TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sėkmę J.Goyd prisijaukino Berlyne

2014 01 11 6:00
Modelio ir aktorės duonos ragavusi J.Goyd pastaruoju metu gilinasi į meninės fotografijos subtilybes. Asmeninio albumo nuotrauka

Vilnietės Julijos Goyd meninės fotografijos pernai eksponuotos prestižinėse Berlyno ir Niujorko galerijose. Berlyne apsigyvenusi ir į meno pasaulį iš pragmatiškos ekonomikos ir finansų srities nėrusi jauna moteris nė akimirkos dėl to nesigailėjo.

- Julija, esi baigusi ekonomikos studijas ir dirbusi finansų srityje. Kaip nutiko, kad atsidūrei meno pasaulyje?

- Atsitiko tarsi savaime. Manau, kad finansininkės profesija netenkino mano svarbiausių asmenybės poreikių. Nuo pat vaikystės, atsimenu, vogdavau tėčio fotoaparatą ir gadindavau juosteles. Būdavo, valandų valandas pasinerdavau į močiutės kolekcionuotus XV - XIX amžiaus tapybos albumus. Dirbdama finansininke susipažinau su dizaineriu Aleksandru Pogrebnojumi. Manau, kad ši pažintis ir draugystė, padarė esminę įtaką sprendimui keisti profesiją ir aplinką.

- Kodėl studijuoti rinkaisi ekonomiką – pati norėjai ar lemiamą žodį tarė tėvai, mokytojai, pažįstami?

- Bandžiau stoti į architektūros specialybę, tačiau neišlaikiau lietuvių kalbos egzaminų, nes mokiausi rusų mokykloje. Po nesėkmingo bandymo Architektūros katedroje turėjau nuspręsti, ką darysiu ateinančiais metais. Vienintelė tuo metu kilusi mintis - mokytis ekonomikos. Kadangi matematika visada gerai sekėsi ir laikas buvo labai palankus šią profesiją studijuoti, nusprendžiau išbandyti save finansų srityje.

Serija "Growing identities" netradiciškai atskleidžia senėjimo ir laiko procesus./Julijos Goyd nuotraukos

Žingsnis į meno pasaulį

- Dar gyvendama Vilniuje esi dirbusi modeliu. Kas tave į šį pasaulį atvedė? Tau patiko?

- Tikrai to nedariau profesionaliai ir dažnai. Esu nusifotografavusi kelioms pažįstamų kolekcijoms, bet modelio darbu to nevadinčiau. Labiau esu bandžiusi aktorystės, tai paliko neišdildomą įspūdį iki šių dienų. Aktore tapau visiškai atsitiktinai: tuo pat metu kažkur viešose vietose mane pastebėjo du režisieriai ir iš karto pakvietė vaidinti jų kuriamose juostose. Tai buvo Igno Jonyno filmas "Šokantis kirminas" ir Valdo Navasaičio "Perpetuum mobile". Ilgai nesvarstydama sutikau!

- Kada ir kodėl išvykai gyventi į Vokietiją?

- Berlyne gyvenu jau penkerius metus. Šiame mieste atsidūriau dėl asmeninių priežasčių.

- Ne paslaptis, kad naujoje vietoje yra gana sunku įsitvirtinti. Iš ko duoną valgei pirmomis dienomis?

- Tikrai nelengva. Nemažai pirmaisiais metais Berlyne sutiktų žmonių jau yra grįžę į gimtinę. Manau, man labai pasisekė. Turėjau labai stiprų vidinį norą ką nors pasiekti ir tuo gyvenau. Iš pradžių padėjo aktorinė patirtis, teko vaidinti keliuose komerciniuose projektuose. Vėliau sukūriau keletą drabužių kolekcijų, ir jas iš karto pardaviau. Teko būti ir žymių fotografų asistente. Taip pamažu tvarkiausi, neapleisdama savo esminio intereso – fotografijos meno.

- Kaip tavo gyvenime atsirado fotografija?

- Kartu su įsigytu fotoaparatu. Bene 2004 metais nusipirkau pirmąjį iš šiuo metu gana sėkmingai dirbančio lietuvio kameros meistro Manto Šatkaus. Tuo metu dar dirbau finansininke ir nemažai keliavau po pasaulį, todėl pamaniau, kad kamera labai praverstų. Taip ji ir atsidūrė mano rankose. Susidraugavau su Mantu, jis man padėjo mokytis šviesos ir techninių fotografijos dalykų. O dabar esu, kur esu.

- Tavo nuotraukose – subtili ir savita, filosofinę potekstę turinti erotika. Kodėl būtent ši kryptis?

- Kadaise man į rankas pakliuvo kelios įdomios filosofinės knygos apie erotizmą, pamaniau, kad pati turiu nemažai ką pasakyti šia tema. Galiu vizualiai, kūrybiškai atskleisti šią temą. Kita vertus, apsispręsdama dirbti šioje srityje nepamiršau močiutės kolekcionuotų renesanso ir baroko tapybos albumų, su kuriais praleidau tikrai nemažai savo vaikystės metų. Jei atvirai, manau, kad erotizmas yra labai įdomi ir svarbi tema.

Burokėlis, kaip ir tikra žmogaus širdis, sensta, vysta, nyksta.

Fotografuoja draugus

- Kas tavo modeliai, kaip juos pasirenki?

- Mano modeliai - dažniausiai draugai arba tiesiog geri pažįstami, su kuriais smagiai ir įdomiai bendraujame. Kadangi mano darbai reikalauja nemažai drąsos ir tarpusavio pasitikėjimo, todėl pasirenku būtent tokius žmones. Taip paprasčiau dirbti ir išgauti kartais gan provokuojančių rezultatų.

- Vienas naujausių tavo nuotraukų ciklų - "Growing identities". Kaip jis atsirado?

- Dar pirmaisiais metais Berlyne esu bandžiusi skulptūros ir meistravimo. Mano tuometis draugas irgi užsiėmė skulptūros pamokomis. Abu išsikėlėme užduotį rasti naujų skulptūros pateikimo formų. Vienoje parodoje buvau mačiusi įdomių objektų, padarytų iš bulvių, – tai buvo skirtingų žmonių veidai. Mane įkvėpė ši idėja, tad nutariau panaudoti daržoves senėjimo ir laiko procesui vaizduoti. Taip atsirado ši serija.

- Kuri ir miestiečių portretus. Ar žmonės nesibaimina fotografuojami?

Visai ne. Jie dažniausiai pasitiki manimi ir, manau, jiems patinka tai, ką ir kaip aš darau. Kol kas problemų niekada nekilo.

- Vokietija ir Lietuva – kuo jos skiriasi ir kuo panašios?

- Manau, abi valstybes sieja tai, kad teko stipriai transformuotis ir keisti vidinę tvarką po Sausio 13-osios Lietuvoje ir Berlyno sienos griuvimo. Iš šios perspektyvos žvelgiant, abi šalys yra vis dar jaunos ir turi svarbių uždavinių. Mane iki šiol stebina, kad Rytų Vokietijos gyventojų mentalitetas per gana trumpą istorinį laikotarpį buvo taip smarkiai paveiktas sovietizmo ir gerokai skiriasi nuo Vakaruose gyvenusių žmonių. Iškart galiu atspėti, iš kur vienas ar kitas vokietis kilęs. Tarkime, mes, lietuviai, su rytų vokiečiais turime nemažai bendra ir suprantame vienas kitą iš pusės žodžio.

- Ar esi pasaulio pilietė? Ko tau reikia, kad komfortiškai gyventum?

- Esu lietuvė, ja ir liksiu, net jei mano šeimos šaknys nesieja manęs su lietuviška prigimtimi. Tačiau tikrai žinau, kad visada rinksiuosi gyventi tą vietą, kurioje turėsiu laisvės, paramos ir erdvės kurti.

Tarp berlyniečių portretų - ir pačios Julijos atvaizdas.

Darbai pakliuvo į galerijas

- Tavo darbai pristatomi prestižinėse meno galerijose. Ar sunku į jas prasimušti?

- Į sėkmę tėra vienas kelias – atkakliai ir labai sunkiai dirbti. Kai darai tai, ką supranti, kuo nuolat domiesi, kas aktualu visuomenei, kai nuolat ieškai naujovių, bendrauji, esi atviras ir lankstus, bet gana tvirtas daryti tai, kas patinka, - tai ir atveda į užsienio galerijas.

- Kas tau patraukliau – reportažinė, momentinė fotografija ar kruopščiai režisuotas kadras?

- Šiandien labiau domina kadro režisavimas. Esu pasinėrusi į kino pasaulį, nebūna vakaro, kad nepažiūrėčiau kokio nors filmo. Manau, tai turi nemenkos įtakos mano naujausiems darbams – istorijos ar situacijos perkėlimui į fotografiją.

- Kai grįžti į Lietuvą, kas čia laukia? Tėvai, draugai, bendraminčiai?

- Šeima gyvena Vilniuje. Taip pat turiu draugų. Lietuvoje jau senokai buvau. Dažnai nutinka, kad draugai ir namiškiai atvažiuoja aplankyti į Berlyną, tai puiki priežastis susitikti ir per atostogas.

- Kaip manai, ar moters grožis padeda sėkmingai gyventi? Gal kaip tik trukdo?

- Vienas geriausių klausimų, kuriuos esu gavusi per pastaruosius keletą metų! Ačiū.

Gražiai moteriai ar apskritai fiziškai gražiam žmogui iš tiesų gali būti lengviau skintis sėkmės kelius, kita vertus, tai užkrauna nemažai atsakomybės ir rūpesčių. Niekam ne paslaptis, kiek įtakos visuomenei daro grožio industrija. Kadangi esu liekna, aukšta ir ryškių veido bruožų, dažnai esu aplinkinių identifikuojama kaip modelis. Tokios situacijos reikalauja būti tvirtai, pasitikėti savimi ir protingai keisti bendravimo eigą nuo stereotipinės "modelinės" - į įdomią, kokybišką ir brandžią. Atvirai pasakius, tokios situacijos atima nemažai vidinės energijos, kartais net tikėjimo savimi. Ir kas liūdniausia - trukdo tobulėti. Bet galų gale galiu tvirtai teigti, kad tai man padėjo rasti savo kūrybinį kelią: temos, prie kurių dirbu, labai dažnai yra įkvėptos mano išgyventų situacijų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"