septynių narių kolektyvas atlieka tik graikišką muziką ir dainas. Jauniausias - Simas Azguridis, klarnetą pučiantis šviesiaplaukis paauglys. Jo tėvas - graikas, mama - lietuvė. Tamaros Blažienės vadovaujamas muzikos ansamblis koncertuoja įvairiomis progomis ir įvairiose vietose, tarkime, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, aklųjų bibliotekoje, Visagino muzikos festivalyje.

Šokių grupės "Patrida" kol kas neturi, bet apie tai mąsto. Anksčiau draugija leido savo laikraštį, dabar tokios galimybės nebeturi. Neužtektų lėšų. "Ačiū Dievui, šiek tiek padeda Lietuvos kultūros ministerija, todėl galime rengti vakarus. Šiems metams mūsų draugijai skirta 3750 litų. Tai rekordinė suma", - sakė A. Eminova. Ilgą laiką "Patridai" pagelbėdavo Graikijos ambasada Lietuvoje. Tačiau per pastaruosius ketverius metus parama visiškai sumenko - tikriausiai dėl šios šalies patiriamų ekonominių sunkumų.

"Patrida" rengia ne tik muzikos, bet literatūros vakarus, švenčia Graikijos nepriklausomybės dieną, kitas valstybės šventes, Kalėdas, organizuoja keliones po Lietuvą. Į draugijos renginius mielai ateina Graikijos ambasadorius. "Patrida" dalyvauja ir Lietuvos valstybės šventėse. "Kaipgi be to, juk savo organizaciją galėjome įsteigti tada, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę", - pabrėžė A. Eminova.

Kelionės į kilmės šalį

Lietuvos graikų vaikai keliauja po savo kilmės šalį Graikiją. / Asmeninio albumo nuotrauka

Sovietmečiu, kaip pasakojo A. Eminova, tėvai nedrįso nė svajoti apie kelionę į Graikiją. Dabar Lietuvos jaunimas laisvai keliauja ir net paramą gauna, kad galėtų ten nuvažiuoti. Į savo kilmės šalį susiruošia ir vyresnio amžiaus žmonės. "Graikijos padedami organizavome nemokamas pensininkų išvykas, - kalbėjo "Patridos" vadovė. - Kasmet keliaudavo ir vaikų bei jaunimo grupės."

Pati A. Eminova Graikijoje viešėjo ne kartą. Kokie įspūdžiai įsirėžė, kai lankėsi pirmąsyk? "Tai buvo 1997 metais. Mane siuntė dalyvauti pasauliniame užsienio graikų suvažiavime. Atstovavau Lietuvos graikų diasporai, - prisiminė ji. - Kai pirmą kartą gyvenime pamačiau Graikiją, jausmas buvo nepaprastas. Atmosfera ten nuostabi. Žmonės panašūs į mane. Emocijos buvo labai džiugios. Vaikščiojau po Salonikus, apžiūrinėjau architektūros paminklus. Kai baigdavosi suvažiavimo posėdžiai, visą laisvą laiką praleisdavau pėsčiomis vaikštinėdama po miestą ir apylinkes. Mane viskas žavėjo, viskas patiko. Puiki architektūra, geranoriški žmonės..."

Abu A. Eminovos tėvai - graikai. Ji gimė Krasnojarske, Sibire. Šeima ten apsigyveno, kai į tas vietas perkėlė tėvą karininką. Būdama 16 metų Agelina atsidūrė Gruzijoje - šalyje, kurioje gimė tėvas. Kai jis išėjo į atsargą, šeima ir persikraustė į šį kalnų kraštą. Baigusi vidurinę mokyklą, Agelina įstojo į Maskvos universitetą. Čia susipažino su jaunuoliu iš Lietuvos, pradėjo draugauti, ištekėjo ir persikėlė gyventi į mūsų šalį.

Kadaise A. Eminovos giminės keliai ėjo iš Turkijos, paskui atsidūrė pietinėje Rusijos imperijos dalyje. XIX amžiuje tėvo protėviai įsikūrė Gruzijoje, mamos - Odesoje, Ukrainoje, nes ten apsigyveno jos senelis dvasininkas. "Kas dešimtas Odesos gyventojas buvo graikas. Jie turėjo savo vienuolyną, cerkvę", - sakė pašnekovė. Graikai, kaip teigė A. Eminova, palaikė ryšius, bendravo, todėl jiems susipažinti, tuoktis tarpusavyje buvo palankios aplinkybės. Taip šeimą sukūrė ir moters tėvai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"