TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Šeiminis politiko gyvenimas

2010 11 13 0:00

Viena seniausių valstybinės valdžios teorijų valstybę kildina iš šeimos. Dar Aristotelis teigė, kad žmonės kuria šeimas, kurios kuria valstybes. Senovės Kinijos filosofo Konfucijaus nuomone, valstybė - tai didelė šeima, kurioje jaunesnieji (pavaldiniai) turi klausyti vyresniųjų (valdančiųjų), o pastarieji rūpintis jais taip, kaip rūpintųsi savo šeimos nariais. Dabar panašūs teiginiai nebūtų populiarūs. Kadangi šeimos ir valstybės sąsajas mėgsta aptarinėti ne vienas politikas, tiktų aptarti ir jų pačių šeiminį gyvenimą.

Požiūris į politiko šeimą

Prieš kelias dešimtis metų valdančiosios Komunistų partijos nario skyrybos galėjo gerokai pristabdyti jo karjerą, o homoseksualūs santykiai buvo baudžiami įkalinimu. Sunku įsivaizduoti, ką šiandien politikas ar politikė galėtų iškrėsti šeimoje, kad visiškai sužlugdytų savo politinę karjerą. Skyrybos, meilužės, meilužiai, seksualinė orientacija tarsi nebėra vertinami, nors, kita vertus, netiesiogiai politiko įvaizdžiui, be abejo, daro įtaką.

Tyrimas. Buvo apklausti santykinai jauno amžiaus (20-35 metų) žmonės. Buvo teirautasi: "Ar seksualiai patraukliam politikui(-ei) lengviau padaryti politinę karjerą?" Dauguma respondentų teigė, kad seksualinis patrauklumas yra politiko ar politikės pranašumas, tačiau nelabai reikšmingas jo politinei karjerai.

Šie atsakymai neatitinka nei samdomų įvaizdžio kūrėjų idėjų, nei gana dažnai užsienio politologijos literatūroje išsakomų minčių - rinkėjos balsuoja už simpatiškesnį kandidatą; politikė turi fotografuotis rinkiminėms nuotraukoms palankiausią pastoti ciklo dieną, nes tuo metu bus patrauklesnė vyro pasąmonei ir panašiai.

Šeiminė statistika

Skirtingos partijos bando "gundyti" rinkėjus tiek pasisakydamos už patriarchalinę šeimą, tiek už įstatymais nereguliuojamą, laisvą bet kurios lyties partnerių sugyvenimą. Tai leidžia manyti, kad politikas, demonstruojantis bet kokius lytinius ryšius, gali susilaukti atskirų visuomenės grupių palaikymo. Veikiausiai dėl šios priežasties ir nėra "politiko šeimos standarto", kuris būtų privaloma politiko įvaizdžio dalis. Tarp aukščiausias pareigas einančių ar ėjusių Lietuvos politikų rasime ir gyvenančių pirmoje santuokoje bei turinčių vaikų, ir išsiskyrusių, ir neturinčių vaikų, ir nebuvusių santuokoje.

Tai skatintų statistiškai palyginti politikų ir likusios visuomenės dalies šeiminę padėtį. Tarp Seimo narių vedusių vyrų yra 95, išsituokusių - 9, nevedusių ar našlių - 10, ištekėjusių moterų - 17, išsituokusių moterų - 3, netekėjusių ar našlių - 5.

2009 metais gyventojų pasiskirstymas pagal šeiminę padėtį buvo toks: niekada negyveno santuokoje 25,3 proc. moterų ir 33,8 proc. vyrų, ištekėjusių moterų buvo 45,6 proc., vedusių vyrų 52,6 proc., našlių - 15,5 proc. moterų ir 3,1 proc. vyrų, išsituokusių - 13,6 proc. moterų ir 10,5 proc. vyrų.

Sugretinus Seimo narių ir likusių Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal šeiminę padėtį galima daryti išvadą - dalyvavimas politikoje skatina santuokinių ryšių užmezgimą ir palaikymą.

Politikas vedybinių pažinčių "rinkoje"

Tyrimas. Buvo apklaustos pažinčių tarnybos klientės. Buvo klausiama: "Ar politikas tinkamesnis šeiminio gyvenimo partneris nei vyras, nedalyvaujantis politikoje?" Tarp atsakymų: 81 - taip, 94 - ne, 7 - nežino arba neatsakė.

Atsakymų paaiškinimai: taip, nes gerai uždirba; nes su juo teks dalyvauti aukštuomenės renginiuose; nes pasirūpins vaikais ir panašiai. Ne, nes aplink jį sukasi "barakudos"; nes jam ne šeima, o politika rūpės; nes suvilios kokia jauna gražuolė ir panašiai.

Taigi politiko šeiminiu pranašumu dažniausiai laikomas jo visuomeninis statusas ir gebėjimai materialiai aprūpinti šeimą, o trūkumu - užimtumas ir neatsparumas kitų moterų vilionėms.

Ar šioms nuomonėms pritartų patys politikai? Seimo nario A.G. komentaras: "Visuomenė nepastebi dar vienos politiko šeiminės problemos. Tai bandymai į politines intrigas įtraukti jo šeimos narius, išpuoliai prieš politiko sutuoktinį ar vaikus, bandymai kompromituoti politiką kaip vyrą ar tėvą."

Pastebėjimas tikslus, bet ne naujas. Tradicija naikinti politinių oponentų šeimas turi ilgą istoriją. Kryžiuočiai, norėdami užsitikrinti prūsų bajorų paklusnumą, imdavo įkaitais jų vaikus. Sovietų Sąjungoje egzistavo įstatymas, baudžiantis tremtimi šeimos narius tų, kurie buvo paskelbiami liaudies priešais. Lietuvos Respublikoje tokių drastiškų kovos su politiniais priešininkais būdų nebėra, tačiau spaudimas jų šeimų nariams, deja, nėra išimtis.

Pagal spaudai rengiamą knygą "Politikų psichologija"

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"