TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
ŽMONĖS

Sėkmės džentelmenai dvyniai gyvens atskirai

2007 10 20 0:00
Tris dešimtmečius dvyniai Škarnuliai buvo neišskiriami.
Asmeninio albumo nuotrauka

Rytoj bus lygiai trisdešimt metų ėjikams, teisininkams dvyniams Donatui ir Dariui Škarnuliams. Tiek pat laiko jiedu gyvena kartu, neišskiriami kaip kadaise mamos pilve. Bet jau nebeilgai. 20 minučių jaunesnis Darius greit persikraustys ir įsikurs su drauge Ugne. Ar merginai neteks gyventi su abiem broliais?

Dabar dvyniai 24 paros valandas būna kartu. Jie gyvena viename bute, važinėja vienu automobiliu, dirba toje pačioje Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (tiesa, įsikūrę skirtinguose aukštuose), kartu sportuoja ir svajoja skinti laurus olimpiadoje Pekine. Jie negali vienas be kito. Broliai vienas kuo kito nieko neslepia, žino net valstybines vienas kito darbo paslaptis. Donatas ir Darius nesipyksta, nepavydi vienas kitam, labiau džiaugiasi brolio sėkme nei savo. Ar tikrai taip gali būti?

"Lietuvos žinios" brolius kalbino atskirai. Pasirodo, du iš pirmo žvilgsnio vienodi žmonės gyvenime gauna šiek tiek skirtingas dovanas, bet mokosi kartu jomis džiaugtis.

Buitis: daugink iš dviejų

Kasdien šeštą valandą ryto žadintuvas prie brolių lovos pirma suskamba Donato pusėje. Jis pirmas eina praustis - vonia namie viena. Darius neatsilieka: keliasi, sudeda abiejų sportinius krepšius ar pradeda gaminti pusryčius. Tinginiauti nė vienam iš dvynių neišeina. Nedelsdami jie ima suktis kaip voverės rate. "Monotonija", - paaiškina Donatas. Matyti, kad šitas žodis teisininkui ir sportininkui nėra nemalonus.

Po 40 minučių rytinės ruošos Škarnuliai sėda į 1999 metų "Audi" automobilį. "Vairuojame pakaitomis", - Darius paaiškina, kaip dalijasi automobiliu. Septintą abu jau stovi prie darbo kabinetų slenksčių. Dariaus kabinetas - tiesiai virš brolio, ir darbo valandomis juos teskiria keli metrai. Dvyniai dažnai susiskambina, vienas kitam rašo elektroninius laiškus prašydami patarimo, visuomet kartu pietauja. Abu yra skyrių vadovai: Donatas vadovauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Operatyvinės veiklos valdybos skyriui, Darius - Imuniteto skyriui. Pirmasis gaudo kontrabandininkus ir nelegalius imigrantus, antrasis - korumpuotus pareigūnus.

Sąžiningi darbuotojai nebaigia darbo be penkių valandų vakaro. Tada rūksta į treniruotę Vingio parke arba lengvosios atletikos manieže.

Donatas tiksliai žino: jei bus gyvas ir sveikas, vasarą dalyvaus olimpinėse žaidynėse Pekine, nes jau kovo mėnesį varžybose Slovakijoje įvykdė normatyvą. Dariui Pekinas - kiek tolimesnė žvaigždė. Dėl sveikatos problemų jis negali iki galo atsiskleisti per varžybas.

Po dviejų ar pustrečios valandos ėjimo, apie 9 valandą abu traukia namo. Grįžus laiko telieka vakarienei, vakarinėms žinioms, kartais dar laidoms "TV forumas" ar "Spaudos klubas" - jį Donatas galėtų žiūrėti ištisą parą.

Maistą "šeimynėlė" irgi gaminasi kartu: vienas, dažniausiai Darius, ruošia mėsą, Donatas verda ryžius (jo žodžiais tariant, yra atsakingas už ryžių išvirimą). Abu broliai prisėda atsikvėpti tik atlikę viską, ką reikia. Laikrodis tuomet jau rodo 10 ar 11 valandą vakaro. Tik tada gali atsakyti į žinutes ir praleistus skambučius.

Kantri mergina

Greičiausiai jau po mėnesio brolių gyvenimas pasikeis. Donatas liks Pašilaičiuose vienas, o Darius persikels gyventi su Ugne, darbščia architekte. Jiedu draugauja jau septynerius metus. "Su Ugne laukiame, kada galėsime gyventi kartu. Negalvoju, kas bus, kai su broliu išsiskirsime. Darbe vis tiek matysimės. Praktiškai tik miegosime skirtingose vietose. Brolis juokauja: vis tiek po treniruočių atlėksiu pas jus pavalgyti. Tegul užsuka, negaila", - Dariaus gyvenimas per daug intensyvus, kad jis dėl ko nors iš anksto nerimautų.

Su Ugne jis susipažino 2001 metų vasario 3 dieną viename klube. "Pastebėjau, kad simpatiška mergina, priėjau, pakviečiau, pašokome, apsikeitėme telefono numeriais", - tuomet Dariui buvo 23 metai. Ir anksčiau buvo bandymų draugauti, bet nesisekė surasti žmogaus, su kuriuo būtų gera. Su Ugne yra būtent taip. "Ji rūpestinga, paprasta, neturi kaprizų, nuoširdi, švelni, nesiginčijame. Ir dar ji "žiauriai" kantri, kita jau būtų mane šimtą kartų palikus, - atvirai kalba Darius. - Kartais pažiūriu, kaip kiti vaikinai gyvena su merginomis, neįsivaizduoju, kaip jie išbūna kartu tiek bardamiesi dėl menkniekių. Nė dienos negalėčiau ištverti." Pora susitinka labai retai, tik savaitgaliais, arba kas antrą, kartais dar rečiau.

"Nežinau, kaip gyvensime, kai išsiskirsime, - sako Donatas. - Kai brolis išvyksta į užsienį, man rašo daugiau nei savo draugei. Kartą Ugnė atnešė paskaityti straipsnį apie dvynius. Skaitau ir randu (jai irgi parodžiau): "Jei galvojate, kad esate jam išrinktoji, tai klystate. Jam pats geriausias draugas yra brolis." Ji tą supranta", - įsitikinęs Donatas. Jis gerai sutaria su brolio mergina ir yra tikras, kad ir pats kada nors turės draugę.

Vienatvė sunkiai ištveriama

Donatas, kaip ir Darius, nemėgsta būti vienas. Jei kuris iš jų išvažiuoja į sportines stovyklas ar varžybas, kitas, likęs namie, net miega prasčiau. Donatas vienu metu irgi turėjo draugę, bet buvo toks užsiėmęs, kad panelė neištvėrė. "Priekaištaudavo: tau geriau, tu turi brolį, o aš - viena. Kai lieku vienas, suprantu ją. Kai būnu su Dariumi, man nieko netrūksta", - sako Donatas. Kai gresia vienatvė, jis skuba skambinti draugams, susitikti su jais.

Bet tokių akimirkų pastaruoju metu visai nedaug. Per sportą nėra laiko draugams. "Visi supranta", - patikina brolis. Jis prisimena, kaip iki 2004 metų, kai po kelerių metų pertraukos vėl pradėjo rimtai treniruotis, ištikimai žiūrėdavo Eurolygos rungtynes, aistringai su draugais sirgo už Lietuvos krepšininkus.

Šiandien po ilgos pertraukos viename restorane brolių 30-mečio švęsti susirinks nuo studijų laikų išlikę geriausi Škarnulių draugai. "Tik mes su Dariumi nevedę, kiti jau turi šeimas", - sako vienintelis kompanijos viengungis.

Sulaukęs trisdešimties ir likęs vienas namie Donatas neieškos sau poros. "Praktiškai tai neįmanoma, trukdytų mano tikslui, - alytiškis turi omenyje pasirodymą olimpiadoje. - Jei kas nori, tegu paskui mane bėgioja." Kol kas bėgiojančių paskui kasdien besitreniruojantį ėjiką nėra. O kai atsiranda, ilgai neištveria: vaikinas nei aplankyti, nei į pasimatymus nueiti neturi kada.

Gal įsimylėti tokią pat užsidegusią ėjikę? "Kad jau visas pažįstu. Ne tik ėjikes, ir lengvaatletes. Ne tik Lietuvos, ir kitų šalių", - aiškina Donatas, kuris net nuvažiavęs su mergina prie jūros įsidėdavo aprangą ir sportuodavo.

Darboholikai

Pusantro mėnesio per metus sportininkai daro pertrauką - nesitreniruoja. Pripratę prie ritmo broliai greitai sugalvoja, kuo užsiimti: "Ką veikiame? Namie nebūtų ką veikti. Sėdime darbe? Sėdime." Ir taip iki septintos valandos vakaro.

Donatas kartais ir savaitgalius praleidžia darbe. Kai dirbo saugume, būdavo net švelniai varomas iš darbo. Pagrindinė Donato ir jo komandos užduotis - atskleisti kontrabandininkų ir nelegalių migrantų aferas. Jis labiausiai didžiuojasi atveju, kai išaiškinus vieną nusikaltimą iš pareigų buvo atleisti keli nesąžiningi pareigūnai. Bet jis nekabina laimėjimų kaip plakatų ant sienų, džiaugiasi mažais kasdieniais dalykais. "Keliu daug reikalavimų sau. Negaliu tik atlyginimo ateiti pasiimti. Turiu jausti, kad įdėjau indėlį, realizavau save", - tvirtina save darboholiku vadinantis teisininkas.

Dvynukas Darius vadovauja 35 žmonėms, kurie dirba Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir aštuoniuose padaliniuose visoje šalyje. Didžiausias jų priešas - nesąžiningi pareigūnai. "Negaliu pasakyti, kad konkrečiai kuo nors didžiuojuosi. Stengiuosi atsiduoti darbui, netinginiauti, viską atlikti sąžiningai. Šiuo metu labai džiaugiuosi kolektyvu. Be jo būčiau niekas", - sako operatyvininkas, kurio darbe visur ir nuolat - valstybinės paslaptys. "Bet jokių paslapčių, nežinomų broliui. Net kai dirbome skirtinguose darbuose, jų nebuvo. Abu esame ramūs, kad paslaptys ir liks tik tarp mūsų", - tikina pašnekovas.

Viskas iš eilės

Sąžiningumas, darbštumas, laikymasis disciplinos. Iš kur tai? Iš Antano ir Bronės, brolių tėvų ir disciplinos jų namuose. "Atsimenu, grįžtame iš treniruotės. Kitą dieną - septynios pamokos. Susidėliojame vadovėlius eiliškumo tvarka. Prasėdėdavome iki dvyliktos, bet į pamokas nepasiruošę nenueidavome. Sutardavome, kad pradedame nuo sunkiausio dalyko, o lengviausiu užbaigdavome", - mokyklos laikus prisimena Donatas.

Jaunystė pripratino ir prie sunkaus fizinio darbo - visos brolių atostogos prabėgdavo kaime netoli gimtojo Alytaus. Jie turėdavo padėti 15 hektarų ūkyje šeimininkaujančioms tetoms. "Dirbti žemės ūkio darbus net malonu. Ir dabar, kai tik turime laiko, mielai važiuojame, - pasakoja Darius. - Labiausiai nemėgstu bulviakasio, nes nugarą po jo skauda. O labiausiai patinka viskas, kas su šienu susiję: pjovimas, vežimas." Ir Donatas grįžta į kaimą padėti - prieš dvi savaites "dalyvavo" mėšlavežyje.

Į Alytų pas tėvus broliai grįžta kas antrą ar trečią savaitgalį. "Vaikeli, paskutiniai metai šitie iki olimpiados, daugiau nesportuok. Dėl sveikatos", - vis pataria tėvai. Ėjimas, anot Donato, kainuoja daug - ne šaškes, šachmatus pastumdyti, galva pamąstyti. Didelis krūvis tenka kojoms, ypač sąnariams.

Pasaulyje dvyliktas

Jau dabar, būdami jauni, broliai skundžiasi skausmais. "Profesionalus sportas - tikrai ne į sveikatą", - pripažįsta. Donatas, rugpjūčio pradžioje dalyvavęs pasaulio lengvosios atletikos čempionate Osakoje ir laimėjęs ten 12-ąją vietą, grįžo skaudama koja. Prieš sėkmingą ėjimą nebuvo tikras, ar apskritai eis, nes jau tada jautė skausmą. Pasirodo, buvo sausgyslės uždegimas. Sportininkui atsigauti prireikė pusantro mėnesio.

Darius irgi neišvengia nemalonių pojūčių. Ėjikas labiausiai trokšta, kad iki olimpinių žaidynių Pekine jam pavyktų išgyti nuo keisto, tik per treniruotes ir varžybas ištinkančio negalavimo. Einant ilgas distancijas dėl neaiškios priežasties Darių pradeda pykinti, todėl jis negali baigti varžybų. "Norėčiau dalyvauti olimpiadoje. Fiziškai esu tam pasirengęs. Turiu tam save atiduoti, kitaip vėliau gailėsiuosi. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, ir bus ramiau", - vilties nepraranda sportininkas.

Viliojo kartingai

Kai mokykloje, šeštoje klasėje treneris Genadijus Graževičius pakvietė dvynukus užsiimti lengvąja atletika, broliai manė, kad bėgios. "Pirmą vasarą Donatas labiau progresavo, buvo gerokai greitesnis už mane, sunku buvo kartu treniruotis. Tada vienu metu buvau apsisprendęs mesti ėjimą. Pradėjau vartyti laikraščius, skelbimų puslapius, ieškoti kartingų arba jodinėjimo būrelio. Dvi ar tris savaites ieškojau, kur galėčiau prisiglausti, bet kai brolis dalyvavo varžybose ir pirmą kartą laimėjo savo grupėje, jo pergalė sugrąžino mane į ėjimo takelį ilgesniam laikui", - pasakoja Darius. Jis per olimpines varžybas, be abejo, sirgs už brolį.

"Jei ateinantys metai bus geri, pavyks olimpiadoje, "neatsivalgysiu" ėjimo, eisiu dar vieną ciklą - ketverius metus. Dabar mano amžiaus branda, ėjimui nesu senas", - Donatas nusiteikęs entuziastingai.

Dvyniai per porą treniruotės valandų paprastai nueina 20-25 kilometrus, šeštadienį - ir 30-40 kilometrų. Greitis - kilometras per penkias minutes.

Kol pakenčiamas oras, sportuojančius dvynius galima sutikti Vingio parke. "Prisižiūrime įvairių reakcijų. Vieni stebisi, kiti juokiasi, treti bando pamėgdžioti. Kartais ima pyktis, bet stengiamės nekreipti dėmesio. Palaikančiųjų irgi sutinkame. "Dinamo, bėk" - šūksnį iš filmo "Sėkmės džentelmenai" girdime visur, kartą ir Kirgizijoje girdėjome", - būti kantrūs su "gerbėjais" mokosi sportininkai. Šiuo metu juos treniruoja Kastytis Pavilonis ir Juzefas Romankovas.

Kalba dvyniai

Donatas: - Mano asmenybė neįdomi. Nei kur važiuoju, nei ką matau. Kai paklausėte, kokia kavinė mėgstamiausia, nežinojau ką atsakyti - jose nesilankau. Juoda monotonija. Darbas - sportas, darbas - sportas.

Darius: - Nustebau, kad ir mane kalbinate. Donatą yra dėl ko, o mane?

Donatas: - Stipresnis ėjikas - Darius.

Darius: - Brolis stipresnis.

Donatas: - Nuo brolio nepavargstu. Vienas be kito gyventi negalime.

Darius: - Negalvoju, kaip bus, kai išsiskirsime su broliu. Tik miegosime atskirai. Jis sakė, kad atvažiuos pas mus vakarieniauti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
ŽMONĖS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"